Tarp tradicinių lozunginių bei propagandinių naujienų vasarą neišvengiamai pasirodydavo ir publikacijų apie malonesnius dalykus. Štai liepos pradžioje A. Dangaitė straipsnyje su nuotraukų iliustracijomis kvietė skaitytojus pailsėti į Palangą, į „Liną“. Ji rašė, kad „Palangos tarpkolūkinių kurortinių įstaigų susivienijimo „Linas“ gydomajame komplekse per valandą atliekama apie 350 procedūrų, per dieną – iki 3600! Pačių įvairiausių. Dirba čia beveik pusantro šimto aptarnaujančio personalo. Didelius ir mažus labiausiai vilioja baseinai. Skirti jie vaikams ir suaugusiems, yra uždaras ir atviras, kur žiemą vasarą jūros vanduo pašildytas iki 28 laipsnių. Gali turkštis kiek nori, šokinėti po kaskadomis – ir nebaisios jokios gamtos išdaigos“. Autorė neužmiršo paminėti, kad „Line“ atliekamos ir įvairios procedūros. Komplekse yra povandeninis masažas, gydomoji gimnastika, cirkuliacinis dušas, stuburo gydymas tempimu, yra sauna, inhaliacijų kabinetas ir kitos procedūros. Autorė gyrė komplekso interjerą, įvairią įrangą, švarą ir tvarką. Gal įdomu tai, kad pasak tuometinio „Lino“ susivienijimo generalinio direktoriaus pavaduotojo P. Petručio, Kretingos rajono žemdirbiai kompleksu visai nesinaudoja. Tokį paradoksą galima paaiškinti nebent tuo, kad kretingiškiams jūra ir taip šalia.
Tarp propagandinių publikacijų vėlgi verta paminėti sovietų informacinės agentūros TASS parengtą publikaciją, kurioje gąsdinama „žvaigždžių karu“, kuri neva ruošia JAV. Straipsnyje aprašytas amerikiečių daugkartinio naudojimo kosminio laivo (kurio sovietai taip ir nesugebėjo paleisti daugkartiniam naudojimui) „Discovery“ skrydis, laimingai pasibaigęs birželio 24 dieną. Žinios autorius neabejoja, kad tarptautinė kosminio laivo įgula į kosmosą išvedė ne tik taikios paskirties komercinius, bet ir kažkokius karinius palydovus. Tokius spėjimus patvirtina tai, kad tarp kosminio laivo įgulos narių buvo ir amerikiečių karo lakūnai. O būtent jie, atseit, ir bandė kažkokius kosminius lazerius, spindulinius ginklus, skirtus naikinti priešiškos valstybės kosminius aparatus. TASS korespondentas aprašė, kokias taikias kosmoso programas vykdė ir vykdo Sovietų sąjunga, koks „taikus“ kosmosas tarnauja tarybinės liaudies gerovei, kaip svarbu vykdyti tarptautines kosmoso įsisavinimo programas. Beje, visa tai iš realios baimės, kad amerikiečių parodyta animacija apie „kosminius spindulinius ginklus“ buvo priimta už gryną pinigą, o sovietai jokio atsako tam neturėjo, nors ir labai intensyviai bandė dirbti šioje srityje. Nepasiekiamam tikslui sunaudoti ekonominiai, finansiniai resursai tik pagreitino SSRS žlugimą.
Didelėje, net dviejuose laikraščio numeriuose skelbiamoje šviesios atminties prof. Česlovo Kudabos publikacijoje rašoma apie pajūrio gamtos savitumą, grožį ir įsimintinas vietas. Būdamas neprilygstamu Lietuvos gamtos, geografijos žinovu, profesorius buvo imlus ir vietinių gyventojų išminčiai, ypač aprašant gamtos reiškinius. „Antai dar nuo Žemaičių kalvų leisdamasis vakarėjančios saulės link pajunti tą didelę vandens pakraščio galią. Kitkart rytmety, dar apie Alksnėnus, Salantus susitinki šliaužiant į aukštumas sūrokas miglas. Žinai – jūra šilta, garuoja… Gyvenantys prie jūros senieji čiabuviai kasryt nusako, katruo vėju jūra į juos alsuoja: jūriniu (iš vakarų), suominiu (iš ŠV), žieminiu (iš Š), šakšiniu (iš PV), laumagiu (iš P) ar dar kuo kitu“. Profesorius rašė apie pajūrio senovės gyventojus, archeologus, įvairiose pajūrio vietose atkasusius gyvenimo prieš 4-6 tūkstančius metų pėdsakus. Jam ypač įdomi vieta – Šventosios žiotys, pelkynas. Čia įsikurdavo nemažos žvejų gyvenvietės. „Apie jas liudija rastos statinių, luotų, tinklų, kitų padargų liekanos. Jos gausios, ne vienalaikės ir leidžia pasekti, kaip čia žmogaus rankų ir proto sąveikoje tobulėjo žvejybos priemonės, būstų statyba; pradėta jaukinti gyvūnus ir ugdyti augalus“. Š. Kudaba primena, kad čia, pajūryje, gimė ir įdomios sakmės, istorijos, kultūros paminklai. Čia gimė „paminklai kilniausio žmogaus jausmo idealo atminimui – meilei. Žalčio Žilvino ir žvejų dukros Eglės, marių deivės Jūratės ir jauno žvejo Kastyčio dramomis; pajūrio milžinais tvėrėjais; pagaliau krašto valdovo Kęstučio ir Birutės susitikimu būtent čia, prie jūros. Tai gyva iki šiol žmonių atmintyje, išaukštinta kūryboje. Stūkso Birutės ir Naglio kalvos, vaikštome Birutės, Kęstučio, Vytauto gatvėmis. Puoselėjant pagarbą kilnumo tradicijai sukurta Palangai nemažai kultūros paminklų“, – rašė prof. Č. Kudaba. Jau 1985 m. jis toliaregiškai rašė apie Šventąją. Ten „daug ką dar reikia daryti nuo pradžių, tad yra galimybės įgyvendinti originalių naujovių. Kadangi minėtoji kurorto dalis numatoma be gydyklų, čia daugiau projektuojama pramoginių pažintinių kompleksų. Jų keli ir įvairūs – tradicinis atrakcijų parkas, praeities kovų parkas, mitologinis parkas, miško parkas su jau esamais miškininko R. Kviklio įrengtais pramoginio pažintinio turinio takais ir kt.“ Jau tais laikais profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad vystant pajūrio kurortinę zoną būtina mažinti jos sezoniškumą, kad pajūrio džiaugsmai džiugintų mus ištisus metus. Publikacijoje mokslininkas šiltai atsiliepė apie Žemaitijos krašto šviesuolius, svarbius ir Kretingai – J. Pabrėžą, S. Daukantą, M. Valančių ir kitus.
Liepos pradžioje „Švyturys“ rašė, kad į „Žemūktechniką“ iš Volgogrado geležinkeliu atvežti nauji traktoriai, tris iš jų gavo rajono ūkiai. Tada pasisekė Alkos ir Kalniškių kolūkiams bei Kurmaičių paukštininkystės ūkiui.

Minint Tarptautinę kooperacijos dieną, laikraštyje parašyta apie pardavėją Vidą Peldytę. Ji, baigusi Kretingos pirmąją vidurinę mokyklą, daug negalvojusi stojo mokytis į Kretingos rajkoopsąjungos mokyklą, vėliau dar baigė ir Kauno kooperacijos technikumą. Pareiginga, pirkėjų gerbiama pardavėja tuo metu dirbo Vydmantuose.
Lina Vaitkutė, „Atžalyno“ vaikų liaudies teatro dalyvė, parašė apie įsimintiną kelionę į Vakarų Ukrainą. Kelių dienų kelionėje teko patirti įvairių įspūdžių, Karpatų kalnus slėpė žemai plaukiantys debesys, lyg tyčia neleidę pasigrožėti nuostabia ir mums neįprasta gamta. Teatro dalyviai aplankė Užgorodą, Lvivą, ten pamatė garsiąsias Lyčiakovo kapines, operos ir baleto teatrą, matė ir kitas įžymybes.
Liepos 9 d. „Švyturys“ didžiausią dėmesį skyrė rajono artojų varžyboms. Artojai varžėsi įvairiose rungčių kategorijose, su ratiniais ir vikšriniais traktoriais. „Varžybų dalyvius, svečius gražiai pagerbė ir Vydmantų agroprekybinis tarybinis ūkis, atsiuntęs autoparduotuvę su kvapniais vaisiais, daržovėmis, rugine duona“.
Laikraščio skaitytojų laiškų apžvalgoje „Ar sulauks keleivis autobuso?“ dėmesys skirtas autobusų vairuotojams – blogai dirbantiems, nesilaikantiems grafiko, nemandagiai aptarnaujantiems keleivius. Skaitant įdomu sužinoti šiandien nelabai suprantamų dalykų, kai į reisus išvažiavę autobusai nepasiekdavo galutinių stotelių – įvairių Kretingos rajono gyvenviečių. Tai kaip čia nesipiktins keleiviai ir laiškų į redakciją nerašys?
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS

 353 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes