Epilepsija arba buitine kalba ‒ nuomaris ‒ tai lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Sergant šia liga kartais prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, gali sumažėti protiniai gabumai. Šis sutrikimas yra vienas iš dažniausių neurologinių ligų.
Pagrindiniai faktai
Epilepsija yra lėtinė neužkrečiama smegenų liga, kuria serga įvairaus amžiaus žmonės.
Apie 50 milijonų žmonių visame pasaulyje serga epilepsija, todėl ji yra viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų. Apskaičiuota, kad iki 70 % epilepsija sergančių žmonių galėtų gyventi be priepuolių, jei būtų tinkamai diagnozuoti ir gydomi, nes ankstyvos mirties rizika yra iki trijų kartų didesnė. Daugelyje pasaulio šalių epilepsija sergantys žmonės ir jų šeimos kenčia nuo stigmos ir diskriminacijos.
Kaip pasireiškia ?
Ligai būdingi pasikartojantys priepuoliai, kurie yra trumpi nevalingų judesių epizodai, galintys apimti kūno dalį arba visą kūną ir kartais kartu su sąmonės netekimu bei žarnyno ar šlapimo pūslės funkcijos sutrikimu.
Traukulių epizodai atsiranda dėl pernelyg didelių elektros iškrovų smegenų ląstelių grupėje. Tokių iškrovų vieta gali būti skirtingos smegenų dalys. Traukuliai gali būti įvairūs – nuo trumpiausių dėmesio praradimų ar raumenų trūkčiojimų iki sunkių ir užsitęsusių traukulių. Priepuolių dažnis taip pat gali skirtis – nuo mažiau nei vieno per metus iki kelių per dieną. Vienas priepuolis nereiškia epilepsijos (iki 10 % žmonių visame pasaulyje patiria vieną priepuolį per savo gyvenimą).
Epilepsija yra viena iš seniausių pasaulyje pripažintų ligų, o rašytiniai įrašai datuojami 4000 m. pr. m. e. Baimė, nesupratimas, diskriminacija ir socialinė stigma epilepsiją supa šimtmečius. Ši stigma daugelyje šalių išlieka ir šiandien ir gali turėti įtakos sergančių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybei.
Priežastys
Maždaug 50 % atvejų visame pasaulyje ligos priežastis vis dar nežinoma. Epilepsijos priežastys skirstomos į šias kategorijas: struktūrinės, genetinės, infekcinės, metabolinės, imuninės ir nežinomas. Pavyzdžiai: smegenų pažeidimas dėl perinatalinių priežasčių (pvz., deguonies netekimas arba trauma gimdymo metu, mažas gimimo svoris), įgimtos anomalijos arba genetinės būklės su susijusiais smegenų apsigimimais, sunki galvos trauma, insultas, dėl kurio ribojamas deguonies kiekis smegenyse, smegenų infekcija, tokia kaip meningitas, encefalitas arba tam tikri genetiniai sindromai ir smegenų auglys.
Gydymas
Priepuolius galima kontroliuoti. Iki 70 % žmonių, sergančių epilepsija, gali būti be priepuolių, tinkamai vartojant vaistus nuo traukulių. Prieštraukulinių vaistų vartojimo nutraukimas gali būti svarstomas po 2 metų be priepuolių ir turi būti atsižvelgta į svarbius klinikinius, socialinius ir asmeninius veiksnius.
Prevencija
Apskaičiuota, kad 25% epilepsijos atvejų galima išvengti. Galvos traumų prevencija, pavyzdžiui, sumažinant griuvimų, eismo įvykių ir sporto traumų skaičių, yra veiksmingiausias būdas išvengti potrauminės epilepsijos.
Tinkama perinatalinė priežiūra gali sumažinti naujų epilepsijos atvejų, sukeltų gimdymo traumų. Karščiuojančio vaiko kūno temperatūrai mažinti vartojami vaistai ir kiti metodai gali sumažinti karščiavimo priepuolių tikimybę.
Epilepsijos, susijusios su insultu, prevencija yra orientuota į širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių mažinimą, pvz., aukšto kraujospūdžio, diabeto ir nutukimo prevencijos arba kontrolės priemones, taip pat tabako ir nesaikingo alkoholio vartojimo vengimą.
Psichologinės pasekmės
Daugelis žmonių su epilepsija patiria nerimą arba depresiją. Nerimas gali kilti dėl baimės, susijusios su nežinoma priepuolio data arba jo pasekmėmis. Depresija gali būti susijusi su liga, jos pasekmėmis arba su medikamentais, vartojamais epilepsijos gydymui.
Be to, epilepsija gali turėti reikšmingų socialinių pasekmių. Daugelis žmonių patiria diskriminaciją darbe arba mokykloje. Tai gali apimti viską – nuo tiesioginės diskriminacijos ir neigiamo požiūrio iki sunkumų, susijusių su darbo rinka, transportu arba švietimu. Epilepsija gali taip pat turėti poveikį asmens socialiniam gyvenimui ir santykiams, taip pat kelti problemų, susijusių su vairavimu, nėštumu ir kt.
Vis dėlto, daugelis šių pasekmių gali būti sumažintos arba valdomos su tinkamu gydymu, parama ir švietimu. Svarbu pažymėti, kad, nors epilepsija yra rimta liga, daugelis žmonių su epilepsija gyvena pilnavertį gyvenimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priėmė Tarpsektorinį pasaulinį veiksmų planą dėl epilepsijos ir kitų neurologinių sutrikimų 2022–2031 m., kuriame pripažįstami bendri prevenciniai, farmakologiniai ir psichosocialiniai epilepsijos ir kitų neurologinių sutrikimų metodai, kurie gali būti vertingi greitinant ir stiprinant paslaugas bei paramą.
Pirmoji pagalba priepuolių metu
Tiek pacientas, tiek jo artimieji privalo būti apmokyti kaip elgtis priepuolių metu. Ištikus priepuoliui:
• būkite kartu su pacientu priepuolių metu iki kol jis bus pilnai atgavęs sąmonę ir visiškai budrus,
• jei įmanoma, padėkite jam kuo saugiau atsigulti ant grindų,
• pašalinkite iš aplinkos visus objektus, kurie gali sužaloti pacientą,
• paguldykite pacientą ant šono,
• atlaisvinkite veržiančius drabužius, nuimkite akinius,
• išlikite ramūs,
• palydėkite pacientą į saugią vietą po priepuolio.
Greitoji pagalba kviečiama jei:
• priepuoliai ištinka pirmą kartą gyvenime,
• atsiranda kvėpavimo sutrikimų,
• priepuoliai trunka ilgiau nei 5 min arba jie kartojasi,
• pacientas priepuolių metu susižalojo,
• priepuoliai įvyksta vandenyje.
Pagal World Health Organization pranešimą parengė sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
210 peržiūrų (-a)