Daugelis savo ryto neįsivaizduoja be kvapnios arbatos puodelio. Šis gėrimas – vienas populiariausių pasaulyje. Sakoma, kad daugiau išgeriama tik gryno vandens. Tačiau Europą arbata pasiekė ne taip jau seniai, o manantys, kad jos gėrimo ritualą sugalvojo britai, labai klysta. Arbatos istorija prasidėjo gerokai seniau ir nukelia mus į Kiniją prieš 5 tūkstančius metų.
Lapeliai iš Kinijos
Legenda byloja, kad 2737 m. pr. Kr. Kinijos imperatorius Šenas Nungas ilsėjosi po medžiu ir laukė, kol tarnai patieks jam virinto vandens. Mat valdovas buvo mokslininkas ir tikėjo, kad karštas vanduo gerina sveikatą. Bepilant vandenį į puodelį, staiga į jį įkrito vėjo nešami ramunėlių žiedlapiai. Imperatoriui labai patiko naujas vandens skonis ir aromatas, ir taip buvo išrasta arbata. Tačiau daugybę amžių ji vartota kaip gydomoji priemonė ir tik 300-aisiais mūsų eros metais tapo kasdieniu gėrimu.
Prabanga Europoje
Arbatos atsiradimo istorija Europoje siejama su olandų prekeiviais, kurie XVII a. pradžioje kartu su šilku ir prieskoniais atgabeno ir arbatžolių. Nors aristokratai iš pradžių į gėrimą žiūrėjo įtariai ir labiau mėgo kavą, netrukus arbata išpopuliarėjo visame žemyne. Vis dėlto ji ilgą laiką išliko turtingųjų gėrimu, nes dėl tolimo jos gabenimo tai buvo prabangos produktas.
Šiandien Didžioji Britanija yra laikoma viena didžiausių arbatos mėgėjų. Šią šalį arbatžolės pasiekė tik apie 1665-uosius. Jas į Anglijos karalystę atvežė Portugalijos princesė Katerina iš Braganzos, ištekėjusi už Anglijos karaliaus Čarlzo II. Žinoma, kad princesė labai mėgo gėrimą iš Kinijos ir su juo supažindino pirmiausia rūmų didikus ir damas, o vėliau – elito atstovus. Beje, Rusiją arbata pasiekė anksčiau nei Angliją – 1618-aisiais Mingų dinanstijos imperatorius jos padovanojo carui Aleksandrui.
XVIII a. Europoje arbata buvo paplitusi gana plačiai, tačiau jos įsigyti galėjo tik turtingieji. Aristokratų namuose formavosi arbatos gėrimo ceremonijos, pavyzdžiui, buvo gaminami specialūs puodeliai, arbatinukai iš porceliano. Tai atskleisdavo šeimos finansines galimybes, o turtingos moterys savo odą lygindavo su porceliano skaistumu, baltumu.
Sveikas gėrimas
Iš tiesų bet kokia arbata gaminama iš to paties augalo lapų, tačiau skirtingai juos apdorojus gaunama įvairių rūšių arbata: juodoji, žalioji, baltoji ir ulongo ( tarpinis variantas tarp žaliosios ir juodosios arbatos). Poveikis organizmui priklauso ir nuo jos rūšies bei nuo paruošimo būdo. Pavyzdžiui, užpylus arbatžoles karštu vandeniu, stimuliuojantis jos poveikis pasireiškia po 3 min., o raminantis – po 5 minučių. Stipri žalioji arbata turi baktericidinių savybių, padeda gydyti skrandžio, dvylikapirštės žarnos opas, odos žaizdas, įvairius uždegiminius procesus.
Arbatoje esantys antioksidantai stabdo ląstelių senėjimą, saugo organizmą nuo aplinkos užterštumo. Šis gėrimas taip pat mažina infarkto ir insulto riziką, stiprina kaulus. Medikų teigimu, arbata padeda gydyti ir daugelį kitų ligų: kokliušą, reumatą, tymus, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina kraujo spaudimą. Be to, ji turi kur kas mažiau kofeino nei kava ir ją galima saugiai gerti didesniais kiekiais. Tai apsaugos jūsų organizmą nuo dehidratacijos, padės sušilti šaltą vėjuotą dieną arba atvirkščiai – atsigaivinti karštą vidurdienį.
Įdomūs faktai
• Arbatos pavadinimas kilęs iš kinų hieroglifo, kuris tariamas kaip „te“ arba kitu dialektu – „ča(i)“. Vienose šalyse paplito vienas tarimas, kitose – kitas. Tarkime, angliškai arbata yra „tea“, vokiškai „tee“, ispaniškai „te“, o rusiškai, portugališkai, rumuniškai tariama kaip „čai“, ukrainietiškai, turkiškai – „ča“.
• Lietuviškas žodis „arbata“ kilęs iš lenkų kalbos žodžio „herbata“, o šis išvertus iš lotynų kalbos reiškia „vaistažolių arbata“ (herba thea).
• Daugiausia arbatos šiandien pagaminama Kinijoje – apie 1 mln. 360 tūkst. tonų ir Indijoje – apie 1 mln. tonų.
• Šiandien pasaulyje suskaičiuojama apie 1 500 skirtingų arbatos rūšių.
• Pasaulyje per dieną išgeriama daugybė arbatos puodelių, pavyzdžiui, vien Anglijoje šis skaičius siekia 165 mln. per dieną, o per metus – 60,2 milijardo.
• Daugiausia arbatos išgeriama Airijoje ir Anglijoje.
• Arbatos pertraukėlės – vienas geriausių būdų sužinoti naujienas. Net 80 % įmonių darbuotojų pripažįsta, kad daugiausia svarbių reikalų sutvarko ar naujienų sužino gerdami su kolegomis arbatą.
Pasigaminkime patys organizmą valančią arbatą
Ląstelėse susikaupę skysčiai prideda papildomus kilogramus, todėl sulėtėja medžiagų apykaita ir, net jei laikotės dietos, ji nesuteikia norimo efekto. Tokiu atveju rekomenduojama gerti arbatą, kuri pašalina skysčių perteklių iš organizmo, dėl to sumažės ir riebalinis audinys.
Siūlau kelis organizmą valančių arbatų receptus. Šios arbatos veikia trejopai – tonizuoja, valo, degina riebalus.
1 receptas
1 šaukštą susmulkintų beržų lapų užpilti verdančio vandens stikline, įdėti 1 arbatinį šaukštelį medaus ir gerti likus pusvalandžiui iki valgio dukart per dieną.
2 receptas
25-30 g juodųjų serbentų lapų užpilti 300 ml verdančio vandens. Atvėsus gėrimui gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
3 receptas
2 šaukštus džiovintų medetkų užpilti 500 ml karšto vandens, palikti 20 minučių ir gerti po pusę stiklinės triskart per dieną prieš valgį.
4 receptas
Žolelių mišinys (šaltekšnio žievė, pelynas, bitkrėslė, ąžuolo žievė bei saldymedis)
užplikomas kaip arbata – 1 šaukštas į 300 ml vandens termose. Galima palikti per naktį ir išgerti ryte. Vartoti 10 – 21 d. neviršyti nustatytos dozės.
Koks mišinio poveikis organizmui ?
Šaltekšnio žievė valo kepenis, tulžį;
Saldymedis – plaučių gleives, limfą;
Pelynas, bitkrėslė – žarnyną;
Ąžuolo žievė pasižymi priešuždegiminėmis savybes ir gydo žaizdas.
„Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį“, – taip yra pasakęs senovės persų gydytojas Avicena.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė.
566 peržiūrų (-a)