Smurto prieš moteris ir vaikus tema sena kaip pasaulis. Ir kaip dažnai būna – auka pati kalta, kad sunervino, suerzino ar iš kantrybės išvedė. Švaistosi tada stiprioji lytis kumščiais, diržais ar tuo, kas po ranka papuolė. Taip, tokį smurtą lengva atpažinti: ir kaimynai girdi, ir smurto žymės matosi. Va, sako kokia kaimo bobelė kokiai susigūžusiai moteriškei: džiaukis, kad negeria, kad nemuša. O moteris tik dar labiau gūžiasi, juk niekam nepapasakosi, kad namie ji bijo žodį ne taip ištarti ar vaiką užsistoti – tuoj sutuoktinis ima siautėti, bauginti, dantimis griežti ir daiktus po kambarius mėtyti, virtuvės stalčius žemėn versti, indus į sienas taškyti, peilius svaidyti. Pasiautėjęs peržengia suklupusią moterį ir išeidamas parūkyti mesteli, kad viskas per akimirką sutvarkyta būtų. Kukčiodama ir rinkdama šukes ji mėgina saugoti, kad vaikai neužsigautų, nesusipjaustytų, nes drebantys ir apsikabinę laikosi jai už kaklo.. Na, taip, juk nemušė..
Smurtas artimoje aplinkoje, kaip reiškinys, nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas. Smurtas gali būti psichologinis, ekonominis, seksualinis ir pasyvus, kitaip dar vadinamas nepriežiūra. Kas tas smurtautojas, pakėlęs ranką ar balsą prieš silpnesnę moterį ar vaiką? Kas tas žmogus sukandęs dantis bauginančiai tylintis, ignoruojantis aplinkinius, tuo sukeldamas įtampą ir baimę šeimoje. Smurtaujantis žmogus dažnai turi begalę kompleksų, emocinių sunkumų, traumų iš vaikystės, todėl visada ieškos silpnesnio, prieš kurį norės pasijusti kažko vertas ir galingesnis, taip mėgindamas kompensuoti savo silpnumą. Ar tokių žmonių daug aplinkui? Taip, tikrai nemažai. Nuo jų kenčia moterys, vaikai, artimieji, kaimynai. Jei toks žmogus užima vadovo poziciją – kentės darbuotojai. Bet koks smurtas artimoje aplinkoje nėra pateisinamas, čia negali būti jokių išlygų: mane išprovokavo, netekau kantrybės, ji pati kalta.. Bet kokia veika, kai artimas žmogus (moteris, vaikas, senolis, bendradarbis) patiria skausmą, prievartą, grasinimus, terorą, patyčias, įžeidinėjimus, baimę, priekabiavimą, persekiojimą, apribojimus ( finansinius ar asmens laisvės) yra smurtas. Smurtautojas nepasikeis, jei TAI įvyko vieną kartą, įvyks ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą, kol galų gale paaugęs vaikas stos ginti mamos ir visa jėga bus trenktas į sieną arba prieš jį bus pakeltas peilis. Moterys, atleisdamos smurtautojui, jūs pasmerkiate savo vaikus begaliniam siaubui, taip sutraumuodamos ne tik jų vaikystę, bet ir žmogų, kuris tame vaike užauga. Neverta tikėti nei vienu smurtautojo žodžiu, nes jis gailisi ne to ką padarė, jis tiesiog bijo netekti aukos, kuria lengva manipuliuoti. Ar įmanoma smurtui pasakyti NE? Taip, įmanoma. Ir kuo greičiau tai bus padaryta, tuo daugiau šviesos bus jūsų gyvenime.
2023 m. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto orderiui, per pirmuosius tris mėnesius Lietuvoje išduoti 5 468 orderiai – šie skaičiai rodo, jog smurto artimoje aplinkoje tikrai netrūksta. Daugėjant tarptautinių santuokų ir ištuokų, Lietuvoje aštrėja vaikų globos klausimai, tampantys tarptautiniais. Anot Seimo Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės, netikėjimas smurto aukomis turi baigtis, valstybė pirmiausia turi tikėti auka ir ją ginti, o auka turi galėti pasikliauti valstybe.
Norėdama plačiau apžvelgti susidariusią situaciją bei padėtį šalyje, lapkričio 10 d., penktadienį, 10 val. Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) Seimo narė M. Danielė organizavo tarptautinę konferenciją „Tarptautinės kovos dėl vaikų globos ir smurtas prieš moteris: kas veikia, kas ne, ir ką būtina keisti?“.
Jurga VALERY
10,007 peržiūrų (-a)