Vieną dieną į „Švyturio“ pašto dėžutę atskriejo laiškas, kviečiantis jungtis prie 30 – ties dienų cukraus detokso iššūkiui. Laiškas iš „Sveikuolių“ organizacijos, tad susidomėjusi jį atsiverčiau ir ėmiau skaityti. Visų pirma reikėjo prisijungti prie feisbuke esančios grupės „30 dienų iššūkis“.
Ten buvo surašyta visa informacija apie draudžiamus bei leistinus produktus iššūkio metu. Negalima cukraus ir jokių saldumynų, medaus, fruktozės, tai yra jokių vaisių, netgi džiovintų, jokių sulčių, glitimo, miltų, bulvių, baltųjų ryžių, daugelio pieno produktų, duonos, makaronų ir t.t. Betgi galima avižų, grikių, visokių sėklų, kai kurių riešutų, daugumos daržovių, tarp jų ir raugintų, rūgpienio bei natūralaus jogurto be jokių priedų. Jeee, pagalvojau – tikrai turėsiu ką valgyti. Kadangi iššūkis turėjo prasidėti pirmadienį, jau išvakarėse pasistengiau valgyti lengvai virškinamą maistą bei gerti daug šiltų arbatų ir mineralinio vandens.
Pirmadienis, pirmoji iššūkio diena buvo gana sunkoka, bet gal ne dėl pačios programos, kiek dėl nuovargio, kurį patyriau per savaitgalį. Teko važiuoti į Vilnių, šeštadienį nuo ankstaus ryto dalyvauti moterų orientaciniame ralyje, kur daug bėgiojau, gaudydama užduotis ir paslėptas užuominas. Grįžau gerokai po vidurnakčio – buvo daug įspūdžių ir mažai miego, sekmadienį teko keltis anksti, susitvarkyti dar keletą reikalų sostinėje ir grįžti į Kretingą.
Antradienis pralėkė su vėjeliu: iš pat ryto prisitroškinau puodą raugintų kopūstų, su daug svogūno, česnako bei šlakeliu graikiško nerafinuoto aliejaus. Kas labiausia patinka šiame iššūkyje – porcijų dydžiai neribojami, galima valgyti kiek tik nori, į patiekalus dėti druskos, įvairiausių prieskoninių žolelių, pipirų. Vaje, kokie tie kopūstai gardūs gavosi, valgiau, net ausys linko. Taip, žinoma, gėriau natūralią, mamos rinktų vaistažolių arbatą, daug mineralinio vandens, paprasto šilto vandenuko. Įdomiausia, kad privalgius kopūstų visiškai nepūtė pilvo. Vakarop dar pasitaisiau troškintų cukinijų su raudonaisiais lęšiais, svogūnais, česnakais, pomidorais, pagardinusi troškinį raudonėlio šakelėmis bei lauro lapais. Viską vainikavo įvairių sėklų užbarstas bei linų sėmenų aliejaus viliotinis. Valgiau ir sau pavydėjau. Jau antradienio vakarą pajutau kažkokį lengvumą. Tpfu, tpfu, tpfu, jokių saldumynų neįsinorėjau.
Trečiadienis ir ketvirtadienis pralėkė akimirksniu – tai buvo laisvos dienos nuo darbo, rūpesčių ir apsivalgymo. Maniau, kad didžiąją laiko dalį būnant namie, vis suksiu ir suksiu ratus aplink šaldytuvą, bet buvo atvirkščiai – valgyti praktiškai nesinorėjo. Gėriau daug žolelių arbatų, mėgavausi lengvais užkandžiais, makadamijų, karijų riešutais, citrinos riekutėmis. Rimtesni patiekalai: grikių – daržovių troškinys, aguročių – daržovių – lęšių sriuba, ridikėlių – agurkų – kiaušinių salotos. Dienos be diskomforto ir jokių skausmų.
Penktadienis – darbo diena, betgi su kastuvu žvyro kasti nereikia, tad susiverčiau natūralų jogurtą, pagardinusi jį cinamonu, įvairiausiomis sėklomis bei juodųjų serbentų uogomis (šiaip uogų negalima, išskyrus rūgščias). Iš rimtesnių patiekalų tiko daržovių troškinys su makadamijų riešutais ir prieskoninėmis žolelėmis. Vėlgi – pora termosų žolelių arbatos, mineralinis vanduo, paprastas šiltas vanduo, daug gryno oro.
Šeštadienis – laisvadienis, kai nereikia niekur skubėti, galima ramiai pasimėgauti knyga ar kino filmu. Labai skaniai susivalgė avižų košė, pagardinta riešutais, spanguolėmis, sėklomis ir šlakeliu linų sėmenų aliejaus. Iš rimtesnių patiekalų, kaip už ausies sueina trinta moliūgų sriuba, puošta moliūgų sėklomis, grūsto česnako skiltelėmis, petražolių šakelėm. Valgau ir mėgaujuosi.
Per visą šią savaitę kažko saldaus įsinorėjau tik vieną akimirką, kuri tuoj pat praėjo. Taip, energijos galbūt, šiek tiek mažiau, bet niekur neskubu – juk viskas čia ir dabar..
Įdomu, kaip seksis kitą savaitę, tad – laukite tęsinio..
( ši patirtis – tai tik mano asmeninė nuomonė bei pasirinkimas, nedarykite to, jei nesate tikri dėl savo organizmo reakcijos)
Jurga Valery
1,603 peržiūrų (-a)