Trys scenos karalienės – Rūta Ščiogolevaitė, Vaida Genytė ir Aistė Pilvelytė – susibūrė į unikalų muzikos projektą „3 DIVOS“! Šįsyk žiūrovų numylėtinės nutarė leistis į šventinį koncertinį turą ir aplankyti daugybę Lietuvos miestų, tarp kurių ir mūsų gimtoji Kretinga.
Žavingosios atlikėjos paruošė išskirtinę koncertinę programą „Nuo Klasikos iki ABBA“, kurioje skambės daugybė pasaulinių hitų, o taip pat kultinės švedų grupės populiariausios dainos.
Koncertas pilnas įspūdžių, netikėtumų, bei žanrų įvairovės. Programoje skamba dainos, su kuriomis užaugo šios daininkės. Tai muzika, apimanti kelis dešimtmečius ar net šimtmečius – nuo klasikos grožio iki retro smagumo, kino filmų, miuziklų, pop ir roko žanro kūrinių. Koncerte skambės tokios dainas, kaip: “Jurgos arija”, “Dangus tau dovanoja aukštį”, “You Raise Me Up”, “Barcarolle”, “Never Enough”, “Diamonds”, “Meilės netylėk”, “Meilę skolingas tau”.
Apie Kalėdas, muziką bei tarpusavio santykius šnekamės su nuostabiomis scenos karalienėmis Vaida Genyte, Rūta Ščiogolevaite bei Aiste Pilvelyte.
Vaida Genytė
– Gerbiama Vaida, kas Jums yra Kūčios, Kalėdos, Advento laikotarpis?
– Kūčios ir Kalėdos man vienos iš gražiausių ir laukiamiausių švenčių metuose. Man viskas yra gražu – ir tas mūsų vidinis laukimas, šio nuostabaus laikotarpio išgyvenimas, ir tas išorinis spindintis grožis. Matau išpuoštus namus, parduotuves, vitrinas ir mane tai įkvepia. Nei kiek neerzina, kad, galbūt, šiek tiek per anksti visi puošiasi, eglutes ar girliandas parduotuvėse ima pardavinėti. Mane šis laukimas labai džiugina, jame atrandu prasmę, juntu pakylėjimą. Aš kasmet taip pat išpuošiu mūsų namus. Šiuo metu namuose jau yra eglutė, labai daug Kalėdinių gėlių ir man džiugu laukti artėjančių švenčių – Kūčių ir Kalėdų. Šios šventės jau bus penktos, kai nebeturiu tėvelių, tad jos šiek tiek kitokios, bet turiu brolį ir Kūčių vakarą mūsų šeimynos susitinka arba pas juos, arba pas mus.
– Ar tenka šių švenčių metu koncertuoti?
– Kūčių vakarą niekada nėra tekę koncertuoti, o iki Kūčių ir per Kalėdas mes dirbame. Tiesa, gruodžio 25 – tą dieną per daug renginių nevyksta, tad ši diena dažniausiai būna skirta šeimai. O šiaip esame įpratę šiuo laikotarpiu dirbti ir džiuginti žmones. Ir tas džiaugsmas, kurį suteiki kitiems – tavo gyvenimui suteikia pilnatvės. Šventės, kuomet aš koncertuoju, mane labai pakylėja. Kai sūnus būdavo mažesnis, mes visa šeima važiuodavome į tuos renginius kartu. Tai mūsų šeimai būdavo didžiulė, triguba šventė. Tai yra mano darbas, mano gyvenimas, be kurio nuvysčiau kaip gėlė. Net neįsivaizduoju ką be jo daryčiau.
– Dauguma brandesnių mūsų skaitytojų, tarp kurių ir aš, Jūs prisimena iš „Dainų dainelės“, kur startavote su dainele „Čiunga čanga“, paskui nuskambėjo ir „Sparnuotosios sūpynės“. Ar koncertuose žmonės tebeprašo sudainuoti pastarąją dainą?
– Žinoma, kad taip. Ir manau, kad prašys. Daugumai ši daina asocijuojasi su praeitimi, su vaikyste, su tam tikrais išgyvenimais ar gyvenimo etapais. Šios dainos prašo, turbūt, 90 procentų visur, kur tik pasirodau. Netgi labai nusivilia, jei šios dainos neišgirsta. Kartais išgirstu: na, sūpynių nebuvo, vadinasi Vaidos Genytės nebuvo koncerte…
– O kuri daina Jums pati mieliausia, šilčiausia, mėgstamiausia?
– Taip, yra tokių dainų. Dažniausiai, kai renkuosi solinį repertuarą – visas dainas pasirenku, kurios man geros, labai patinkančios ir kurias atlikdama patiriu didžiulį malonumą. Bet galiu keletą išskirti: daina „Pakylėk mane“ iš kino filmo „Liūtas Karalius“, G.Jautakaitės „Viešpaties lelija“, G. Kuprevičiaus „Kregždutės“ ar A. Lloyd Weberio „Kristinos arija“, iš miuziklo „ Operos Fantomas“. Šiaip yra nemažai kūrinių, kuriuos atlieku su didžiuliu malonumu.
– Ar bus kažkas iš šių kūrinių atlikta gruodžio 15 dieną Kretingoje?
– Nors ir turime koncertinę programą, bet ją galime pakoreguoti. Ką tik įvyko šios programos pirmasis koncertas ir jau buvo įnešta šiokių tokių korekcijų. Manau, daina „Pakylėk mane“ tikrai turėtų būti.
– Visos trys esate labai ryškios, charizmatiškos asmenybės, kaip pavyksta sutarti tarpusavyje?
– Pavyksta labai gerai, kadangi kiekviena atskirai jau daug metų esame scenoje. Esame daug perėjusios, patyrusios, išgyvenusios, tad tas buvimas kartu yra protingas. Mes mėgaujamės viena kitos draugija ir vertiname tą laiką, kurį praleidžiame kartu. Mums tiesiog nėra kada pyktis. Esame, turbūt, per daug subrendusios ir protingos moterys.
– Kaip manote koks tiesiausias kelias į klausytojo širdį?
– Tiesiausias kelias – atvirumas. Prisiliesti prie žiūrovo ne tik balsu, bet ir širdimi. Prisliesti nuoširdumu, savo intuicija, savo jausmais. Kaip kad sako – dainuoja ir per odą pereina šiurpas. Vien tik balsas dar nieko nereiškia, labai svarbus tavo požiūris, tavo dalinimasis su klausytoju tuo grožiu ir gėriu. Man, kaip atlikėjai – tai pati svarbiausia misija.
– Ačiū už pokalbį ir lauksime Jūsų atvykstant.
Rūta Ščiogolevaitė
– Gerbiama Rūta, papasakokite ką Jums reiškia Kalėdos, kaip jas jaučiate kaip mama, kaip moteris, kaip duktė?
– Kadangi jau nemažai metų esu su vaikais – tai šis laikotarpis mums yra labai gražus ir ypatingas. Visada džiaugiamės snaigėmis, sniegu, vaizdais už lango, eglutės puošimu. Ir ta šventinė laukimo nuotaika mums visada yra brangi. Nepaisant to, kad tai pakankamai ilgas laukimo laikotarpis, bet jis labai džiaugsmingas. Šiemet šis periodas mums linksmai juokingas, nes eglutę puošiame beveik kiekvieną dieną ( juokiasi). Turime dvi kates, kurios šiek tiek pasidarbuoja per naktį ir atsibudus randame gerokai nupuoštą eglutę. Vaikams tai sukelia daug džiaugsmo ir suvokimą, kad eglutės puošybą kasdien galima tobulinti. Ir pati tokia esu, ir savo vaikus mokau, kad reikia džiaugtis tuo, ką turi. Jei žiūrėsime ir fokusuosimės į tai, kad dabar tamsus metas, naktys tamsios, ilgos – bus liūdna, bet jei pastebėsime, kad tai yra laikas, kada mes visi kartu, neišsibarstę kažkur, kaip vasarą po laukus, o esame kartu namie, daug lauko skirdami bendrai veiklai, snaigių karpymui, stalo žaidimams – tai šiame laikotarpyje rasime daug gražių bei prasmingų dalykų.
– Kaip Jums pavyksta suderinti motinystę ir darbą? Ir suderinti taip, kad nepritrūksta energijos veikloms, žaidimams ir sau?
– Aš labai myliu savo darbą. Jis man suteikia daug malonių emocijų, o kadangi nemažai laiko praleidžiu namie su vaikais – tai mano ištrūkimas į koncertus tampa labai džiaugsmingas. Taip randasi geras balansas – ir pabėgti smagu, kai norisi šiek tiek atitrūkti, ir smagu vėl namo sugrįžti, nes pasiilgsti. Ir ta visuma man suteikia pilnatvę. Mėgstu derinti, ieškoti balanso, harmonijos visame kame.
– Vadinasi, jei tai teikia džiaugsmą – viską įmanoma suderinti?
– Mano atveju – taip. Žinoma, reikia pasidėlioti, pasiplanuoti, taip pat, be jokios abejonės – didžiausias ačiū mano mamai, kuri man labai daug padeda, be jos viskas būtų žymiai sunkiau.
– Kol turime mamas, kol kažkam vis dar esame dukros, kurios rūpi – galime jaustis šiek tiek vaikais.
– Tikrai taip.
– Kaip sutariate su savo kolegėmis?
– Puikiai. Tarp mūsų yra didžiulis rūpestis viena kita. Mes ir rūpinamės, ir labai atlaidžiai žiūrime į tai, į ką ir reikia atlaidžiau žiūrėti, ir padedame, ir palaikome. Net kartais pačios sau pavydime tos draugiškos bendrystės ( juokiasi). Tikrai nekonkuruojame tarpusavyje. Visos trys esame subrendusios, nebėra kažkokių jaunatviškų ambicijų. Manau ir žmonės tai mato. Mokame ir pajuokauti, ir gražiai pasijuokti viena iš kitos. Ši bendrystė mus visas labai džiugina ir publika tai jaučia, šiltai priima mūsų gražų tarpusavio santykį.
– Šiame projekte „Nuo klasikos iki ABBA“ bus labai įvairios muzikos?
– Bus labai platus spektras kūrinių. Šiame projekte nemažai visko yra, o kadangi šventinis žiemos laikotarpis – jame prisideda ir kalėdinė nuotaika. Būsime tokie trys dovanų maišiukai, iš kurių pabirs ir žaisliukai, ir meduoliai, ir kvapniausia arbata. Pažadu – bus labai daug netikėtų dovanų ( šypsosi).
– Tai bus ne tik dainos, bet ir bendravimas su publika, Jūsų tarpusavio pajuokavimai?
– Tikrai gana nemažai bendraujame nuo scenos, ir pajuokaujame, ir nusišypsome. Mums ir žiūrovams būna labai smagu.
– Ar esate buvusi Kretingoje?
– Taip, esu buvusi. Šį sykį būtinai stengsimės aplankyti kalėdinį miestelį, pažiūrėti į miesto eglutę, pasigrožėti papuošimais.
– Ačiū Jums už pokalbį, nekantraujame patirti tų žaismingų meduolių ir muzikaliausios arbatos skonio.
Aistė Pilvelytė
– Gerbiama Aiste, Jūsų visų trijų ryšys labai šiltas, kalėdiškas, tarytum visas šis laikotarpis. Kaip pavyksta taip gražiai sutarti?
– Esame jau brandžios ir išmintingos moterys, mačiusios ir juodo, ir balto, ir šalto bei labai banguoto ar vėjuoto. O kada tu turi išminties ir brandos – tu nebesipyksti su žmonėmis, jau moki prisitaikyti, kai kada nutylėti ir nekreipti dėmesio ten, kur ir reikia nekreipti. Manau, kad esame ne -niolikinės, kaip kad būna grupė, kuri susirenka uždirbti pinigus, o esame tos, kurios daro darbą, nuo kurio pačios kaifuoja. Visos trys su tuo užaugome nuo vaikystės. Turbūt tai ir yra atsakymas, kodėl nesipykstame, o draugiškai viena kitą palaikome. Branda ir išmintis mus visas stiprai laiko ir vienija.
– Nekonkuruojate tarpusavyje?
– Tikrai ne. Kiekviena perskaityta knyga atneša labai daug atsakymų į mūsų klausimus, kiekviena išgyventa patirtis priartina brandą. Konkurencija yra gerai jaunimui. Pamenu, būdama labai jauna, turėjau kolegę dainininkę, tam tikrą konkurentę ir jei ne jinai, turbūt, tiek nebūčiau stengusis mokytis dainuoti. Tad konkurencija yra sveikas ir geras dalykas, padedantis tobulėti.
– Ką Jums reiškia Kūčios, Kalėdos? Kaip jas sutinkate?
– Turbūt atsakysiu, kaip ir visi – tai yra susivienijimas, vienybė, šeima, draugystė, pamiršti žmonės. Labai daug galvoju apie tuos, kurie yra vieniši, pamiršti ir tiesiog nekenčia šių švenčių. Nekenčia ne todėl, kad tai yra šventės, bet tiesiog jie neturi šeimos, niekas pas juos neateina, jie neturi kur nueiti. Šis dalykas labai liūdina. Tokių žmonių nereikėtų palikti vienų, jei tokių pažįstate – pasikvieskite į svečius. Draugystė, vienybė, turbūt, vieni svarbiausių dalykų mūsų gyvenime. Bet kol esi jaunas, tai, turbūt, nesupranti, tiesiog sėdi prie stalo, būni su savo šeima ir nesigilini į nieką, kas aplinkui vyksta. Kai esi brandus, turintis patirties, auginantis vaikus – tada kitaip viską imi vertinti, džiaugiesi kiekvienu prisėdimu su savo artimaisiais, viską dediesi į širdį, kad ilgam išliktų prisiminimuose.
– Kaip manote ar tokius vienišus žmones gali sušildyti daina, muzika?
– Išties muzika keičia žmogaus pasąmonę, netgi yra įrodyta, kad muzika gydo žmones. Muzika gali daryti stebuklus, netgi sakyčiau yra visagalė, daug gebanti, prisiliečianti iki sielos gelmių. Muzika – tai nuostabiausia emocija. O juk išeidami iš šio pasaulio, prieš užmerkiant akis, prieš atšalant rankoms – mes prisiminsime tik emociją, kurią ir išsinešime.
– Ką galėtumėte papasakoti apie naująjį Jūsų projektą „Nuo klasikos iki ABBA“?
– Šis projektas yra paprastas ir nuoširdus. Tuo pačiu įtraukiantis ir į „ABBA“ repertuarą, ir į asmenines mūsų dainas, kurios kiekvienos iš mūsų karjeroje labai daug ką reiškia. Čia labai daug bendraujame su publika, kalbamės, viena kitą netgi smagiai pašpilkiuojame. Tad bendravimo tikrai bus daug. Tai šiltumo, paprastumo bei gerumo projektas. Kviečiu ateiti tuos, kurie išsiilgę paprasto gerumo, kalėdinių dainų, kiekvienos iš mūsų atliekamų kūrinių ir nuoširdžiai šiltos bendrystės.
– Tad šiais Jūsų žodžiais ir pakviesime visus kretingiškius bei miesto svečius ateiti į šį koncertą ir, apsigaubus gerumo skraiste, pabūti kartu, o Jums dėkoju už malonų pokalbį ir laukiame atvykstant.
Kalbino Jurga VALERY
