Žemė

Mane tu pažįsti, aš – Žemė
tarp tavo, žmogau, delnų,
miškai ir kalnai mane remia
ir paukščiai man skiria dainų..
Aš medžiais kasas susipynus,
žole išbraidyta meldžiuos –
raudonas saulėlydžio vynas
ir rytas aušros atspindžiuos..
Aš Motina, Tėvas ir Vaikas –
trejybė Visatos erdvėj
it žvakė tirpstantis laikas,
lyg lašas upelio srovėj..
Esu tau kasdienė duona,
kai tu iš dulkės radais,
kol tavo krūtinėj aguona
plaka ne vien pažadais..
Aš Žemė.. Radai čia atėjęs
ir vandenį, medį, ir lietų,
tas keistas pavasario vėjas
parodė tau pievą gėlėtą..
Girdėjai kaip ūkia pelėdos,
kaip ąžuolas barsto lapus,
kur nuveda vienišos pėdos,
kaip skyla gyvybė per pus..
Aš – veidrodis tavo likimo,
žvelgiu ir tave atkartoju
kur mudu nueisim.. nežinom,
iš šiandienos į rytojų..
Pažvelk į mane be apgaulės,
tarytum į žmogų žiūrėtum
trečioji nuo Motinos Saulės
ir tau čia užtenka vietos..
Pažvelk širdimi ir paglostyk,
kad tau ir anūkams netrūko
pavasario žydinčių skruostų
ir balto žiemos atviruko.
Palik kaip radai atėjęs,
o gal net geriau, nei radęs
tarytum vaiką mylėjęs
ir mylimą moterį vedęs..
Aš Žemė.. mane tu pažįsti,
tarp tavo, žmogau, delnų,
atėjęs iš savo vaikystės,
nelaužyki man sparnų..
Jurga Valery

 9,016 peržiūrų (-a)