Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4-oji diena paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos, sveikatai palankaus fizinio aktyvumo ir mitybos įtaką siekiant laiku pastebėti bei užkirsti kelią žmogaus gyvybei pavojų keliantiems onkologiniams susirgimams.
Pagrindiniai vėžio faktai
Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis visame pasaulyje. Kasmet nuo vėžio miršta 10 milijonų žmonių. Daugiau nei 40 % su vėžiu susijusių mirčių būtų galima išvengti, nes jos yra susijusios su keičiamais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba ir fizinis pasyvumas. Beveik trečdalio visų mirčių, susijusių su vėžiu, būtų galima išvengti atliekant įprastines patikras, anksti diagnozuojant ir gydant. 70 % mirčių nuo vėžio įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Kiekvienais metais būtų galima išgelbėti milijonus gyvybių , įgyvendinant išteklius tinkamas prevencijos, ankstyvo aptikimo ir gydymo strategijas. Apskaičiuota, kad bendros metinės ekonominės vėžio išlaidos sudaro 1,16 trilijono JAV dolerių.
Kas yra vėžys?
Vėžys yra liga, kuri atsiranda, kai normalių organizmo ląstelių grupės pokyčiai sukelia nekontroliuojamą, nenormalų augimą, sudarant guzelį, vadinamą naviku; tai pasakytina apie visas vėžio formas, išskyrus leukemiją (kraujo vėžį). Negydomi navikai gali išaugti ir išplisti į aplinkinius sveikus audinius arba į kitas kūno dalis per kraujotaką ir limfines sistemas bei paveikti virškinimo, nervų ir kraujotakos sistemas arba išsiskirti hormonus, kurie gali turėti įtakos kūno funkcijai.
Vėžinius navikus galima suskirstyti į tris grupes
Gerybiniai navikai nėra vėžiniai ir retai kelia grėsmę gyvybei. Jie linkę augti gana lėtai, neplisti į kitas kūno dalis ir paprastai yra sudaryti iš ląstelių, gana panašių į normalias ar sveikas ląsteles. Jie sukels problemų tik tada, jei augs labai dideli, taps nepatogūs arba spaustų kitus organus, pavyzdžiui, smegenų auglį kaukolės viduje.
Piktybiniai navikai auga greičiau nei gerybiniai ir gali plisti bei sunaikinti kaimyninius audinius. Piktybinių navikų ląstelės gali atsiskirti nuo pagrindinio (pirminio) naviko ir išplisti į kitas kūno dalis per procesą, vadinamą metastazėmis. Patekę į sveikus audinius naujoje vietoje, jie toliau dalijasi ir auga. Šios antrinės vietos yra žinomos kaip metastazės, o būklė vadinama metastazavusiu vėžiu.
Ikivėžinė – apibūdina būklę, susijusią su pakitusiomis ląstelėmis, kurios gali išsivystyti į vėžį.
Vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Vėžį gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių ir, kaip ir daugelio kitų ligų atveju, dauguma vėžio atvejų atsiranda dėl daugelio skirtingų priežastinių veiksnių. Svarbu atsiminti, kad nors kai kurių veiksnių pakeisti negalima, maždaug trečdalio vėžio atvejų galima išvengti sumažinus elgesio ir mitybos riziką.
Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai ?
Alkoholis – teigiama, kad visų rūšių alkoholiniai gėrimai yra daugelio vėžio formų priežastis. Alkoholis gali padidinti riziką susirgti šešių rūšių vėžiu, įskaitant žarnyno (kolorektalinį), krūties, burnos, ryklės ir gerklų (burnos ir gerklės), stemplės, kepenų ir skrandžio vėžį . Įrodymai rodo, kad apskritai daugiausia alkoholio išgeriantys žmonės turi didesnę riziką susirgti daugeliu vėžio formų ir kad net saikingas alkoholio vartojimas padidina vėžio riziką.
Antsvoris arba nutukimas – perteklinis svoris siejamas su padidėjusia rizika susirgti 12 skirtingų vėžio formų, įskaitant dubens ir kasos vėžį. Apskritai didesnis svorio padidėjimas, ypač suaugusiems, yra susijęs su didesne vėžio rizika.
Dieta ir mityba – ekspertai teigia, kad dietos ir mityba, ypač dietos, kuriose yra daug raudonos mėsos, perdirbtos mėsos, sūdytų maisto produktų ir mažai vaisių bei daržovių, turi įtakos vėžio, ypač gaubtinės ir tiesiosios žarnos, nosiaryklės ir skrandžio, rizikai.
Fizinis aktyvumas – reguliarus fizinis aktyvumas ne tik padeda sumažinti kūno riebalų perteklių ir su tuo susijusią vėžio riziką, bet ir fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti storosios žarnos, krūties ir endometriumo ( gimdos gleivinės) vėžio riziką.
Tabakas – tabako dūmuose yra mažiausiai 80 skirtingų vėžį sukeliančių medžiagų (kancerogeninių medžiagų). Įkvėpus dūmų, cheminės medžiagos patenka į plaučius, patenka į kraują ir pernešamos po visą kūną . Štai kodėl rūkymas ar kramtomas tabakas ne tik sukelia plaučių ir burnos vėžį, bet ir yra susijęs su daugeliu kitų vėžio formų. Šiuo metu apie 22 % mirčių nuo vėžio sukelia tabako vartojimas.
Jonizuojanti spinduliuotė – žmogaus sukurti spinduliuotės šaltiniai gali sukelti vėžį ir kelti pavojų darbuotojams. Tai yra radonas, rentgeno spinduliai, gama spinduliai ir kitos didelės energijos spinduliuotės formos . Ilgas ir neapsaugotas saulės ultravioletinių spindulių, saulės lempų ir soliariumų buvimas taip pat gali sukelti melanomą ir odos piktybinius navikus. Didžiausia rizika yra šviesios odos žmonėms, turintiems daug apgamų arba kurių šeimoje yra buvę melanomos odos vėžio atvejų. Tačiau visų odos atspalvių žmonės gali susirgti odos vėžiu, įskaitant asmenis su tamsesne oda .
Pavojai darbo vietoje – kai kurie žmonės dėl savo atliekamo darbo rizikuoja būti paveikti vėžį sukeliančios medžiagos. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad cheminių dažų pramonės darbuotojai dažniau nei įprastai serga šlapimo pūslės vėžiu. Asbestas yra gerai žinoma vėžio priežastis darbo vietoje – ypač vėžys, vadinamas mezoteliomą, kuris dažniausiai pažeidžia plaučių dangą.
Infekcija – infekciniai sukėlėjai kasmet sukelia apie 2,2 mln. mirčių nuo vėžio . Tai nereiškia, kad gali būti sugauti kaip infekcija; veikiau virusas gali sukelti pokyčius ląstelėse, dėl kurių jos gali tapti vėžinėmis. Maždaug 70 % gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, o kepenų vėžį ir ne Hodžkino limfomą gali sukelti hepatito B ir C virusai , o limfomos yra susijusios su Epstein-Barr virusu . Bakterinės infekcijos anksčiau nebuvo laikomos vėžį sukeliančiomis medžiagomis, tačiau naujesni tyrimai parodė, kad žmonėms, užsikrėtusiems Helicobacter pylori infekcija, išsivysto skrandžio gleivinės uždegimas, dėl kurio padidėja skrandžio vėžio rizika.
Rizikos veiksniai taip pat yra šie:
Amžius – su amžiumi daugėja vėžio rūšių. Kuo ilgiau žmonės gyvena, tuo daugiau kenčia nuo kancerogenų ir tuo daugiau laiko lieka genetiniams pokyčiams ar mutacijoms jų ląstelėse.
Vėžį sukeliančios medžiagos (kancerogenai) – tai medžiagos, kurios keičia ląstelės elgseną ir padidina vėžio išsivystymo tikimybę. Genai yra užkoduoti ląstelės viduje esantys pranešimai, nurodantys jai, kaip elgtis ( kokius baltymus gaminti), mutacijos ar geno pokyčiai, pvz., pažeidimas ar praradimas, gali pakeisti tos ląstelės elgesį, todėl padidėja tikimybė susirgti vėžiu .
Genetika – deja, kai kurie žmonės gimsta turėdami genetiškai paveldėtą didelę riziką susirgti specifiniu vėžiu („genetinis polinkis“). Tai nereiškia, kad vėžys yra garantuotas, tačiau genetinis polinkis padidina ligos tikimybę. Pavyzdžiui, moterys, turinčios BRCA 1 ir BRCA 2 krūties vėžio genus, turi didesnį polinkį susirgti šia vėžio forma nei moterys, turinčios normalią krūties vėžio riziką. Tačiau žinoma, kad mažiau nei 5% visų krūties vėžio atvejų atsiranda dėl genų. Taigi, nors moterys, turinčios vieną iš šių genų, individualiai turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu, daugumą atvejų sukelia ne didelės rizikos paveldimas genų pokytis. Tai pasakytina apie kitas įprastas vėžio formas,kai kurie žmonės turi genetinį polinkį, pavyzdžiui, storosios žarnos (storosios žarnos) vėžį.
Imuninė sistema – žmonės, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, labiau rizikuoja susirgti kai kuriomis vėžio rūšimis. Tai apima žmones, kuriems buvo persodinti organai ir kurie vartoja vaistus, slopinančius imuninę sistemą, kad sustabdytų organų atmetimą, taip pat žmones, sergančius ŽIV, AIDS ar kitomis ligomis, kurios mažina imunitetą ligoms.
Vėžio požymiai ir simptomai
Esant daugybei skirtingų vėžio tipų, simptomai yra įvairūs ir priklauso nuo ligos vietos. Tačiau yra keletas pagrindinių požymių ir simptomų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, įskaitant:
• Neįprasti gabalėliai ar patinimas – vėžiniai gabalėliai dažnai būna neskausmingi ir gali padidėti vėžiui progresuojant.
• Kosulys, dusulys arba rijimo pasunkėjimas – atkreipkite dėmesį į nuolatinius kosulio epizodus, dusulį ar rijimo pasunkėjimą.
• Tuštinimosi įpročių pokyčiai , pvz., vidurių užkietėjimas ir viduriavimas ir (arba) kraujas išmatose.
• Netikėtas kraujavimas – apima kraujavimą iš makšties, išangės arba kraujo rasta išmatose, šlapime arba kosint.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas – didelis nepaaiškinamas ir netyčinis svorio kritimas per trumpą laiką (porą mėnesių).
• Nuovargis – tai pasireiškia kaip didelis nuovargis ir didelis energijos trūkumas. Jei nuovargis atsiranda dėl vėžio, asmenys paprastai turi ir kitų simptomų.
• Skausmas – apima nepaaiškintą ar besitęsiantį skausmą arba skausmą, kuris ateina ir praeina.
• Naujas apgamas arba apgamo pakitimai – ieškokite dydžio, formos ar spalvos pakitimų ir ar jis pasidarė pluta, kraujuoja ar išsilieja.
• Šlapinimosi komplikacijos – tai poreikis skubiai, dažniau šlapintis arba negalėjimas eiti, kai to reikia, arba skausmas šlapinantis.
• Neįprasti krūtų pokyčiai – ieškokite dydžio, formos ar pojūčio pokyčių, odos pakitimų ir skausmo.
• Apetito praradimas – ilgesnį laiką jaučiamas mažesnis alkis nei įprastai.
• Neužgyjanti opa – įskaitant dėmę, skausmingą žaizdą ar burnos opą.
• Rėmuo ar nevirškinimas – nuolatinis arba skausmingas rėmuo ar virškinimo sutrikimai.
• Gausus prakaitavimas naktį – atkreipkite dėmesį į labai stiprų, šlapiuojantį naktinį prakaitavimą.
Vėžio prevencija
Daugiau nei trečdalio visų vėžio atvejų galima išvengti sumažinus rizikos veiksnių, tokių kaip tabakas, nutukimas, fizinis neveiklumas, infekcijos, alkoholis, aplinkos tarša, profesiniai kancerogenai ir radiacija, poveikį.
Tam tikrų vėžio formų prevencija taip pat gali būti veiksminga skiepijant nuo hepatito B viruso (HBV) ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV), o tai padeda apsaugoti atitinkamai nuo kepenų vėžio ir gimdos kaklelio vėžio.
Kitų kancerogenų, pvz., aplinkos taršos, profesinių kancerogenų ir radiacijos, poveikio sumažinimas galėtų padėti išvengti tolesnių vėžio atvejų.
Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, iš kurių net keturios (gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos) programos skirtos ankstyvai vėžio diagnostikai. Šios prevencinės programos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl pacientams, atitinkantiems programų kriterijus, jos atliekamos nemokamai.
Parengė sveikatos specialistė Virginija Mockutė
