Prasidėjus viešoms diskusijoms apie visuotinį šaukimą tiek politikai, tiek karybos specialistai kol kas nesutaria koks bus pasirinktas modelis iš kelių dešimčių galimų variantų. Jie greičiausiai net nežino, kas tai per procesas, kiek jis pareikalaus mokesčių mokėtojų pinigėlių. Taip pat nelabai aišku ar tai duos apčiuopiamą naudą ilgalaikėje perspektyvoje, ar tai nesukels visuomenėje dar didesnio pasipriešinimo.
Jeigu remtis apibrėžimu, kas yra visuotinis šaukimas, tai remiamasi dažniausiai Izraelio pavyzdžiu, esą tai – tiek moterų, tiek vyrų šaukimas atlikti privalomą karinę tarnybą. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu šaukiami tik vyrai. O kalbant apie naują sistemą mūsų šalyje, kalbama ne tik apie vyrus nuo 18 metų, bet ir moteris.
Tačiau politikams, siekiantiems visuotinio šaukimo Lietuvoje, teks susidurti ne tik su pinigų paieškomis tokiam projektui, nes greičiausiai teks didinti mokesčius prieš pat rinkimus, bet ir su visuomenės nepasiruošimu bei pasipriešinimu. Jau dabar kalbama apie prastėsiančią studijų kokybę universitetuose tuo atveju, jei jaunuoliai būtų šaukiami tarnauti iš karto po mokyklos suolo. Pavojaus trimitus išsitraukė ir medikai, ir sveikatos specialistai, nes esą jaunų vyrų ir moterų sveikatos būklė kasmet prastėja. Tad ar jie pakels kario mokumui būdingus fizinius krūvius?
Visuomenės apklausos – taip pat nėra tam palankios. Pagal nesenai atlikta tokią apklausą – net 70 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų visuotiniam moterų ir vyrų kariniam šaukimui. Ekspertai tvirtina, kad tam įtakos turi ir stereotipai, ir neteisingas gyventojų įsivaizdavimas, kad tai yra kažkokia prievarta.
Pagal „Baltijos tyrimai“ atliktą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, gyventojų teirautasi, ar jie pritaria tam, kad Lietuvoje turi būti kuo greičiau įvestas visuotinis karinis šaukimas tiek vyrams, tiek moterims. Tyrimas, deja, parodė, kad tam pritaria vienas iš keturių apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų (6 proc. visiškai tam pritaria, 19 proc. – greičiau pritaria), o dauguma (septyni iš dešimties) šalies gyventojų tokiam siūlymui nepritaria (32 proc. visiškai nepritaria ir 38 proc. greičiau nepritaria). 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Visuotiniam vyrų ir moterų kariniam šaukimui labiau pritaria vyrai (29 proc.) nei moterys (23 proc.), respondentai su didžiausiomis, per 1800 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį (27 proc.), taip pat vadovai (47 proc.).
Tokiam siūlymui labiau nepritaria mažesnių miestų gyventojai (74 proc.). Kaip parodė apklausa, kiek labiau ir vyrų, ir moterų kariniam šaukimui pritartų vyresni nei 50 metų vyrai (33 proc. iš jų tam pritartų ir 63 proc. nepritartų), o vyresnės nei 50 metų moterys atvirkščiai – jos tokiam siūlymui nepritaria labiau nei jaunesnės kaip 50 metų moterys (74 proc. nepritaria, o pritaria tik 19 proc.).
Įvairūs komentuotojai dėl tokių apklausų rezultatų kaltina žmones, esą jie vadovaujasi ne politikų ar žinių propaganda, bet melagienomis ir sovietiniais stereotipais. Tačiau tai yra lengviausias ir paprasčiausias būdas pasiteisinti, kodėl visuomenė iki šiol neparuošta šalies gynybai, pamirštant patį svarbiausią faktorių – visišką iki šiol veikusių vyriausybių neveiksnumą, o gal būt ir pataikavimą potencialiam priešui. Juk niekam ne paslaptis, kad per 2008-2012 metų kadenciją, kurioje dominavo tos pačios politinės jėgos, kurios prie šalies vairo veikia ir dabar. Tada šauktinių kariuomenės buvo atsisakyta. Šiandien pripažįstama, jog prieš 10 metų buvo padaryta klaida. O kur dar „ausinių šaukštų“ ir panašios istorijos. Kariuomenei priklausantis 2 proc. BVP finansavimas atsirado tik per 2016-2020 m. kadenciją. Tad dabar, karinių įvykių slavų gentyse akivaizdoje kaltinti visuomenę abejingumu, turbūt, nereikėtų, nes tai dar labiau skaldo, o ne telkia žmones. Tačiau, kaip bebūtų gaila, skaldymas yra būtent dabartinės kadencijos išskirtinis bruožas. Ir tai vyksta tada, kai Rytuose sproginėja realios bombos.
Kol Seimo ir Vyriausybės kabinetuose svarstomi teoriniai visuotinio šaukimo modeliai, pabandykime įsivaizduoti, kaip tai gali nutikti praktikoje.
Remiantis Statistikos departamentu, pavyzdžiui, Kretingos r. 2023 metais deklaravo gyvenamąją vietą 39697 žmonės. Iš viso šio sąrašo, apie 55 proc. sudaro moterys. Vaikų iki 6 metų gyveno 2524, jaunuolių iki 17 metų – 4541, iki 29 metų – 5013, iki 39 metų – 5400. Iki 50 metų – 5068 ir t.t. Visuotinis šaukimas paliestų dvi gyventojų grupes – iki 17 ir iki 29 metų, t.y. apie 9,5 tūkst. kretingiškių, skaičiuojant ir moteris. Atmeskim asmenis, turinčius medicininių problemų, tas sąrašas sumažėja per pusę. Moterys greičiausiai nebus šaukiamos – tai dar per pusę. Lieka nuo 2 iki 2,5 tūkst asmenų, iš kurių didžioji dauguma įstos mokytis arba jau mokosi. Žinoma, per visą valstybę susidaro didelė armija, tačiau kur ją apgyvendinti, kuo maitinti, kuo apginkluoti? Ar turime tiek instruktorių, seržantų, maisto gamintojų, uniformų, batų, kepurių, patalynės komplektų, o svarbiausia – ginklų. Vienam kariui gyventi turi būti skiriama iki 3 kvadratinių metrų erdvės po stogu. Žinant ir nujaučiant visuomenės supriešinimą, ar nekils tokiuose „partizanų“ daliniuose, kurie gali būti apgyvendinti, pavyzdžiui, miško papalinėse, vidiniai bruzdėjimai, alkoholio ar narkotikų vartojimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jaunuolių, kuriems iki 17 metų – nedaug ir tas skaičius kasmet eksponentišia mažėja.
Žvelgiant iš šono į diskusijas apie visuotinį šaukimą, neįmanoma atsikratyti įtarimo, jog tai tampa rinkiminės kampanijos dalimi toms politinėms jėgoms, kurios norėtų išlaikyti savo dominavimą valdžios olimpine. Kitaip tariant, tai tik oro virpinimas. O tai reiškia, kad kokybiško darbo nebus, rezultatas bus prastas, nors visuotinis šaukimas kažkokia forma turėjo būti jau senai.
596 peržiūrų (-a)