Kalbantis su gyventojais regionuose jau kurį laiką stebiu tendenciją: mažiau nei anksčiau išreiškiamas nepasitenkinimas kainomis, bedarbyste, socialinių pašalpų nauda ar piktnaudžiavimu, o akcentuojama, kad mes vis daugiau nesutariame su kitomis valstybėmis. Toks požiūrio į problemas pasikeitimas rodo, kad gyventojams rūpi ne tik jų asmeninio gyvenimo kokybė, bet kaip Lietuva atrodo tarp kitų valstybių. Rūpi todėl, nes situacija galėtų būti daug geresnė.

Akivaizdu, kad labai didelė Lietuvos piliečių dalis nepatenkinti Seimo daugumos ir Vyriausybės sprendimais, todėl nėra ir pasitikėjimo valdžia. O akivaizdūs Prezidento ir valdančiųjų nesutarimai (ambasadorių neskyrimas, išskirtiniai nesutarimai su Užsienio reikalų ministru, Prezidento įstatymo projektų atmetimas Seime), tik didina pasipiktinimą dabartine valdžia.

O šie metai gausūs rinkimais – Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos parlamento ir Seimo. Be to – kartu su Prezidento rinkimais vyks referendumas dėl Konstitucijos 12 str., kuriuo siūloma panaikinti nuostatą, kad asmuo negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, t. y., siūloma suteikti teisę įgyti ir kitos valstybės pilietybę. Noriu tikėti, kad dėl aplinkybių, kurios mažina pasitikėjimą valstybės institucijoms, šiemet rinkėjai aktyviau dalyvaus rinkimuose.

Ne tik politikams akis bado ir toks netinkamo vadovavimo pavyzdys, kaip Europos Parlamento rinkimų atskiros datos nustatytas (ne kartu su Prezidento), dėl ko reikės papildomai išleisti apie 18 mln. eurų. Juk tie pinigai galėjo būti panaudoti daug reikalingesniems poreikiams patenkinti, ar prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo. Dėl to, kad jie vyks atskirai, bus mažas rinkėjų aktyvumas, o mažas aktyvumas – tai tam tikra prasme, neteisingi rezultatai, nes jie gauti tik mažai daliai rinkėjų pareiškus savo nuomonę.

Palyginus praėjusią Seimo kadenciją su dabartine nematyti įsimintinų sprendimų. Praėjusioje kadencijoje buvo įvesti „vaiko pinigai“, pradėta teikti parama įsigyjant jaunoms šeimoms pirmąjį būstą, įvestas moksleiviams kultūros pasas, sumažintos kompensuojamųjų vaistų kainos, priešmokyklinukai ir pirmokai pradėjo gauti nemokamus pietus, buvo įkurtos regioninės kultūros tarybos (dėl ko regionai gavo daugiau lėšų kultūrai), buvo gerinamos verslo sąlygos ir Lietuva tarp ES valstybių užėmė net 4 vietą, 2018 metais pirmą kartą krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP ir daug kitų gerų sprendimų.

Šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė jau dirba ketvirtus metus. Savivaldybės ir kitos institucijos pasigenda galimybės naudoti ES lėšas ir jais finansuojamų projektų nuoseklios eigos. Labai abejotina, kad per likusį laikotarpį šis mechanizmas pradės veikti.

Praėję metai Seime prasidėjo Seimo nario K. Bartoševičiaus išėjimu iš Seimo, nes jam pareikšti kaltinimai susiję su pedofilija. Informacija apie teisėsaugos pradėtą tyrimą kažkaip pasiekė K. Bartoševičių, todėl opozicija siūlė sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo. Tačiau Seime dauguma jį atmetė.

Metų pabaigoje – dviejų Seimo narių šalinimo procesai – P. Gražulio ir V. Gapšio. Tačiau Gražulis pašalintas, o kalėjime bausmę atliekantis – ne. Valdančiosios daugumos atstovas dėl Gapšio palikimo Seime sakė, kad tai beprecedentis įvykis. O juk visiškai aišku, kad sprendimų rezultatus Seime lemia dauguma. Taigi ir tokie procesai pasitikėjimo valdžia tikrai nedidina.

Seime 2023 metais atsirado dvi naujai teistos partijos – Liberalų ir Darbo, o Seimo pirmininkė yra ir Liberalų partijos pirmininkė. Šios aplinkybės taip pat tik padidina nepasitikėjimą esama valdžia.

2023 metais Seime buvo inicijuota interpeliacija žemės ūkio ministrui K. Navickui, tačiau valdančiųjų balsais jis liko dirbti ministru. Kad interpeliacijos iniciatyva buvo teisinga rodo po metų Vilniuje įvyksi žemdirbių protesto akcija.

Nepasitikėjimą didina Seime priimti įstatymai. Vieningiausias visos opozicijos prieštaravimas buvo Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui, kuris leido Vyriausybei nustatyti mokinių minimalų skaičių klasėse. Balsavom 6 kartus, nes opozicija nedalyvaudama balsavime siekė, kad įstatymas nebūtų priimtas. Planuotas priimti pavasario sesijoje, jis buvo priimtas tik rudens sesijoje 71 balsu. Tai labai pakenks regionų mokykloms, nes kai kurios gimnazijos, net ir pasižyminčios gerais rezultatais, jau nebegalės būti gimnazijomis, nes galės nesurinkti 21 mokinio III ir IV gimnazijos klasėse. Pagal Vyriausybės nustatytas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles 20 mokinių gimnazijos III ir IV klasėje negali būti, o 21 – tai jau geras ugdymo procesas. Savivaldybės, gimnazijų bendruomenės nesupranta šitos gerovės: kodėl 20 mokinių išvežus mokytis į kitą mokyklą ar šias klases reorganizavus į kitos gimnazijos skyrius bus gerai. Keisčiausia, kad nevalstybinėms mokykloms tokie reikalavimai netaikomi, joms valstybė skiria lėšas nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus.

Prisiminkime ir suskystintų naftos dujų balionuose neproporcingai didelio akcizo nustatymą. Pristatyta kaip gerovė, tačiau jam įsigaliojus vasario mėnesį dėl to sušaukta neeilinė Seimo sesija.

Valstybės tarnybos įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimai nustatė vadovams didelius įgaliojimus, sumažinti arba panaikinti priedai už darbo patirtį, ir tai pristatyta kaip būsima viešojo sektoriaus gerovė. Vienas iš šių įstatymų jau skundžiamas Konstituciniam teismui.

Smulkūs verslininkai dar labai gerai atsimena, kai dėl „kovido“ pandemijos turėjo visiškai užsidaryti smulkaus verslo parduotuves ir paslaugų teikimą, kai dideliems prekybos centrams buvo leista veikti. Juk buvo galima sureguliuoti, kad į mažą parduotuvę užeis tik po vieną pirkėją, ir toks verslininkas bent jau šiek tiek būtų galėjęs egzistuoti turėdamas nors mažą apyvartą.

Tokių „nesusipratimų“ gyventojai lengvai pasakytų ir daugiau, ir kaip nekeista, beveik kasdien „išlenda“ kas nors naujo. Štai kad ir vasario pradžioje su pasididžiavimu paskleista naujiena, kad AB Lietuvos automobilių direkcija keičia pavadinimą, ji vadinsis „Via Lietuva“. Tai tokie prioritetiniai darbai Lietuvos keliams, tam pritarė ir Susisiekimo ministerija. Tikriausiai, po pavadinimo pakeitimo, jau ir duobių Lietuvos keliuose neliks, štai kaip „pavadinimas pasitarnaus valstybei“. Na ir dar vienas „būtinas mados ir veiklos atributas“ – bent vienas žodis pavadinime turėjo būtinai būti nelietuviškas.

Tačiau galima pasidžiaugti ir „gerais sprendimais“ – kol kas liko nepakeisti įstatymai dėl narkotikų dekriminalizavimo, svarstyme pritrūkus vieno balso.

Kaskart prieš rinkimus rinkėjai būna nusivylę valdžia, tačiau taip kaip dabar, tikriausiai, dar nebuvo. Svarstome, ar tokia situacija paveiks žmones, kad jie nematys prasmės eiti balsuoti, ar atvirkščiai, susitelks aktyvesniam dalyvavimui.

Įvertinus valdančiųjų veiklos sudarytą situaciją, akivaizdu, kad, gyventojų dalyvavimas visuose minėtuose rinkimuose gali būti aktyvesnis nei bet kada anksčiau, ir tai būtų ne tik gražus pilietiškumo parodymas, bet ir atsakingas veiksmas, kuriuo jie siektų geresnės ateities mūsų valstybei, o tai reiškia, geresnės ateities sau.

 303 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes