Spalio 13 dieną 18 val. į klasikinės gitaros vakarą kretingiškius kviečia jaunas perspektyvus gitaristas Lukas Isaak. Lietuviškų šaknų turintis muzikantas gimė ir užaugo Vokietijoje, o šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2023 metais Fingerstyle festivalyje Varšuvoje jis buvo nominuotas kaip geriausias klasikinės gitaros atlikėjas. Šiais metais Lukas Isaak koncertuoja įvairių Lietuvos miestų scenose, dovanodamas kiekvieno klausytojo sielai jaukų prisilietimą prie subtiliai interpretuojamos klasikos bei šiuolaikinės muzikos, kviesdamas panirti į gyva emocija pasiekiamo jautraus skambesio bangas.
– Lukai, šiek tiek praskleiskite scenos uždangą ir papasakokite apie šį koncertą.
– Šiame koncerte skambės įvairių žanrų kompozitorių muzika, iš skirtingų epochų, nuo baroko iki moderniosios muzikos, Ispanijos, Italijos, Pietų Amerikos ritmais. Tokia, sakyčiau, latino klasikinė muzika.
– Bet Jūs ir pats esate labai panašus į tuos atlikėjus, kurie dainuoja ar groja latino ritmu. Sakykite ar be lietuviškų bei vokiškų šaknų, turite ką nors bendro su temperamentu pasižyminčių tautų atstovais?
– Manęs gana dažnai klausia ar nesu koks italas (juokiasi), bet iš tiesų tai mano mama lietuvė, o tėtis – vokietis.
– Papasakokite kaip ir kada atvykote apsigyventi į Lietuvą?
– Dalyvavau Vilniuje klasikinės muzikos konkurse ir keletą dienų po konkurso prasidėjo kovido pandemija, niekas nieko nežinojo kas bus, kiek ilgai bus, o aš pagalvojau: gerai, kol kas pasilieku Lietuvoje. Tuo metu čia jau gyveno mano tėtis. Tėtis turėjo vieną pažįstamą iš senų laikų, kuris yra draugas dėstytojo, dėstančio Lietuvos muzikos akademijoje. Dėstytojas – Julius Kurauskas, mes su juo susisiekėme ir aš apsisprendžiau likti ir studijuoti Lietuvoje.
– Jūsų studijos susijusios su muzika, ką studijuojate?
– Studijuoju Klaipėdoje, klasikinę gitarą. Mokausi klasikinės gitaros atlikimo meno.
– Jūs labai gerai kalbate lietuviškai, kaip pramokote šią kalbą? Ar vaikystėje mama su Jumis kalbėjo lietuviškai?
– Mes kartu su tėvais kiekvieną vasarą atvykdavome į Lietuvą, čia turiu daug giminių. Vokietijoje mama su manimi kalbėdavo vokiškai, bet jei atvykdavome čia, tai mama kalbėdavo tik lietuviškai. Žaidžiau čia su vaikais, bendravau su pusseserėmis, su pusbroliais ir taip kiekvienais metais vis labiau ir labiau ta kalba įsivažiavo. Aišku dabar, nuolatos gyvenant ir studijuojant, lietuvių kalba žymiai pagerėjo. Iš pradžių buvo sunkiau, nežinojau daugybės žodžių, bet dabar jau gana neblogai sekasi.
– Kokie lietuviški žodžiai Jums keistesni ar juokingi?
– Vienas labai sudėtingas žodis man yra: be abejo. Tai du žodžiai, kurie rašosi atskirai, o aš visada rašydavau „bebejo“ ir niekas nesuprasdavo ką turiu omeny, o aš nežinojau, kad tai rašosi atskirai. Dar žinau vokišką žodį, kuris gana juokingai skamba išvertus į lietuvių kalbą: Vokietijoje pirštinės mes vadiname rankų batais (Handschuhe) ir tai taip įprasta, kad žmonės net nesusimąsto jog rankos ir batai visiškai nedera (juokiasi). Man irgi anksčiau net minties nekilo, kad pirštinės – tai rankų batai, kol vieną sykį sąmoningai tai suvokiau.
– Kas Lietuvoje Jums labiausiai patinka?
– Man labai patinka giminystės ryšių apibūdinimas. Angliškai „cousin“ yra pusbrolis ar pusseserė, o lietuviškas pasakymas man duoda artimesnį ryšį su giminaičiais, todėl, kad pusiau brolis ar pusiau sesė man yra stipresnis, artimesnis, glaudesnis ryšys. Kadangi aš pats neturiu sesių ir brolių, tai dabar galiu pasigirti, kad turiu pusseserių ir pusbrolių, kurie man tarsi sesės ir broliai.
– O kas nepatinka ar erzina?
– Aš esu mėgėjas nealkoholinio alaus ir pastebėjau, kad Lietuvoje nėra daug gerų rūšių nealkoholinio alaus. Pavyzdžiui, Vokietijoje kiekviena rūšis alkoholinio alaus turi ir tokią pat nealkoholinę. O čia, Lietuvoje, nealkoholinio alaus niša yra labai apribota ir skurdoka.
– Kaip Jums sekasi Lietuvoje gyventi? Esate vienišas ar turite antrąją pusę?
– Gyvenu vienas. Mano tėtis irgi gyvena Lietuvoje, su juo gana dažnai susitinkame. Mama liko Vokietijoje. Mus su tėčiu labai traukia lietuviška gamta, kuri yra tarsi nepaliesta civilizacijos, traukia jūra. Patinka ši jauki, nedidelė šalis.
– Kokiais žodžiais pakviestumėte kretingiškius į savo koncertą?
– Ateikite pasimėgauti virpančių stygų garsais ir, pajutę skirtingų šalių dvelksmą, apsigaubkite epochomis, kurios išsilieja muzikoje.
Kalbino Jurga Valery
