Žiūrovų tribūna ant užribio linijos ir pigus parketas
A. Pranaitis: „Vartininkui tenka žaisti tarp žiūrovų tribūnų“.
Algimantas Pranaitis, Kretingos sporto mokyklos merginų rankinio treneris, 45 metus dirbęs su perspektyviausiomis Lietuvoje rankininkėmis, išugdęs ne vieną sportininkių kartą neslepia nusivylimo. Jo žodžiais, projektuojant Kretingos sporto centrą arba įvyko klaida, arba žmonės paprasčiausiai nepagalvojo ką daro.
Šūkis „sporto centras – visiems“, šiandien kol kas neatitinka tikrovės. Rankininkams ir salės futbolininkams trukdo tiesiog ant žaidimo aikštelę skiriančios ribos sumontuota C tribūna.
Naujoji sporto centro salė, pasak trenerio, puiki, tačiau taip, kaip dabar ji įrengta, rankininkams ir salės futbolininkams ji netinka. Pasirodo C tribūnos, įrengtos taip, kad vartus tenka statyti nišoje tarp žiūrovų. Apsauginis tinklas nusileidžia tiesiai ant žiūrovų galvų. Pirmoji ir antroji eilės C tribūnoje pastatytos tiesiog ant aikštės ribą skiriančios baltos linijos. Todėl žaisti rankinį ir salės futbolą neįmanoma dėl žaidėjų ir žiūrovų saugumo. Žiūrovai tampa žaidimo dalyviais.
„Kai Kretingoje pasistatėme sporto centrą, aš svajojau, kad čia vyks tarptautiniai turnyrai. Šiuo metu Kretingoje rankinį treniruojasi 24 merginos, amžiaus vidurkis nuo 18 iki 25 metų. Treniruotes lanko ir 15, ir 30 metų sportininkės. Mes norėtume suburti komandą, atvyktų žaidėjos – buvusios Lietuvos rinktinės narės, kurios šiuo metu atstovauja įvairių Lietuvos miestų bei užsienio klubus“, – kalbėjo treneris.
Pavyzdžiui, kretingiškė Ramunė Poškutė žaidžia Italijos aukščiausiojoje lygoje, manau, kad grįžusi ji taps žaidžiančia mūsų komandos trenere, kalbėjo treneris, pridurdamas, jog Klaipėdos komandoje žaidžia 4 kretingiškės, Vilniuje – viena, tarp pat yra kelios merginos išvykusios žaisti į Šiaulius. Visos jos nori grįžti į gimtąjį miestą, sukurti profesionalią komandą.
„Tačiau mes neturime galimybių, problema – naujoji salė, kuri pritaikyta daugiau krepšininkams, bet ne rankininkams“, – kalbėjo treneris. Anot jo sporto centro salėje iš viso neturi būti C tribūnos, kuri yra dešinėje pusėje, už krepšinio stovo. Tribūna, kuri varžtais pritvirtinta prie salės grindų, prieš rankinio varžybas turi būti išmontuojama, o po to – vėl sumontuojama. Tačiau kelis kartus per savaitę išmontuoti ir vėl surinkti tribūną būtų techniškai sudėtinga. Į ką pavirstų salės parketas?

Salė parketas – taip pat ne be priekaištų. Pasak sporto mokyklos krepšinio trenerio Arimanto Mikaločiaus, jis jau genda, vietomis – nubangavęs ir tai yra kelias į sportininkų traumas. Nepraeis nė pusmetis ir iš parketo nieko neliks. Juo labiau, jog sporto centras, pasak jo vadovo Vytauto Tamašausko galvoja kaip užsidirbti ir išsilaikyti centrą rengiant ne tik sporto renginius, bet ir įvairias muges.
Taip pat paaiškėjo, kad krepšinio stovai, norit juos patraukti į šoną, kad užleisti salę kitoms sporto šakoms, gadina parketą. Norint juos patraukti taip pat trukdo šoninės C tribūnos. Kyla techninių iššūkių statant juos atgal, nes reikia laiko ir papildomų žmonių stumdyti ir sukalibruoti. Krepšinio stovai, kaip teigia krepšinio treneriai, nupirkti vieni iš pigiausių. Abu kainavo apie 13 tūkst. eurų, tuo tarpu Palangos arenoje krepšinio stovams įsigyti pinigų nebuvo pagailėta. Palangiškiams jie kainavo 30 tūkst. eurų, juos nesunku patraukti, pastumti pulto pagalba, o 8 ratukų sistema negadina parketo.
Šios ir kitos problemos buvo išsakytos rajono savivaldybės politikams. Trečiadienį naujajame sporto centre vykusiame Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pasėdyje, kuriame dalyvavo sporto mokyklos bei Kretingos sporto bendruomenės atstovai, buvo svarstoma ką daryti su pigiais krepšinio stovais, kuriuos techniškai naudoti darosi sudėtinga, kur dėti rankininkams ir futbolininkams kliūvančią C tribūną, kurioje dažniausiai krepšinio varžybas stebi vaikai. Pasiūlymų buvo pačių įvairiausių. Vieni reikalavo visai išmontuoti C tribūnas, arba jas užkelti į 2 aukštą, kuris kol kas tuščias, arba kažkaip nupjauti 2 pirmas eiles, kad jas galima būtų pakišti po aukštesnėmis.
Dėl krepšinio stovų – taip pat būta įvairių siūlymų, pavyzdžiui, įrengti pakabinamus. Tačiau pakabinamų negalima naudoti nei LKL, nei NKL varžybose. Pirkti naujus – už 30 tūkst eurų būtų per brangu. Kažkas pasiūlė pasitelkti auksarankius meistrus, arba kreiptis į gamintoją, kad tiekėjai, labai nenukrypstant nuo techninių reikalavimų, patobulintų jau esamus.
Sporto bendruomenės atstovai ir treneriai taip pat išsakė politikams pastabas bei pageidavimus dėl atskirų sporto šakų treniruočių grafikų, nes esama situacija ne visiems tinka.
Gintaras Mikšiūnas
Autoriaus nuotrauka
