Seimui pristatytas Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektas, kuriuo, kaip skelbiama, siekiama surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Žvejams ir žvejų organizacijoms duotas terminas – iki gruodžio 5 dienos diskutuoti ir teikti siūlymus, kiek kartų, ar procentų turėtų brangti bilietas? Kol kas socialinėje medijoje bei žvejų forumuose diskusijos linksta prie minties, jog žvejo bilietas negali, kaip dabar, kainuoti pigiau už duoną. Tai esą pramoga gamtoje, kuri, kaip ir kitos, turi turėti realią, o ne simbolinę kainą. Be to, pasak žvejų, didinti bilieto kainą reikėjo jau anksčiau.
Kretingos Medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) primininkas Raimondas Jocius sako, kad Padvarių tvenkinyje, už surinktas Žvejo bilieto lėšas, draugija sugebėdavo įžuvinti šį vandens telkinį, tačiau pastebi, jog kiekvienais metais žuvų mailius kainos kyla į naujas aukštumas. “Žuvivaisos įmonės įvertina padidėjusių energetinių išteklių kainas, todėl manau, kad mailiaus kainos ir toliau ateityje tik didės. Todėl natūralu, kad žvejo bilieto kaina turėtų taip pat didėti”, – sakė Kretingos MŽD vadovas.
Pasak R. Jociaus, šiuo metu žvejo bilietai parduodami per elektroninę sistemą bei “Perlo” terminalus prekybos centruose. Kaina – vienoda visoje Lietuvoje. Bilietą galima pirkti vienai dienai, mėnesiui ar metams.
“Mes, kaip organizuojantys mėgėjišką žūklę, esame suinteresuoti, kad telkiniuose būtų žuvies, tačiau nesinori, kad būtų nuostoliai. Jeigu galai su galais nesueina, tada jau blogai”, – kalbėjo R.Jocius.
Duona brangesnė už žvejo bilietą
Šiuo metu galiojantys žvejybos įkainiai yra nedideli ir juokingi: už teisę žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose metams tereikia sumokėti 14 eurų, mėnesiui – 5 eurus, dviem paroms – 1,4 euro.
Per metus valstybė iš šios rinkliavos sukrapšto vos 1,5 mln. eurų, o tiek pinigų vandens telkiniams įžuvinti, jų tyrimams ar kitokiai priežiūrai yra ženkliai per maža suma. Taigi, žvejams atrodo visiškai normalu, kad šiuos tarifus rengiamasi didinti. Žvejų forumuose socialinėje medijoje įvardijama, jog leidimas dviem paroms turėtų kainuoti 3 eurus, mėnesiui – 15 eurų, o metams – galėtų būti ir 50 eurų.
„Jei žmogus gali įsigyti šiuolaikinę mėgėjiškos žūklės įrangą, kuri taip pat yra pabrangusi ir kainuoja šimtus ar net tūkstančius eurų, tai sukrapštyti 30 ar 50 eur. per metus dirbančiam žmogui būtų tikrai juokingas iššūkis, – rašoma žvejų forumuose. – Kainos esą galėtų neabejotinai būti net ir didesnės, jei pinigai tikrai būtų skiriami žuvų ištekliams atkurti, o ne vien tik valdininkų algoms didinti. Tačiau ar teisingai ir racionaliai panaudojami už bilietą surinkti pinigai, turėtų atsakyti Valstybės kontrolė“.
Kaina nekito 10 metų
Žvejai diskusijose taip pat rašo, kad juos stebina vienas pataisų rengėjų argumentas – neva žvejybos leidimo mokesčio dydis nesikeitė daugiau nei dešimtmetį, todėl būtent dabar jį reikia koreguoti. Jis juk galėjo keistis ir anksčiau, kylant vidutiniam atlyginimui?
„Patys žvejai siuntė signalus, kad valstybės turtą, tai yra žuvų išteklius mes tikrai labai pigiai arba pernelyg pigiai išdaliname. Šiuo projektu mes nesiūlome labai drastiškai kelti mėgėjų žvejų bilietų, kainos lieka gana simbolinės (brangs tik daugiau kaip 3 kartus) Taip pat skatiname principą “pagavai – paleisk”. Mūsų tikslas – surinkti daugiau lėšų tam, kad būtų kuo daugiau investuojama į vandens telkinius, įžuvinamą, taip pat sudaroma galimybė finansuoti ir tą pačią aplinkosaugą bei valčių įleidimo į ežerus ar kitas žvejojimo vietas –visą infrastruktūrą“, – prisistatydama projektą sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė. Prieš tai ta pati ponia buvo kailinių žvėrelių auginimo verslo draudimo iniciatorė.
„Tikriausiai nerasime tokios prekės ar paslaugos, kurios kaina nesikeitė tiek metų. Šiandien gautų pinigų už žvejybos leidimus jau nebeužtenka telkinių įžuvinimui, moksliniams tyrimams ir kitiems svarbiems tikslams“, – kolegei antrino Seimo narys, aplinkos ministras S. Gentvilas.
Priėmus šias pataisas esą į valstybės biudžetą už šiuos leidimus būtų surenkama 4,6 mln. eurų. Šiuo metu surenkama – apie 1,5 mln. eurų).
Planuojama branginti dvigubai
Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai turėtų teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose.
Šiuo metu parai: 2,5 euro. Nuo 2024 sausio 1d. – 5 eurai.
Šiuo metu savaitei 8 eurai. Nuo 2024 sausio 1d. – 15 eurų.
Šiuo metu mėnesiui: 14 eurų. Nuo 2024 sausio 1d. – 30 eurų.
Už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai – 15 eurų.
Už leidimą jei žuvis paleidžiama – 5 eurai.
Atsižvelgiant į tai, kad asmenys iki 18 metų dažniausiai neturi savarankiškai įgyjamų pajamų, siūloma, kad vaikai iki pilnametystės galėtų žvejoti nemokamai.
Vienas iš šio įstatymo pataisų iniciatorių, Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas teigia, kad tokia įstatymo nuostata paskatins jaunuolius dažniau leisti laiką gamtoje, populiarins mėgėjišką žvejybą tarp paauglių. „16 –17 metų paaugliai dažniausiai dar yra išlaikomi tėvų, neturi savo pajamų, daug laiko leidžia su draugais arba namuose, prie kompiuterių, nes mažesniuose miesteliuose, kaimiškose vietovėse dažnai paaugliams stinga užimtumo. Ne visi tėvai turi galimybes nupirkti vaikams žvejybos bilietą, todėl manau, kad nemokama galimybė mėgėjiškai žvejoti iki pat pilnametystės paskatins daugiau paauglių įsijungti į žvejų mėgėjų gretas, jaunimas daugiau laiko ims leisti gamtoje, o tai turės teigiamą poveikį jaunuolių sveikatai bei kokybiškam jų užimtumui“, – sakė L. Jonauskas.
Žvejai bei žvejų organizacijos ir toliau kviečiamos teikti siūlymus.
1,667 peržiūrų (-a)