Vasaros pabaigoje grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) užginčijo praėjusių metų Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė šioje parlamentarų iniciatyvoje įžvengė sąmokslą prieš valstybę, esą „Kinijos interesų lobizmas kai kam Seime svarbiau už šalies nacionalinį saugumą“. Klausimų valdantiesiems kilo ir dėl to, kad skundas KT buvo pateiktas „tyliai, be jokių viešų pranešimų“. O tai nėra būdinga.
Skundą KT dėl Kinijos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą inicijavo seimo narys Petras Gražulis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis politikas Petras Gražulis sugebėjo surinkti 35 parlamentarų parašus kreipimuisi į KT, kad šis įvertintų Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.
Nors iniciatyva buvo nesėkminga, ši pasirodžiusi informacija sukėlė tikrą sujudimą tarp opozicijai priklausančių parlamento narių. Nė vienas kalbintas parlamentaras negalėjo prisiminti, ar Seime buvo renkami parašai ir ar pats tokį parašą buvo padėjęs. Didesnioji dalis kalbintų politikų tik leido suprasti – abejonių dėl Vyriausybės sprendimo pagrindo nebekyla.
Savo ruožtu iniciatorius P. Gražulis aiškino, kad pagrindinis motyvas kreiptis į KT buvo elementari nuostaba, kilusi pamačius Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.
„Mintis tokia. Kadangi Šiaurės Korėjos ir Irano įmonės nepatenka į šį valstybių sąrašą, o Kinija patenka. Tai čia pagrindinis klausimas, ar pati Vyriausybė gali be Prezidentūros, be Seimo sudarinėti tuos sąrašus“, – sakė P. Gražulis, patį kreipimąsi laikydamas labai normaliu dalyku.
„Švyturio“ redakcijoje apsilankęs Seimo narys P. Gražulis papasakojo, kokia blusa įkando ir valdančiuosius, ir opozicijos atstovus, kurie, kaip koks Pontijus Pilotas nusiplovė rankas.
Pasak P. Gražulio, vasarą, baigiantis pavasario sesijai į jį esą kreipėsi advokatas Gytis Kaminskas.
„Jis paprašė, kad mes, Seimo nariai surinktume parašus ir kreiptumėmės į Konstitucinį teismą su prašymu ar atsisakyti Vyriausybės nutarimo, kuriuo draudžiama iš Kinijos įsivežti kinišką kompiuterinę įrangą, neprieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui? Juo labiau, kad 2004 metais buvo tarp Lietuvos ir Kinijos pasirašyta verslo skatinimo sutartis. Todėl aš nieko blogo nepagalvojau. Mes nekalbame nei apie Rusiją, nei apie Baltarusiją, nei apie Šiaurės Korėją“, – pasakojo P. Gražulis pridurdamas, jog Kinija yra ir Taivanas, tai ta pati teritorija.
Pasak parlamentaro, nei viena Europos ir pasaulio šalis tokių griežtų sankcijų Kaip Lietuva, Kinijai netaiko. Tik Lietuva, vienintelė atsidarė Vilniuje Taivano atstovybę.
„Tačiau mane, dėl šio kreipimosi į Konstutucinį Teismą valdantieji apšaukė vos ne Kinijos agentu. Ir iki šiol tas skandalas netyla. Tačiau kas įdomiausia, kad žiniasklaida mano žodžius iškraipo ir viskas atrodo kaip kreivų veidrodžių karalystėje. O dabar norima atlikti dar ir antikorupcinį tyrimą. Lygioje vietoje padaroma problema ir pučiamas burbulas. Susidaro tokia situacija, kad nieko šioje demokratinėje šalyje negali daryti. Ir gali kalbėti tik taip, kaip kalba konservatoriai. Todėl iš demokratinės santvarkos einame į diktatūrą tiesiogine ta žodžio prasme. Didžioji žiniasklaida užvaldyta, facebock‘as užvaldytas. Jeigu tik kažką drąsiau pasakai, iš karto užblokuoja. Atėjo panašūs laikai į sovietmetį, kuomet taip pat egzistavo tik viena tiesa“, – dėstė P.Gražulis.
Anot jo, ne veltui sakoma, jog nuo 2020 metų naujausios Lietuvos istorijos etapas vadinamas mažuoju sovietmečiu. „Tam pritariu. Aš nuo sovietinės sistemos esu nukelnėjęs, kalėjęs lageriuose, bet visai kitaip jausdavaisi. Juk žinai, kad kraštas okupuotas ir taip turi elgtis okupantų pastatyta valdžia. O dabar, lyg bandome save vadinti demokratine valstybe, tačiau veikia tokia pati cenzūra. Ji man daug šlykštesnė, nes pridengta žmogaus teisėmis, visokiomis vertybėmis, tačiau pagal faktą tai yra diktatūra.
Tai yra ideologija. Anksčiau ji ateidavo iš Rytų, dabar – iš Vakarų. Tačiau dabar niekas įsakmiai neskelbia: daryti taip, ar kitaip. Tiesiog sudaromos sąlygos, kai žmogui nelieka jokios kitos išeities, kaip vykdyti nurodymus.
„O kas čia keisto ir nenormalaus kreiptis į Konstitucinį Teismą. Mes surinkome tuos 35 Seimo narių parašus ir kreipėmės. Konstitucinis teismas atmetė ir pareiškė nesvarstysiąs mūsų kreipimosi. Gali būti, jog buvo daromas politinis spaudimas. Bet kas yra įdomiausia, tie Seimo nariai, kurie pasirašė, vėliau ėmė kalbėti, jog nieko nematė, negirdėjo, neįsigilino. Kaip keista. Pavyzdžiui buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kuris buvo bendradarbiavimo su Kinija grupės pirmininku, savo parašo išsigynė. Na žmogus taip parodo savo poziciją. Koktu man žiūrėti į tokius Seimo narius, neturinčius savo vertybių, kurie įžvelgia blogį tame mūsų kreipimesi į Konstitucinį Teismą“, – pasakojo P.Gražulis.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, anksčiau ne kartą Kiniją vadinęs strategine Lietuvos partnere ir siekęs gerinti santykius su daugiausiai gyventojų turinčia šalini, dabar taip pat pasakoja jog neprisimena, kaip pasirašė P. Gražulio ruoštą dokumentą KT. Esą, jei ką ir pasirašė, tai visai dėl kito klausimo. Tačiau A.Butlevičiaus parašas po kreipimusi į Konstitucinį Teismą yra.
Anot P.Gražulio, juk visiškai nesenai Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, jog švietimo reforma prieštarauja Konstitucijai. Ir nieko blogo neatsitiko. Manau, kad yra normalu kreiptis į Konstitucinį teismą. Spalio 26 d. registruosiu Seimo rezoliuciją, kad Lietuva bendradarbiavimo sutartį tarp Kinijos ir Lietuvos denonsuotų. Pasižiūrėsime kaip už tai balsuos konservatoriai.
„Aš ir toliau esu įsitikinęs, jog nutraukus ekonominius ryšius su Kinija, yra padarytas milžiniškas nuostolis Lietuvos verslui. „Tai kodėl vieniems galima, o kitiems – negalima prekiauti su Kinija. Aš tada kreipiausi į advokatą ir klausiau, kodėl įvyko toks baisus išpuolis? Gavau atsakymą, jog tokia iniciatyva galėjo pakenkti konservatorių grupuotei, kurie globoja tam tikrą verslą. Jie, ko gero iki šiol, prekiauja su Kinija ir išlaiko monopolį. Tikrai, manau vyksta keisti dalykai“, – tikino P. Gražulis.
Valdančiųjų atsako ilgai laukti nereikėjo. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo visai kitu klausimu.
Generalinės prokurorės prašymas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narį pateiktas įvertinus 2022 m. gegužės 27 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.
„Tikrai jaučiuosi pasielgęs labai pilietiškai ir teisingai. Mes gyvenam demokratinėj šaly ir Šventą Raštą galima cituot, ir aš perpasakojau, ką kalba apie homoseksualizmą, apie seksualinius nukrypimus Šventas Raštas“, – Seime ketvirtadienį sakė P.Gražulis, pridūręs, kad LGBT+ bendruomenės atsiprašyti tikrai neketina, nes nesijaučia ją įžeidęs.
„Už ką? Aš ėjau pro Seimą ir jie mane užsipuolė, tai ką, aš neturiu teisės pasakyt savo nuomonės šitoj landsbergių diktatūrinėj šaly? Jie užkalbino ir aš pasakiau jiems, ką aš galvoju apie homoseksualizmą. Nebūtų kalbinę, būčiau praėjęs pro šoną“, – gynėsi parlamentaras.
Užrašė Gintaras Mikšiūnas
5,268 peržiūrų (-a)