Ir dar kartą pasvarstykime apie gimnazijų naikinimą Lietuvos miesteliuose. Toli gražu tai tikrai nėra tik garbingos Salantų gimnazijos problema. Jau šiais mokslo metais 69 bendrojo ugdymo gimnazijos tipo mokyklos turėjo vieną klasės komplektą, kurioje nebuvo 21 mokinio.
Didžiulė tikimybė, kad jeigu šios mokyklos nebus uždarytos, tai jos liks viso labo aštuonmetėmis. Ir tai liečia visas apskritis. Gimnazijos netekimo reali grėsmė iškilo, pavyzdžiui, Šilutės savivaldybėje Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos ir Vainuto miestelių gilių tradicijų gimnazijoms. Kiekvienas žvilgterkime pas save. Klausimas – ką gi daryti?
Šiandien su kolege Seimo nare profesore Vilija Targamadze parengėme Švietimo įstatymo pakeitimo projektą ir kitą savaitę registruosime svarstymui. Siūlome sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu nėra ir 21 mokinio klasėje, bet mokinių skaičius pagrindinio ugdymo klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. Tai sudarytų galimybę išlaikyti gimnazijas, kai laikinai sumažėja moksleivių.
Kitas siūlymas. Problema liečia praktiškai visas savivaldybes ( išskyrus didžiuosius miestus). Galėtų ženkliai aktyviau veikti Lietuvos savivaldybių asociacija bei jos Švietimo ir kultūros komitetas. Ir pagaliau nepamirškime, kad ateinančiais metais turėsime Prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimus. Neabejotina, kas šimtai kandidatų rimtais veidais deklaruos meilę tautai, visų gyventojų lygias galimybes į mokslą, kultūrą ir visapusišką gerovę. Tai nepamirškime kiekvieno jų paklausti nuomonės dėl Lietuvos miestelių gimnazijų likimo. Visgi manau, kad kartu mes galime.
Iš Seimo nario Algirto Stonšaičio „Facebook“ paskyros
293 peržiūrų (-a)