Klaipėdos rajono valdžiai tenka aiškintis dėl kelių miestelių poliklinikas paliesiančių permainų, kurios papiktino bent dalį gyventojų. Žmonės tvirtina, kad, poliklinikas prijungus prie Gargždų ligoninės, nukentės pacientai, o po miestelius jau sklinda kalbos, kad medikai ruošiasi palikti darbus. Rajono valdžia ramina, kad prijungimas nereikš fizinio poliklinikų perkėlimo, o leis investuoti daugiau lėšų ir tobulinti teikiamas paslaugas. Užsimenama ir apie galimą sąmoningą žmonių aistrų šiuo klausimu pakurstymą.
Klaipėdos rajono valdžios sprendimas Gargždų, Paupių ir Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centrus (PSPC) prijungti prie Gargždų ligoninės papiktino dalį šių įstaigų pacientų.
Nors minėtą sprendimą politikai teigia priėmę tam, kad Klaipėdos rajono gyventojams būtų suteikta daugiau kokybiškų paslaugų, kurias jie gautų arti namų, ir būtų galima diegti naujas, žmonės tokiais pažadais netiki.
„Mes į Gargždų ligoninę tikrai jokiu atveju nenorėtume važiuoti. Nebent be sąmonės nuvežtų. Aš dirbu gydymo įstaigoje, esu medikė ir puikiai žinau, matau skirtumą tarp Klaipėdos ligoninių ir Gargždų ligoninės. Tikrai nenorėčiau ten patekti. <…> Nesuprantame, kodėl čia reikia kažką ardyti, centras atlieka visas funkcijas, gyvena gerai, atlyginimus išsimoka, jokių skolų neturi, kam juos reikia jungti kažkur, juk viskas gerai“, – sakė priekuliškė Rita.
„Vaistų reikia – pasiskambini į registratūrą ir išrašo gydytoja. [Jeigu taps Gargždų ligoninės padaliniu], nebebus taip jokiu būdu. Matome, kas darosi su tomis visomis reformomis. Kas gali būti geriau, kai yra viskas vietoje. Kad ir teisybės paieškoti – kur vietoje, o kur kitur paieškoti?“ – dėstė Alicija.
„Aš girdėjau taip, kad jeigu prijungs, tai visas personalas išeis. Visi dirba labai pasiaukojamai, kolektyvas darnus, be priekaištų. Į žmones žvelgia ne atmestinai, bet su didele meile“, – pasakojo gyventoja.
Prieš poliklinikų jungimą nusiteikusi ir Lankupių kaime, nuo Priekulės nutolusiame per maždaug 8 kilometrus, gyvenanti Donata.
Pasak moters, dabar gyventojams patogu iš Lankupių atvykti į Priekulę, tačiau jeigu po sujungimo teks važiuoti į Gargždus, tai sukels nemažai nepatogumų, kadangi autobusai iš Priekulės į Gargždus važiuoja retai.
„Iki šiol buvome savarankiški, tai kas trukdo, kas blogo būti savarankiškiems?“ – nuostabos neslėpė Donata.
Šiuo metu Priekulės PSPC yra prisiregistravę apie 5 tūkst. gyventojų, dirba 3 šeimos gydytojai, 2 stomatologai, teikiamos visos pirminės grandies paslaugos, išskyrus slaugos namuose, nes yra ne tiek daug neįgalių žmonių ir nepavyksta suformuoti visos komandos.
Neigiamai rajono valdžios planus, panašu, linkusi vertinti ir Priekulės PSPC vyriausioji gydytoja Laima Simenienė, tikėtina, kad ji dėl sujungimo netektų savo darbo vietos.
„Darbuotojus ištiko šokas, nes mūsų įstaigos rezultatai per visus 20 metų buvo vieni iš geresnių. <…> Iš Klaipėdos atėję žmonės labai džiaugiasi, nes nereikia blaškytis po visą miestą, nereikia ieškoti paslaugos teikėjo. Meras čia kažkur teigė, kad visi yra pensininkai ir greitai nebebus kam dirbti, bet mūsų slaugytojos yra pakankamai dar jaunos ir jos turi gerą įdirbį ir visos tos paslaugos ta apimtimi, kuria buvo teikiamos, galėtų būti teikiamos. Pasižiūrėjus į kitų įstaigų atlyginimus matyti, tai yra per daug didelis skirtumas ir prijungimas prie tos įstaigos, kuri yra žymiai prastesnio finansinio lygio, mus slegia ir niekas negarantuoja, kad tie atlyginimai išliks“, – dėstė L. Simenienė.
Šią savaitę Priekulės kultūros centre netgi surengtas Klaipėdos rajono valdžios ir pertvarkomis nepatenkintų gyventojų susirinkimas.
Apie 100 susirinkusiųjų ilgokai dėstė pastabas valdžios atstovams ir užvertė juos klausimais.
Susitikime prieš puspilnę nepatenkintų gyventojų salę stojęs Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas dėstė, kad prie ligoninės jungiamos įstaigos susiduria su tam tikromis problemomis, kurias reikia spręsti dabar, nes ateityje „tektų gesinti gaisrus“.
„Tikrai Priekulės PSPC lieka, lieka darbuotojai ir niekas nežada nieko uždaryti. Atvirkščiai, mes siekiame užtikrinti, kad Priekulės PSPC būtų šiandien ir po trejų metų, ir dar vėliau. Mes matome tam tikrą grėsmę, kad jeigu nieko nedarysime, gali atsitikti taip, kad po kelerių metų šeimos gydytojų Priekulėje nebus“, – žmonių į susitikimą su miesto valdžia pakviestiems žurnalistams sakė B. Markauskas.
„Tai daroma siekiant užtikrinti visas paslaugas, kurias privaloma teikti pacientams. Jau ir šiandien, kai kalbama apie, pavyzdžiui, Priekulės PSPC, matome, kad tam tikros paslaugos yra neužtikrinamos: tokios kaip ambulatorinės slaugos paslaugos pacientams į namus, paliatyvioji pagalba namuose. Sakoma, kad sutartys yra sudarytos, bet mes nežinome, ar pacientai išvis žino, kad yra tokia galimybė tuo naudotis. Aišku, žinome, kad yra keliamas uždavinys ir po truputį turi didėti šeimos gydytojo komanda: atsirasti administratorius, atvejo vadybininkas, slaugytojų, socialinio darbuotojo etatai. Matome, kad mažai įstaigai tai padaryti būtų iššūkis“, – priežastis, kurios lėmė sprendimą, vardijo B. Markauskas.
Manoma, kad dideliam Sveikatos centrui bus lengviau siekti pritraukti jaunų gydytojų ir užtikrinti paslaugų teikimą.
Meras taip pat neslėpė, kad prie naujojo centro prijungus ambulatorijas rajoną turėtų pasiekti ir Sveikatos apsaugos ministerijos skiriamos lėšos – apie 4 milijonai eurų.
Žadama, kad šie pinigai nebus skirti vien tik Gargždų ligoninei, o bus paskirstyti pagal poreikį ir prijungtiems sveikatos priežiūros centrams.
„Šiandien esame Priekulėje ir kalbame apie Priekulę, tai tikrai matome, kad yra kur investuoti, pavyzdžiui, stomatologijos kabinetas yra antrame aukšte ir gyventojai seniai kelia klausimą dėl to, nes yra ir pagyvenusių, ir neįgalių žmonių, kuriems užlipti – iššūkis. Bet mes matome, kad visos pajamos yra skiriamos darbo užmokesčiui, o ne investicijoms. Tie 4 milijonai tikrai bus paskirstyti įstaigoms“, – sakė politikas.
Vis dėlto Priekulės PSPC vyriausioji gydytoja L. Simenienė tvirtino, kad įstaiga yra sukaupusi nemenką rezervą ir jeigu reikėtų, esą tobulinti pastatą galėtų imtis ir savarankiškai.
„Jeigu reikėtų didesnių investicijų, kurios liečia pacientų paslaugas, tai mes tikrai sugebėtume tą padaryti. Kalbant apie patį pastatą, tai mes 2006 m. vykdėme europinį projektą, o šalia esanti seniūnija nuo 2006 m. nesugebėjo net pastato apsišildyti. Tai čia savivaldybei akibrokštas, kaip jie rūpinasi savo padaliniais“, – kritikos pažėrė L. Simenienė.
Tiesa, per daugiau nei valandą trukusį susitikimą užsiminta ir apie tai, jog gyventojai galbūt buvo kiek suklaidinti ir įaudrinti aiškinant, kad po sujungimo jų miesteliuose sveikatos priežiūros įstaigos užvers duris. Neatmetama, kad tokios misijos galėjo imtis prie naujojo kuriamo centro jungiamų pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovybės.
Ministerija: „Visos reformos tikslas – pagerinti paslaugas“
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas LRT.lt teigė, kad į ministeriją gyventojai dėl ambulatorijų jungimo nesikreipė, tačiau ministerija apie situaciją žino iš viešosios erdvės.
T. Bagdono teigimu, dabar vykstanti sveikatos įstaigų pertvarka vykdoma siekiant pacientams teikti kuo platesnį sveikatos paslaugų greta namų spektrą. Šį uždavinį tikimasi pasiekti kuriant sveikatos centrus, koks, kaip ir minėta, ir yra kuriamas Klaipėdos rajone.
„Valstybė šiuo atveju duoda gaires, o savivaldybės pačios renkasi sutarimo būdu. Konkrečiai Klaipėdos rajono atžvilgiu taryba, kaip steigėja, priėmė labiausiai gyventojų interesus atitinkantį sprendimą – sujungti ligoninę ir tris rajone esančius pirminės sveikatos priežiūros centrus į vieną“, – dėstė T. Bagdonas.
„Visos reformos tikslas buvo pagerinti paslaugas“, – akcentavo T. Bagdonas.
Viena jų – komunikacijos su gyventojais spragos. Tarybos nariams nepakanka vien priimti sprendimą, būtina gyventojams išsamiai paaiškinti, koks tiksliai yra sprendimas ir kaip jis paveiks jų kasdienį gyvenimą.
„Kita priežastis yra asmeniniai dalykai. Struktūrinio sveikatos centro konsolidacija dažnai yra susijusi su administracinių išlaidų mažinimu, administracinių vietų mažinimu. Natūralu, kartais būna pasipriešinimo iš pačių administracijos darbuotojų, neva mums to nereikia, kam čia daryti, kam čia stambinti. Nesakau, kad konkrečiu šiuo atveju taip yra, bet dažnai toks būna suinteresuotumas labai aiškus tiesiog dėl darbo vietų“, – sakė pašnekovas.
Ministro patarėjas taip pat akcentavo, kad medikams darbo sąlygos niekaip nepasikeis: fiziškai jie dirbs toje pačioje vietoje, tačiau atsiras galimybė spręsti ir Priekulėje ryškėjančią medikų stygiaus problemą – didelio centro darbuotojai gali pridengti atsirandančias laisvas vietas.
