Rugsėjo pirmomis savaitėmis socialinius tinklus užplūdę memai ir kitokios iliustracijos galutinai perpildė politikų bei visuomenininkų kantrybės taures. Seime buvo surengta parlamentaro Mindaugo Puidoko spaudos konferencija „Ne Gyvenimo įgūdžiams ir vaikų seksualizacijai Lietuvoje“. Visi, kas tik norėjo pasisakyti, turėjo aštrią ir aktualią temą.
Konferencijos metu buvo pristatyti ir oficialūs dokumentai, kuriais kuvo kreiptasi į Lietuvos valdžią dėl šios prieštaringai vertinamos programos sustabdymo. Pradėti rinkti piliečių parašai.
Tradicija, kai teisė yra paminama dėl ideologinių klišių, kurios tiesiog neginkluota akimi matosi toje „įgūdžių“ programoje, tampa banalia kasdienybės norma. Burtažodis „grįsta mokslu“ pasitelktas tokiu pačiu įtikinimo ginklu, kaip buvo viduramžiuose „Dievo žodis“, o prieš tris dešimtmečius – vienos partijos neginčijama nuomonė. Ir tais, ir dabartiniais laikais norima pakeisti žmogų, sukurti naują visuomenę, pradedant nuo mažiausių jos narių – vaikų. Tačiau žinant žmonijos istoriją, tai yra misija neįmanoma, o perlenkta lazda dažniausiai šauna atgal. Taip atsitiks ir dabar.
Pirmiausia pasigilinkime į teisnius argumentus, o propagandinius dalykus ir klausimą: kas mūsų laukia, kol kas padėkime į šalį. „Gyvenimo įgūdžių programa yra neformalus švietimas“. Anot jo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad asmenims iki 16 m. mokslas yra privalomas, o to paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad mokslas yra nemokamas“, – spaudos konferencijoje sakė teisininkas Alvis Mozeris. Jis pabrėžia, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vaikų teisių apsaugos įstatyme, kur teigiama, kad iki 16 m. mokslas yra privalomas, o tėvai ir kiti atstovai turi sudaryti galimybes vaikui mokytis. Mozerio teigimu, mokymas yra tik sudedamoji mokymo proceso dalis, o ugdymas yra kur kas platesnė sąvoka.
Teisininkas akcentuoja, kad „įgūdžių“ programoje kalbama apie ugdymą, o mokslui ten mažai vietos. Tai – sudedamoji švietimo sistemos dalis, kuri apima konsultacinę, psichologinę, spec. pedagoginę pagalbą, o jos paskirtis suteikti emocinius ir socialinius įgūdžius vaikui, kas yra ir sveikatos priežiūra mokykloje, ir profesinis orientavimas. Įvertinus tai, A. Mozeris teigia, kad matant „įgūdžių“ bendrąją programą, galima pastebėti tuos dalykus, kurie turėtų būti sudedamojoje švietimo sistemos dalyje. Tačiau „įgūdžiai“ – neformalus švietimas ir jį paversti privalomu yra neteisėta.
Seimo narys A. Gedvilas „KitaipTV“ laidoje pas Arną Klivečką sakė, kad itin iškalbinga yra šalies pirmųjų asmenų reakcija, taip pat ir žiniasklaidos pozicija. Vyšnia ant torto yra Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, kuriam prisisapnavo sąmokslo teorija, kad tokia programos kritika yra naudinga Kremliui. Reikia turėti daug lakios fantazijos, kad Lietuvos mokyklų reikalus susieti su Putino žvalgyba.
„Basų mamų“ judėjimo organizatorė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad šiuo metu Lietuva nėra gera mama savo pačios vaikams. Tokią nuomonę ji grindžia tuo, kad Gyvenimo įgūdžių programa yra pristatyta be poreikio: tėvų nuomonės, ar toks švietimas yra reikalingas, niekas neklausė. Pasak jos, tėvelių tarpe šiuo metu daug nerimo, nes valstybė nori permesti tėvų vaidmenį mokyklai ir taip nori auklėti vaikus. „Basų mamų“ judėjimo organizatorė pabrėžia ir tai, kad šiuo metu „įgūdžių“ programai net nėra pasiruošta, mokyklose tam trūksta mokytojų, vadovėlių. Nors yra metodinė medžiaga, ji yra gana prieštaringa.
Panašią nuomonę dėstė Širvintų r. merė Živilė Pinskuvienė trečiadienį Rasos Tapinienės laidoje „Lietuva kalba“, esą tokia programa mokyklose reikalinga, tačiau nėra paruošti specialistai, kurie dėstytų. Tai, kas dabar vykdoma mokyklose ji pavadino „Trojos arkliu“. Seimo narys Eugenijus Jovaiša „KitaipTV“ laidoje taip pat negailėjo kritikos „įgūdžių“ programai, nes ji aiškiai politizuota ir skirta visiškai kitiems tikslams siekti, nei parašyta jos antraštėse.
Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Beata Petkevič pažymėjo, kad tam tikrų genderizmo ideologijų stumimas yra stiprus ir kartais gali atrodyti, kad prieš jį šeimos yra bejėgės, tačiau vaikų auklėjimas iš tiesų yra tėvų vaidmuo, o tai garantuoja ir Konstitucija. Politikės teigimu, tą suprato Lenkijos piliečiai. 2019 m. pasirodė Varšuvos LGBT deklaracija, prieš kurią daug piliečių pasisakė priešiškai. Tai buvo priežastis, piliečiams ir ministrams teikti įstatymo projektą, pagal kurį nepageidaujamos organizacijos negalėtų įeiti į mokyklą, negalėtų perteikti nepageidaujamų žinių. Tai suteikia tėvų taryboms teises tvirtinti programas.
O dabar pabandykime atsakyti į straipsnio pradžioje keltą klausimą: kaip turėtų atrodyti ateities visuomenė išugdyta pagal tą „įgūdžių“ programą? Pagal valstybės pasirinktus prioritetus panašu, kad dvasiniai dalykai nėra pagrindiniai. Svarbiau yra kūniški malonumai ir jų tenkinimas. Todėl nesunku nuspėti, jog ateityje bus reikalinga besmegenių vartotojų visuomenė, kurią vaizdingai aprašė anglų raštytojas Oldous Huxley knygoje „Puikus naujas pasaulis“. Bet tai yra mano, kaip žurnalisto samprotavimai. Reformų autoriai ir vykdytojai turėtų į tai atsakyti pažadinti viduryje nakties. Bet abejoju, kad jie tai žino. Greičiausiai pagrindinė tokių reformų paslaptis – ne geresnė visuomenė rytoj, o projektėlių pinigėliai, sąžinę paliekant kažkur anapus šios realybės.
