Muzikos terapija, meloterapija- gydymas muzika, psichoterapijos vienas metodų. Muzika veikia žmogaus emocijas: keičia nuotaiką, silpnina nerimo, įtampos, baimės, uždarumo būsenas. Muzikos terapija gydomi centrinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai, psichikos ir psichosomatinės ligos. Aktyvi muzikos terapija naudojama uždarumo būsenoms (pvz., autizmui) gydyti. Terapija ypač efektyvi derinant ją su kitomis medicinos ir psichoterapijos priemonėmis – hipnoze, choreografijos, dailės (meno) ir miego terapija, šviesos ir spalvų efektais, masažu, mineralinėmis voniomis. Lietuvoje nuo 20 a. 8 dešimtmečio pabaigos muzikos terapija, kaip sudedamoji psichoterapijos dalis, taikoma lėtinėms ligoms ir psichiatrijoje psichikos ligoms gydyti. Muzika, kaip gydymo priemonė, buvo taikoma dar senų senovėje. Apie ją užsiminė Pitagoras ir Avicena.
Muzikos galia
Avicena muziką laikė puikia žmogaus organizmo šluota, padedančia išvalyti kūną. Pitagoras kūrė specialius muzikos kūrinius, gydančius sielos ir kūno ligas. Kažkas iš senovės išminčių yra pasakęs: “Ne mes klausomės muzikos, o muzika klausosi mūsų“. Būtų galima pridėti – ir gydo. Pitagoras netgi parengė muzikinių receptų knygą. Joje rašoma, kokią ligą gydo tam tikras garsas. Muzikos gydomasis poveikis aprašytas senovės egiptiečių papirusuose apie mediciną (apie 1500 m. pr. Kr.). Biblijoje minima, kad Dovydas arfos garsais gydė karalių Saulių nuo depresijos. Senovės Graikijoje muzikos auklėjamąją ir gydomąją galią aprašė filosofai Pitagoras, Aristotelis, Platonas. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais gydymas muzika buvo primirštas. 16 a. muzikos terapija gydyta chorėja (Šv. Vito šokis). 17–19 a. muzikos terapija buvo gydomos psichikos ir somatinės ligos. 20 a. buvo renkami empiriniai duomenys apie muzikos poveikį žmogui, pradėti moksliniai tyrimai. Po II pasaulinio karo muzikos terapijos plėtra ypač suintensyvėjo. Įvairiose šalyse pradėta steigti muzikos terapijos asociacijas, draugijas (Jungtinėse Amerikos Valstijose – 1950, Didžiojoje Britanijoje – 1958, Austrijoje – 1959, Vokietijoje – 1972). Iki XIX amžiaus senovės išminčių atradimas nebuvo dažnai taikomas, tačiau vėliau jį prisiminė Europos psichologai. Praėjusiame amžiuje muzikos terapija buvo oficialiai pripažinta kaip gydymo metodas. Dabar mokyklų, mokančių muzikos terapijos, yra visame pasaulyje. Įrodyta, kad harmoningi garsai tonizuoja centrinę nervų sistemą, pašalina raumenų įtampą, gerina medžiagų apykaitą, panaikina skausmą, stimuliuoja kvėpavimą ir kraujotaką.
Poveikis žmogui
Gydomąjį melodijos efektą gydytojai aiškina įvairiai. Vieni tai sieja su žmogaus psichologija, kiti – su vibraciniu tam tikro dažnio organizmo poveikiu. Kad ir kaip būtų, įrodyta, jog ramūs garsai lėtina pulsą, mažina arterinį spaudimą, o tranki muzika priverčia širdį plakti tankiau. Visi tyrinėtojai tvirtina, kad ypač didelę galią turi klasikinė ir etninė muzika – pavyzdžiui, šamanai, veikiami ritmingo būgnų dundėjimo, patiria transą. Kai kuriose šalyse ant pardavinėjamų kompaktinių plokštelių užrašytas ne kūrinio pavadinimas, bet žodžiai: „kepenys“, „širdis“, skrandis“ ir pan. Lietuvoje galima rasti relaksacinės muzikos arba gamtos garsų įrašų. Šiais laikais niekas neabejoja, kad muzika žmogui daro didelį poveikį. Muzikos instrumentų skleidžiami garsai ne tik maloniai (arba nemaloniai) virpina sielą, bet ir veikia visą organizmą, kūną bei protą. Muzikos garsų skleidžiamos vibracijos sukelia tam tikrų fiziologinių reakcijų. Nelygu, kokios muzikos klausoma, ji gali aktyvinti, slopinti, raminti. Pastebėta, kad įvairūs muzikos kūriniai, tarkim, sukeliantys džiaugsmą, baimę ar liūdesį, skirtingai atsiliepia ir žmogaus fiziologiniams procesams: pulsas gali padažnėti, gali padidėti kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnumas ir t.t. Profesionalūs muzikantai, skambant muzikai, jaučia nepaprastą pakilimą, nes aktyvizuojasi tos pačios smegenų dalys ir laimės hormonai – serotoninas, oksitocinas, dopaminas ir endorfinas,
Graikų gydytojas Eskulapas radikulitą gydė garsia trimito muzika. Tibeto išminčiai onkologiniams ligoniams liepia klausytis sidabrinių varpelių skambesio. Egzistuoja hipotezė, kad varpo gausmas stimuliuoja žmogaus organizme esančius mikroleptonus – ypač lengvas daleles. Būtent jie atjaunina žmogų. Svarbiausia, jau tyrimais įrodyta, kad garso spiralinės formos trajektorija, atsirandanti skambant varpams, yra pražūtinga daugumai ligas sukeliančių mikrobų. Smuikas ir fortepijonas ramina nervus. Smuiku atliekami kūriniai padeda susikaupti, gerina atmintį ir erdvės suvokimą. Fleitos muzika atpalaiduoja, violončelė gydo širdį, ksilofonas ir būgnas atkuria kepenų ir tulžies funkcijas. Seniai ištirta, kad W.A. Mocarto muzika, pagal poveikį žmogaus organizmui ,- pati universaliausia. Ji veiksmingai slopina skausmus, gydo nemigą, mažina epilepsijos priepuolius. Taip yra todėl, kad šio kompozitoriaus muzikoje garso stiprumas apytikriai kinta kas 30s, t. y. žmogaus smegenų virpesių ritmu. Bethoveno muzika padės nusiraminti, esant sunkioms gyvenimo situacijoms. Dvasinę pusiausvyrą sugrąžina Skriabino, Bacho, Hendelio kūriniai. Klausantis barokinės muzikos (Bacho, Hendelio, Vivaldžio) gerai dirbti ir mokytis. Pavyzdžiui, pavydą įveikia Bacho „Italų koncertas“ ir Haidno simfonija. Manoma, kad Čaikovskio muzika gydo irzlumą ir neurozes. Stiprius galvos skausmus sumažins Mendelsono “Pavasarinė daina“, Dvoržako “Humoreskos“, Geršvino “Amerikietis Paryžiuje“, Oginskio polonezas. Grigo siuita “Peras Giuntas“ normalizuos miegą. Kraujo spaudimą ir širdies veiklą normalizuos Mendelsono “Vestuvių maršas“.
Ką klausome šiandien?
Šiuolaikinės muzikos „perdozavimas“ gali sukelti stresą. Tačiau ji turi ir teigiamų savybių – rokas malšina skausmą. O štai repą naudingiau atlikti, o ne klausytis. Jei yra sunkus periodas, galima klausytis Eminemo muzikos ir improvizuoti pačiam žodžiais. Gydomąjį poveikį turi ne tik klasikinė muzika. Anot užsienio spaudos, mokslininkai, atlikę tyrimus nustatė, kad grupės „Marconi Unijon“ daina „Weightless“ („Lengvumas“) yra visų laikų labiausiai atpalaiduojanti ir migdanti. Todėl jos net nerekomenduoja klausytis vairuojant automobilį. Antroje vietoje-grupės „Airstream“ daina „Elektra“. Trečias- DJ Shah „Mellomaniac“. Turintiesiems rimtesnių problemų reikėtų kreiptis į specialistą. Muzikos terapija pasižymi didelio spektro poveikiu. Ji padeda sergant įvairiomis nervų ligomis: neuroze, neurastenija, esant nuovargiui, nemigai. Ji efektyvi sergant tam tikromis psichikos ligomis, pavyzdžiui, šizofrenija. Taip pat gydoma hipertonija, išeminė širdies liga, gastritas, kolitas, opos, lėtinis bronchitas, bronchinė astma, šlapimo ir lytinių organų ligos. Muzikos terapija labai efektyvi gydant alergijas (atsiradusias nuo vaistų) ir kitas lėtines ligas, kurioms turi įtakos psichinė ir emocinė būklė. Taip pat yra tokios muzikos, kuri veikia kaip vaistai nuo skausmo. Jos klauso odontologų pacientai, gimdyvės.
Junkime muziką, kurios šiuo metu jums labiausiai reikia !
Parengta pagal „Ji“, „Sveikas žmogus“
Sveikatos specialistė Virginija Mockutė.
5,748 peržiūrų (-a)