„Atgimkime, įveikime save ir pakrikštykime stebuklingai šventame vandenyje!
Sausio 19 d. keletui valandų visas Žemės vanduo taps stebuklingas. Manoma, kad toks vanduo gali išgydyti ir sunkiausias ligas“, – tokį kvietimą šiomis dienomis galima aptikti įvairiose sveiką gyvenseną propaguojančiose interneto svetainėse.
Veikiamas energetinių Visatos srautų, ypatingos galios vanduo įgauna tris kartus per metus: sausio 19-osios, vasario 15-osios ir birželio 24-osios naktimis. Taip rašoma kvietime dalyvauti maudynėse lediniame vandenyje, kurį skelbia puslapis sveikuoliai.lt
Žmonės įsitikinę, jog tomis dienomis vanduo tampa stebuklingu. Esą toks vanduo gali išgydyti ir sunkiausias ligas. Netgi nebūtina bristi į ledinę jūrą, užtenka namų dušo, portale „15 min“ rašo kaunietis technikos mokslų daktaras docentas Jonas Dainauskas.
Savo spėjimus apie, daugelio manymu, menkai įtikėtiną faktą mokslininkas pagrindė trejų metų tyrinėjimų rezultatais. Pirmą kartą apie šį reiškinį J.Dainauskas perskaitė vieno žiniuonio knygelėje ir nusprendė ištyrinėti, koks galėtų būti šio energetinio virsmo mechanizmas. Naudodamasis biolokacinėmis priemonėmis, mokslininkas trejus metus matavo sausio 19-osios, vasario 15-osios ir birželio 24-osios naktimis paimtų vandens mėginių energetiką. „Vandenį J.Dainauskas tyrė kas 10-15 minučių ir pastebėjo, kad jo energetinių savybių augimas trukdavo maždaug 1,5 valandos. Maksimalios energetikos vandens struktūra išsilaikydavo maždaug iki 7 valandos ryto“, – rašoma portele „15 min“.
J.Dainausko teigimu, kartais, vos panaudojus pakitusios struktūros vandenį, gali išgyti ir sunkiausiomis ligomis sergantys žmonės. Kelioms valandoms stebuklingų savybių įgyja bet koks vanduo – jūros, ežero, upės ar vandentiekio. Mokslininkas rašo, kad tuo metu stebuklingų savybių įgauna ir gėrimai, pavyzdžiui, arbata. Tačiau prisipažino, jog eksperimentų, kaip toks „stebuklingas gėrimas“ veikia žmogų, mokslininkas neatliko.
J.Dainauskas priminė, kad apie neįtikėtinas vandens savybes užsimenama ir baltų legendose. Buvo manoma, kad maudymasis birželio 24-osios naktį žmogų veikia stebuklingai. Įvairios krikščionių konfesijos šias datas sieja su Kristaus gyvenimu, esą, remiantis Julijaus kalendoriumi, sausio 19-ąją Kristus buvo krikštijamas Jorgano upėje. Vasario 15-ąją, praėjus 40 dienų nuo gimimo, Kristus buvo nuneštas į sinagogą apipjaustymui.
Žydai sausio 1 d., kai modernusis pasaulis pasitinka Naujuosius, švenčia Abraomo apipjaustymo bei sandoros su Dievu dieną. Kitos krikščionių bažnyčios, kurios metus skaičiuoja ne pagal senąjį Julijaus, o pagal vakarietišką Grigaliaus kalendorių, sausio 19 dienos, nei vasario 15 d. nei vandens stebuklingumo nesureikšmina.
Tačiau žiūrint į šį reikalą astronomijos požiūriu, naktį iš sausio 18 į 19-tą baigiasi pirmasis, po gruodžio 24-osios saulėgrįžos mėnulio ciklas arba pirmasis metų mėnuo pagal mėnulio kalendorių, o vasario 15 d. – baigiasi antrasis mėnulio ciklas naujuose metuose. Kai kurie tyrėjai mano, jog tai sąlygoja objektyvius pokyčius gamtoje, taip pat ir vandenyje dėl Mėnulio bei Saulės padėties. Gali būti taip, kad krikščioniškos tradicijos tiesiog prisitaikė arba buvo suderintos su natūraliais gamtos bei dangaus kūnų ciklais.
Paradoksalu būtų galvoti, jog krikšto sakramentas atsirado tik po Kristaus. Žmonių krikštijimas vandeniu egzistavo ir anksčiau. Apie tai rašoma Šventajame rašte, nes Kristus buvo pakrikštytas prie Jordano upės. Ir tai padarė Jonas krikštytojas, kuris greičiausiai praktikavo pagoniškas tradicijas, kurios žinojo vandens paslaptį, remiantis senųjų civilizacijų paveldėtais astrologiniais ir astronominiais skaičiavimais.
Ar sausio 19 dienos vanduo gali išgydyti ligas, gali atsakyti tik tie, kurie jau yra išbandę tokias procedūras ir tai jiems tikrai padėjo. Stebuklų pasaulyje būna, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus tikėjimo. Jei žmogus tiki, jog tai padeda, greičiausiai suveikia ne tik stebuklingas vanduo bet ir placebo efektas.
Vandens mįslė
Kelis šimtus metų viso pasaulio mokslininkai tyrinėjo vandenį. Tai vienas paprasčiausių, tačiau daugiausiai mįslių reikalaujantis įminti cheminis junginys, sudarantis gyvybės pagrindą. Akademiniuose sluoksniuose nesvetimas įsitikinimas, jog vanduo – gyva substancija, turinti atmintį ir galinti gydyti. Prieš du dešimtmečius japonų mokslininkas Emoto Masaru pateikė stulbinamus rezultatus – vanduo gali sugerti, laikyti ir perduoti informaciją apie tai, kas aplinkui vyksta.
Vandens molekulės susijungia į klasterius – atminties kekeles, į jas vanduo „užrašo“ informaciją. Vienoje molekulėje yra iki 440 tūkstančių informacijos plokštelių. Jei vanduo sugeria pozityvią informaciją, jis įgauna gydomųjų savybių, o jei sugeria negatyvias emocijas – „nuodija“. Mokslininkai mano, kad teigiamai vandens struktūrą veikia meilės, dėkingumo žodžiai, o neigiamai – neapykanta ir abejingumas. Su E.Masaru teiginiais sutinka profesorius iš JAV R.Rojus. Jis klasterius pavadino vandens nervų sistema, turinčia atmintį.
Parengė Gintaras Mikšiūnas
