Žemaičių muziejuje „Alka“ baigtas tvarkyti Kartenos dvaro archyvas, į muziejų patekęs 1940-1941 m., kai sovietų okupacinė valdžia Lietuvoje vykdė dvarų nacionalizavimą. Dvarų savininkams pasitraukus į Vakarus, sovietų kariams grobstant ar naikinant dvarų vertybes, muziejaus įkūrėjas ir vedėjas Pranas Genys stengėsi gelbėti be šeimininkų likusį turtą: meno kūrinius, namų apyvokos daiktus, bibliotekas, archyvus. Žemaičių muziejaus „Alka“ 1940-1941 m. dokumentuose užfiksuota, kad tada į muziejų buvo atvežtos vertybės iš 39 Žemaitijos dvarų, bet Kartenos dvaras tarp jų neminimas.

1814 m. Šateikių dvarininkai grafai Pliateriai iš Nagurskių nusipirko kaimyninį Kartenos dvarą. Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomą šio dvaro archyvą sudaro 416 vnt. (1384 lapai) dokumentų rusų ir lenkų kalbomis, kurių chronologinės ribos nuo 1845 m. iki 1917 m. Dokumentuose minimos grafams Pliateriams priklausiusios žemės: Kartenos miestelis, Balsiškių, Benaičių, Bumbulių, Cigonalių, Darmontiškių, Dauginčių, Drungilų, Gaudučių, Grabšyčių, Grabštų, Kalgraužių, Kūlupėnų, Lendimų, Lygnugariškių, Marčių, Martynaičių, Mažonaičių, Mažrimaičių, Medsėdžių, Naujosios Įpilties, Pečiulių, Sakuočių, Senosios Įpilties, Šešuikių, Vėlaičių, Žynelių kaimai, Labgaudžių, Margiškių, Uždarbalės viensėdžiai.

Patys seniausi dokumentai šiame archyve – inventoriniai aprašai. Kartenos dvaro, priklausiusio grafui Pranciškui Pliateriui, inventorinis aprašas sudarytas 1845 m. rusų kalba (36 lapai). Šiame apraše pateikiama išsami informacija apie Kartenos dvarui priklausiusius Kartenos miestelį, Martynaičių, Dauginčių, Mažonaičių, Pečiulių, Grabšyčių, Vėlaičių, Gaudučių, Balsiškių, Bumbulių, Drungilų, Lygnugariškių, Šešuikių kaimus. Inventorinį aprašą sudaro: 1) bendra informacija apie dvaro gyventojus ir žemės valdas; 2) valstiečių sąrašai pagal kaimus (surašyti visi valstiečių ūkiai, nurodomi jų valdytojai, šeimos nariai, skirtinės žemės kiekis, turimų gyvulių skaičius, valstiečių prievolės); 3) valstiečių prievolių paaiškinimas; 4) dvaro statutas; 5) bendrosios valstiečių prievolių atlikimo taisyklės; 6) Kauno gub. inventorių peržiūros ir sudarymo komiteto išvados. Inventorinis aprašas buvo patvirtintas keliose įstaigose: 1845-08-28 Telšių apskrities teisme, 1847-02-21 Kauno gubernijos inventorių peržiūros ir sudarymo komitete, 1847-06-28 Vilniaus generalgubernatoriaus, o 1848 m. balandžio 2 d. perskaitytas Kartenos dvaro valstiečiams (jie įvardinti). Inventorinio aprašo dalys surištos kartu, paskutiniame lape įspaustas Kauno gubernijos inventorių peržiūros ir sudarymo komiteto rudo lako antspaudas (vietomis nutrupėjęs).

Įdomus ir Senosios Įpilties, Benaičių, Žynelių, Kalgraužių kaimų, priklausiusių grafui Pranciškui Pliateriui, inventorinis aprašas, sudarytas 1845 m. rusų kalba (13 surištų lapų). Apraše pateikiama išsami informacija apie trobas, gyventojus pagal lytį ir statusą, žemės kokybę ir jos naudojimą, gaunamų pajamų dydį. Surašyti visi valstiečių ūkiai, nurodyti jų valdytojai, šeimos nariai, skirtinės žemės kiekis, turimų gyvulių skaičius ir kt. Taip pat surašytos valstiečių prievolės ir dvaro statutas.

Didžiausią dokumentų dalį (165 vnt.) sudaro Kartenos dvaro savininkų grafų Pliaterių sutartys su žemės nuomininkais. Žemės nuomos sutartys – vertingi dokumentai besidomintiems savo šeimų ar giminių istorija. Jose užfiksuota daug svarbios informacijos: asmens vardas, tėvavardis, pavardė, šeimos sudėtis, socialinis statusas (bajoras, miestietis, laisvasis ar priklausomas valstietis), gyvenamoji vieta, nuomojamos žemės kiekis, raštingas žmogus buvo ar ne, jo įsipareigojimai žemės savininkui.

Seniausios sutartys sudarytos 1848-1849 m. Archyve rasti trys dokumentai, datuoti 1848 m.: dvi sutarties formos (viena dviejų, kita keturių lapų) ir viena sutartis tarp Senosios Įpilties dvaro savininko grafo Pranciškaus Pliaterio patikėtinio Ignoto Geltovskio ir laisvojo žmogaus Jono Gaučiaus, sudaryta 1848-08-31, rusų kalba (4 lapai). Sutartimi laisvam žmogui Jonui Gaučiui su šeima (3 vyriškos ir 1 moteriškos lyties revizinių žmonių) išnuomojama apie 13 dešimtinių žemės su statiniais Benaičių kaime (sklypo Nr. 8) šešeriems metams iki 1854-04-23. Sutartyje 4 punktai, kuriais nustatoma žemės nuomos kaina darbu ir natūra, mokėjimo terminai. Sutartį pasirašė grafo patikėtinis Ignotas Geltovskis ir bajoras Motiejus Pabrėža už neraštingą Joną Gaučių. Sutarties liudininkais buvo Motiejus Pabrėža ir Juozas Karpas. Prierašas po sutartimi 1850-03-05 patikslina, kad Jonas Gaučius, nori pereiti gyventi į valstybinį Skuodo dvarą, atsisako sutarties ir pasirašo trimis kryželiais.

1849 m. sudarytų sutarčių rasta daugiau: Pranciškus Pliateris šešeriems metams 35 laisviesiems žmonėms su šeimomis išnuomoja žemės sklypus Kartenos miestelyje, o Kazimieras Pliateris – 9 laisviesiems žmonėms su šeimomis Kūlupėnų-Sakuočių kaime.

Kitos sutartys sudarytos vėliau, jau po baudžiavos panaikinimo, tarp Kartenos dvaro žemių paveldėtojų grafų Adomo ir Vladislovo Pliaterių, Sofijos Velepolskos ir laisvųjų žmonių. Sutartyse nurodoma nuomojamos žemės kiekis, nuomos laikotarpis ir kaina, sąlygos nuomininkui. Sutartys patvirtintos žemės savininkų arba jų patikėtinių ir nuomininkų parašais. Jei šie būdavo neraštingi, už juos pasirašydavo raštingi liudininkai, daugiausia bajorai. Kai kurios sutartys patvirtintos Kartenos valsčiaus valdybos antspaudu ir valsčiaus viršaičio parašu.

Apie paprastų valstiečių gyvenimą gali papasakoti ir 3 reviziniai sąrašai. Didžiausios apimties Kartenos dvaro valstiečių revizinis sąrašas sudarytas 1858 m. balandžio 16 d. rusų kalba (106 surišti lapai). Šiame sąraše paminėti Kartenos miestelio, Martynaičių, Dauginčių, Darmontiškių, Pečiulių, Grabšyčių, Vėlaičių, Gaudučių, Balsiškių, Bumbulių, Drungilų kaimų (net 183 ūkių) valstiečiai, nurodant jų lytį, amžių, giminystės ryšius, užrašytos gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys (mirę, atiduoti į rekrūtus) ir metai, atskirai aprašyti kareivių vaikai. Tą pačią dieną sudarytas ir mažesnis revizinis sąrašas, kuriame paminėti tik Kartenos miestelio, Martynaičių, Dauginčių, Grabšyčių, Vėlaičių kaimų (18 ūkių) valstiečiai, nurodant jų lytį, amžių, giminystės ryšius. Kitas revizinis sąrašas – Senosios Įpilties dvaro valstiečių, priklausiusių grafui Pranciškui Pliateriui, sudarytas 1858 m. balandžio 11 d. rusų kalba (48 surišti lapai). Šiame sąraše paminėti Senosios Įpilties, Benaičių, Žynelių, Kalgraužių kaimų (66 ūkių) valstiečiai.

Du sąrašai pateikia informaciją apie Senosios Įpilties kaimo valstiečių prievoles: viename nurodyti 32 valstiečiai ir jų sumokėti mokesčiai už 1855 m., kitame – jau 41 valstietis ir jų mokesčiai už 1856 m.

Kartenos dvaro archyve rasti keli dokumentai, suteikiantys informacijos apie dvaro ekonominį gyvenimą. Pliaterių valdomame Padvarių kaime 1860 m. balandžio 25 d. pradėta statyti plytinė iždo pinigais. Archyve rastame sąraše įrašyta data, kaimo pavadinimas, valstiečių pavardės, darbo dienų skaičius nuo 1860 m. balandžio 30 d. iki liepos 21 d. Taip pat nurodoma, kiek, kokių ir už kokią sumą maisto produktų iš Kartenos dvaro buvo patiekta darbininkams maitinti 1860 m.

1862 m. sudarytoje pajamų ir išlaidų Kartenos dvare ataskaitoje pateikiami dvare užaugintų ir pagamintų gyvulininkystės bei augalininkystės produktų kiekiai, išlaidos dvaro ūkiui tvarkyti, amatininkų paslaugoms ir pensijoms, pajamos iš valstiečių duoklių, kitų mokesčių (pvz. važiavimo per Minijos tiltą) per vienerius metus, t. y. nuo 1861 m. balandžio 23 d. iki 1862 m. balandžio 23 d.

1861 m. Rusijos carui priėmus baudžiavos panaikinimo manifestą, priklausomi valstiečiai tikėjosi iškart gauti laisvę ir žemės, tačiau buvo nuvilti: laisvę pažadėta suteikti tik po dviejų metų, o žemę ateityje galėjo išsipirkti arba nuomotis iš dvarininkų. Tai buvo viena svarbiausių 1863-1864 m. sukilimo Lietuvoje priežasčių. Caro valdžiai numalšinus sukilimą, asmeninę laisvę gavę valstiečiai nebenorėjo būti priklausomi nuo buvusių savo šeimininkų ir mokėti jiems mokesčių. Tai patvirtina Kartenos dvaro archyve rasta dvaro administracijos ataskaita, sudaryta Telšių apskrities Taikos suvažiavimo 1869 m. kovo 21 d. nutarimu, apie Kartenos miestelio, Martynaičių, Dauginčių, Mažonaičių, Pečiulių, Grabšyčių, Vėlaičių, Gaudučių, Balsiškių, Drungilų, Bumbulių kaimų ir Lygnugariškių, Šešuikių vienkiemių valstiečių nesumokėtas duokles grafų Pliaterių Kartenos dvare iki 1863 m. ir nuo 1864 m. liepos 25 d. iki 1869 m. kovo 1 d.

Net ir panaikinus baudžiavą, Pliaterių valdose gyvenusių valstiečių padėtis buvo bloga. Apie tai sužinome iš 1872 m. gegužės 30 d. pranešimo apie Martynaičių, Dauginčių, Mažonaičių, Pečiulių, Grabšyčių, Vėlaičių, Balsiškių, Bumbulių kaimų valstiečių ūkelius. Penkiuose lapuose paminėta 30 savininkų, aprašoma jų ūkių pastatų būklė, pastatymo metai, paveldimumas.

Grafai Pliateriai Žemaitijoje garsėjo reiklumu savo baudžiauninkams, o panaikinus baudžiavą – bylinėjimusi su laisvaisiais žmonėmis. Dvarininkų bei dvaro administracijos santykiai su buvusiais baudžiauninkais, caro valia tapusiais laisvaisiais žmonėmis, žemės valdų išsipirkimo procesai užfiksuoti valstybinių įstaigų ir teismų dokumentuose: įsakuose, pranešimuose, protokoluose, nutarimuose. Pavyzdžiui, Kartenos dvaro valstiečių prašyme, pateiktame Telšių apskrities Taikos suvažiavimui 1868 m. spalio 11 d., sakoma, kad Kartenos dvaro valstiečiai, nepatenkinti dideliais mokesčiais ir 3-o skyriaus Taikos tarpininko 1864-09-07 sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti. Šešiuose prašymo lapuose rusų kalba pateikiama 16 punktų, kuriais argumentuojama, kad žemės nuomos kaina didesnė nei kaimyniniuose dvaruose, kad grafai Pliateriai neteisingai nurodė nuomojamos žemės kiekius, 1849 m. sudarė sutartis su laisvaisiais žmonėmis, apie kurias jie nežinoję. Dokumente minimos 79 laisvųjų valstiečių pavardės iš Kartenos miestelio, Martynaičių, Dauginčių, Mažonaičių, Grabšyčių, Pečiulių, Gaudučių, Vėlaičių, Mažrimaičių, Lygnugariškių, Balsiškių, Šešuikių, Bumbulių kaimų.

Be keliasdešimt pavienių valstiečių ar pačių dvarininkų Pliaterių skundų, įvairių įstaigų raštų, Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomame Kartenos dvaro archyve rastos ir 6 teisminių procesų bylos, kuriose įrišta 130 vnt. (331 lapas) valstybinių institucijų atsiųstų ir dvaro administracijos sudarytų dokumentų ar jų kopijų. Bylų pavadinimai ir turinys atspindi kelis dešimtmečius trukusius teisminius ginčus tarp dvarininkų ir valstiečių dėl savo teisių ir žemės: „Byla Nr. 21. Naujosios Įpilties dvaro savininko grafo Pliaterio byla su K. Butkumi ir kitais valstiečiais“ (1873-1884 m.), „Senosios ir Naujosios Įpilties dvarų laisvųjų valstiečių byla su grafais Pliateriais“ (1867-1894 m.), „Byla dėl valstiečių žemių atribojimo grafų Pliaterių Kartenos dvare“ (1874-1887 m.), „Senosios ir Naujosios Įpilties dvarų laisvųjų valstiečių byla su grafu K. Pliateriu“ (1862-1875 m.), „Byla Nr. 25. Kūlupėnų-Sakuočių dvaro savininkų Pliaterių ginčai su valstiečiais dėl žemės nuomos“ (1859-1892 m.), „Grafo P. Pliaterio byla su Kartenos dvaro valstiečiais“ (1865-1866 m.).

Kartenos dvaro archyvas pateikia informacijos ir apie Kartenos apylinkių praeitį. Dvi sutartys patvirtina, kad malūnas ant Alanto upelio kranto ir 20 dešimtinių dvaro žemės nuo 1895-05-02 iki 1901-04-23 buvo išnuomota miestiečiui Henrikui Aleksandrui Vegneriui, o vėliau, nuo 1908-03-05 iki 1914-04-23 – miestiečiui Mejeriui Nachomovičiui. Abi sutartys surašytos ant melsvo herbinio popieriaus, antroji patvirtinta Kartenos valsčiaus valdybos antspaudu ir pasirašyta valsčiaus viršaičio Jono Dauginčio parašu.

Dar viena sutartis dėl malūno ant Alkupio upelio kranto nuomos nuo 1880-05-31 iki 1892-04-23 galėjo būti sudaryta tarp Vladislovo Pliaterio ir Tukumo miestiečio Aleksandro Morico. Kadangi ši nuomos sutartis subraukyta, prirašyta pastabų ir be parašų, nežinoma ar ji buvo patvirtinta.

Telšių apskrities 2-ojo skyriaus Taikos tarpininko pažymėjimas Nr. 1134, išduotas grafui Vladislovui Pliateriui jo patikėtinio Kolegijos asesoriaus Ildefonso Racevičiaus prašymu ir surašytas 1882 m. birželio 11 d., patvirtina, kad Senosios Įpilties dvaro žemėse esanti karčema, vadinama Šiline, stovi Pliaterio valdose, prie kelio iš Darbėnų į Rucavą ir neįeina į valstiečių valdas.

Vienintelis Kartenos dvaro dokumentas, surašytas lietuvių kalba, datuotas 1917 m. sausio 30 d. – tai Laukžemės kunigo P. Čepulio prašymas skirti malkų iš Kalgraužių dvaro miškų.

Kartenos dvaro archyve rasta sutartis dėl žemės nuomos tarp Darbėnų dvaro savininkų mažamečių grafų Mykolo, Jono, Juozapo Tiškevičių patikėtinio Prano Vysockio ir valstiečio Juozapo Bendiko, sudaryta 1848-06-12, leidžia daryti prielaidą, kad Kartenos dvaro archyvas parvežtas į muziejų iš Kretingos dvaro. Paskutinė Kartenos dvaro paveldėtoja Sofija Velepolska, Pirmojo pasaulinio karo metu išvykusi gyventi į Lenkiją, po karo į Lietuvą nebegrįžo ir Kartenos dvaro priežiūrą patikėjo giminaičiui, Kretingos dvarininkui grafui Aleksandrui Tiškevičiui. Vykdant 1922 m. žemės reformą, Kartenos dvaro žemės išdalintos Lietuvos kariuomenės savanoriams ar bežemiams dvaro kumečiams, o dvaro archyvo likimas nežinomas.

1940 m. vasarą Kretingos dvare apsigyvenę sovietų kareiviai pradėjo niokoti dvarininkų turtą. Dalį dvare saugotų vertybių „Alkos“ muziejaus direktoriui Pranui Geniui pavyko išgelbėti ir pargabenti į Telšius. Galbūt, tarp jų buvo ir Kartenos dvaro archyvas.

 7,484 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes