Kūrybines pajėgas scenoje suvienijo du seni lietuviškos muzikos vilkai Lainius (Laimontas Dinius) ir Ligitas Kernagis. Abu jie, buvę kolegos ir Seime, muzikos gerbėjus pakvietė į naują koncertinę programą, kuri išsiskiria lietuviškojoje pop scenoje dainų originalumu, įvairove bei konceptualumu.
Dukart geresnis šou
Lainius (Laimontas Dinius), – vienas originaliausių lietuviškos „intelligent pop-rock“ scenos atlikėjų, kompozitorių ir prodiuserių, kolegų dar vadinamas ir „hit mašina“, ir lietuviškuoju Mick Jaggeriu. Išskirtinis Lainiaus kūrybos bruožas – originalūs, įdomūs, nuotaikingi ir gilūs tekstai, įvairi, melodinga, uždeganti ir nemonotoniška muzika.
Koncertinė programa, prasidedanti melodingais elektro-pop štrichais ir melodijomis, įsibėgėja ir muzikos bei atlikimo trykštanti energija nepalieka abejingų, nes didžioji dalis koncertinės programos – puikiai dar iš auksinių Rondo laikų žinomi Lainiaus hitai, skambantys naujai ir galingai. Tokios dainos kaip “Laukų gėle” „Viskas gerai“,„Aš ateisiu“, „Atsiprašau“ , ir, žinoma, naujausi hitai „Kitos durys“, „Gera diena“ bei vainikuojanti pasirodymą daina „Tau“ – ši daina įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. “Factum” agentūros duomenimis ši lietuviška pop daina, daugiau nei 6 mėn buvuso Nr. 1 Lietuvos radio ir TV čartuose.
Pasak atlikėjo Lainiaus, koncerto ideja tokia ir yra, kad padaryti dvigubai geresnį šou. Bus 2 valandų koncertas. „Toks projektas – pakankamai naujas dalykas Lietuvos muzikinėje padangėje. Nors užsienyje tai įprasta praktika, kai kelios grupės ar atlikėjai koncentuoja vienoje programoje. Lietuvoje tai vyksta rečiau, ko gero ir dėl finansinių priežasčių. Juk kiekvienas atlikėjas ar grupė galvoja, kad viskas geriausiai dalinasi iš vieno“, – šmaikštauja šiaulietis Laimontas Dinius. – Tačiau esmė ta, jog mes ne vien tik komerciniais sumetimais tai darome. Turime ir sentimentų. O sentimentai yra labai. Tas 90-ųjų laikmetis mus nukelia į gražiausius prisiminimus“.
Garsus dainininkas ir kūrėjas sako, kad originaliai atlieka tik savo kūrybos dainas. Šiuolaikiniai jauni atlikėjai, įvairių vaikinų ir merginų duetų gausa bei repertuaras „arti liaudies“ dažniausiai remiasi perdainuotomis dainomis. „Aš nesakau, kad tai blogai. Tai tikrai labai gerai. Tačiau faktas yra ir toks, kad jie nemažai savo repertuatuose atlieka dainų ir kūrinių, kurie yra ne jų. Tai yra perdirbtos dainos, nors tai taip pat nėra blogai. Tačiau aksioma yra paprasta: originalas visada yra tikresnis ir natūralesnis. O mes esame tie originalai, kurie atneša klausytojams savo laikmečio dvasią ir energiją, paskanintą šiuolaikiniais niuansais. Tai štai toks mūsų ir tikslas – labai paprastas“, – kalbėjo Lainius.
Anot jo, viskas sukasi ratu. Istorija, mados, muzikos stiliai praeina ir vėl sugrįžta. Taip esą ir turi būti. Tačiau bėdos prasideda tada, kad vyksta aklas atkartojimas. Jis gali būti netgi techniškai gražesnis, tačiau tokia muzika ir dainos niekada neturės gilumos, liaudiškai kalbant, dūšios. „Kai jauni atlikėjai perdainuoja mūsų legendines dainas, pavyzdžiui, „Broli neverk!“, kuri susijusi su 1991 m. Sausio įvykiais, „Atriprašau“, „Tau“, kartais dainos sudainuojamos labai švariai, tačiau jos yra be dvasios. Išimčių, žinoma būna, tačiau išimtys, kaip sakoma patarlėje, tik patvirtina taisyklę. Atlikėjas, kuris gimdė kūrinį, geriau žino ir jaučią ką nori pasakyti. Ir visa tai kūriniui suteikia daugiau gyvumo. Jau kelis koncertus su Ligitu darėme, žmonės tai pajunta. Ir tas abipusis ryšys su klausytoju atsiranda visiškai kitoks“, – sakė Laimontas Dinius (Lainius).
Populiarus dainininkas prisipažino, jog nuo 2015 metų labai intensyviai dirba, rašo daug muzikos tiek sau, tiek ir kitiems atlikėjams. Per aštuonerius metus jis išleido 5 albumus, iš jų – etno trilogiją „Patrimpas, Pikuolis ir Perkūnas“. Tai yra milžiniškas darbas. Projekte dalyvauja daug žinomų Lietuvos muzikantų. Šios trilogijos pagrindu statomas ir muzikinis spektaklis. Žemaičiams jis turėtų būti itin aktualus, nes Žemaitijai čia skiriamas išskirtinai didelis dėmesys.
Daug geros energijos
Kartu su Lainiumi scenoje pasirodys ir Ligitas Kernagis. „Tiek aš, tiek Lainius turime savo didelę koncertinę programą. Prieš dešimtmetį buvome partneriai ir politikoje, dabar abu suvienijome jėgas ir scenoje. Tai bus jungtinis koncertas, sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis yra mano, kitoje dalyje pasirodys Lainius“, – sakė Ligitas.
Muzikantas prisipažino, jog abu atlikėjai į programą surinko geriausias abiejų dainas. „Čia ir yra mūsų koziris: žmonėms juk reikia ne vien tik klausytis, bet ir kartu padainuoti, nes visos koncerte nuskambėsiančios dainos yra iki kaulų smegenų girdėtos. Ir galiu pasigirti, jog aš dainuoju išskirtinai tik savo kūrybos dainas. Nedainuoju nei vienos svetimos dainos. Turbūt šiuo požiūriu esu vienas iš nedaugelio tokių atlikėjų“, – tikino L.Kernagis.
„Koncerte, anot jo, gali pasitaikyti viena ar kita mažiau girdėta daina, tačiau yra žmonių, kurie vyksta iš miesto į miestą paskui mus, kur tik vyksta mūsų koncertai. Akivaizdu, jog tiems žiūrovams koncertas padarė įspūdį ir mums dėl to yra malonu“, – sakė muzikantas.
Paklaustas, ar tai yra kultūroje nauja tendencija, jog pastaruoju metu vyksta nemažai koncertų, kuriuose vienoje scenoje žiūrovai gali pamatyti kelis atlikėjus iš paėjusių dešimtmečių, L. Kernagis atsakė, jog tokie dalykai visada buvo ir bus.
„Tiesiog ateikite į koncertą ir pamatysite, kiek jame geros energijos. Gal toje senojoje muzikoje buvo daugiau nuoširdumo. Galbūt tai galima pavadinti ir laisve, tačiau nuoširdumo tikrai daugiau. Na, pavyzdžiui, paimkime XX a pabaigos dainos tekstą: „Aš mylėjau tave tau nežinant …“ ir palyginkime jį su XXI a. dainos tekstu: „ką tu su manim darai …“ . Toks nedidelis palyginimas iliustruoja, kiek subanalėjo, susiaurėjo šiuolaikinių atlikėjų dainų tekstai. Ko gero šis laikmetis ir atspindi tai. Tie visi 80-jų, 90-jų laikų koncertai naudingi būtent jaunimui. Jie turėtų ateiti ir pajausti kaip šėldavo jų tėvai“, – kalbėjo muzikantas.
„Kažkada mano facebook sienoje buvo toks postas: kuo skiriasi šiuolaikinis menas nuo antikinio. Skiriasi tuo, kad šiuolaikinį meną reikia paaiškinti. Panašiai yra ir su muzika. Kartais klausome lietuvių atlikėjo, lietuviškai dainuojančio žmogaus ir nesuprantame apie ką jis dainuoja, jau nekalbant apie tekstą, dikciją bei dainavimo manierą. Tiek būna suvelta, jog visiškai nieko nesupranti. Tuo tarpu XX a. pabaigoje būdavo griežti ir aiškūs reikalavimai artikuliacijai, dikcijai, balsių ištarimui. Dabar absoliučiai jokios kultūros tame neliko. Priežastis – laisvė arba jos neteisingas supratimas“.
3,014 peržiūrų (-a)