Baigiantis pirmiesiems savivaldybės tarybos šios kadencijos metams Kretingos gyventojai pagaliau gali susipažinti su tarybos daugumos programa, kurią praėjusiame numeryje paskelbė „Švyturio“ laikraštis.
Atrodytų, kad į daugumą susibūrusių politinių komitetų ir partijų darbų programa turėtų tarnauti lyg kelrode žvaigžde savivaldybės strateginiams planams ir kasmetiniams biudžetams, o tokios svarbos dokumentas internetinėje savivaldybės svetainėje privalėtų būti patalpintas pačioje matomiausioje vietoje.
Bet ne, tarybos daugumos programa svetainėje nukišta į tokį pašalį, kad nežinodamas, kur ieškoti, nerasi amžiais. Po savivaldos rinkimų, dar balandį turėjusi atsirasti programa ten pasirodė tik gruodžio pabaigoje, kai po daugumos jungtinės frakcijos sudarymo buvo praėję daugiau nei 8 mėnesiai. Ir tai kažin ar daugumos programa tuomet būtų išvydusi dienos šviesą, jei jos nebūtų pasigedusi opozicija.
Galima įtarti, kad pernai balandžio 6 dieną dviejų politinių komitetų ir dviejų partijų skyrių vadovai daugumos sutartį pasirašinėjo ir komitetų postais tarpusavyje pasidalino šios programos dar net nematę.
Antrą kadenciją rajono valdžioje pirmu smuiku grojantis Kretingos krašto politinis komitetas skelbti daugumos programos neskubėjo ir prieš 4 metus. Tuomet taip pat pavasarį įvykus savivaldos rinkimams, liepos mėnesį stadione surengtoje garsiojoje spaudos konferencijoje, paklaustas apie daugumos programą meras Antanas Kalnius nenoriai burbtelėjo, kad ji jau esanti parengta. Tačiau programa į dienos šviesą buvo ištraukta įsibėgėjus rudeniui ir tik po to, kai jos paprašė ir paviešino „Švyturio“ laikraštis.
Kodėl A.Kalniaus vadovaujami kraštiečiai gyventojams apie savo įsipareigojimus kalba slapstydamiesi? Gal dėl to, kad jokių realių, apčiuopiamų ir patikrinamų įsipareigojimų ir nėra?
Iš tiesų, joje – vos vienas, kitas konkretus įsipareigojimas, kuomet gyventojai, tai yra, rinkėjai gali patikrinti, ar jis įgyvendintas, ar ne. Visoje programoje – tik du skaičiai: gyventojų iniciatyvų projektų finansavimui kasmet skirti ne nažiau kaip 300 tūkst. eurų, o bendruomenių veiklai – ne mažiau, kaip 100 tūkst.
Pirmieji kadencijos metai – ir jau nukrypimas nuo savo įsipareigojimų. Gyventojų iniciatyvų projektų finansavimui šiems metams dauguma teišspaudė 220 tūkst. eurų. Tiesa, bendruomenių veiklai vietoj žadėto šimto mostelėjo 127 tūkst. eurų. Tačiau jei ir tą perviršį pridėjus prie iniciatyvų projektų, iki pažadėtų 300 tūkst. eurų trūksta gerokai.
Dar prieš ketverius metus rajono valdžia buvo kritikuojama už aptakią programą, pilną tuščių ir populistinių rinkiminių šūkių. Praėjo visa kadencija, bet daugumos branduolį sudarantys „kraštiečiai“ savo įsipareigojimus rinkėjams vertina vis taip pat.
Programoje ir vėl pasižadama skatinti, didinti, siekti, gerinti, inicijuoti ir net skirti daugiau dėmesio. Visiškai neaišku nei kiek didins ar stiprins, nei kaip tai bus daroma. Valdžiai labai patogu, mažąjį pirštelį pakrutins – ir jau padidinta, pastiprinta, pagerinta, paskatinta. Programa vykdoma, kaip iš pypkės.
O ar realiai ji įgyvendinama, jau ne tiek ir svarbu. Štai dar prieš ketverius metus tarybos dauguma buvo įsipareigojusi įdiegti Kretingos rajono gyventojų kortelę, kuri leistų naudotis nuolaidomis savivaldybės renginiuose, bei kultūros ir sporto objektuose. Lygiai toks pat įsipareigojimas vėl numatytas ir šioje kadencijoje.
Kiek laiko tokiam tikslui reikia pasiekti, Palangos savivaldybė pademonstravo dar 2011 metais, kai tokia kortelė atsirado praėjus keletai mėnesių po rinkimų. Kretingos valdžiai tokiam titaniškam darbui neužteko visos kadencijos. Užtat palyginus greitai – praėjus 8 mėnesiams po rinkimų, įteisinta Kretingos rajono gyventojų tribūna. O kad daug darbo buvo – leisti prieš tarybos posėdžius pasisakyti kretingiškiams.
Praėjusios kadencijos pagrindiniu daugumos darbu turėjo tapti miesto stadiono rekonstrukcija. Buvo pažadėta, kad anos kadencijos pabaigoje miestiečiai jau sportuos atnaujintame stadione. Iš tiesų, per 4 metus už 80 tūkst. eurų buvo nupirkti projektavimo darbai, organizuotas stadiono rekonstrukcijos darbų konkursas.
Paaiškėjo, kad stadiono modernizavimas, jo pritaikymas tarptautinėms lengvosios atletikos varžyboms, naujos tribūnos kainuos mažiausiai 7 mln. eurų. Tai sužinojusi valdžia pradėjo trauktis atatupsta. Parengtą projektą, tai yra, 80 tūkst. eurų išmetė į šiukšlių dėžę ir paskelbė naują vien tik stadiono be tribūnų rekonstrukcijos darbų pirkimą kartu su projektavimu.
Konkursą už 3,1 mln. eurų laimėjo viena įmonė, kuri tik už stadiono su bėgimo takais ir šalia esančios krepšinio aikštelės projektavimą užsiprašė 200 tūkst. eurų. Dar klausimas, ar keletą metų, kol bus modernizuojamas stadionas, nereiks taisyti projekto ir ar nepabrangs patys darbai. Tačiau ir šitaip atnaujinus stadioną, vėliau vis vien teks leisti lėšas projektuojant ir rekonstruojant stadiono tribūnas.
Tuo tarpu šiemet ir kitais metais numatyta po 250 tūkst. eurų (iš viso pusė milijono) naujo pėsčiųjų ir dviračių tako Akmenos upės pakrantėje projektavimui. Jau garsiai svarstoma, kad etapais atliekami šio tako įrengimo darbai gali kainuoti per 10 mln. eurų. Tokia numatoma darbų kaina valdžios kažkodėl neišgąsdino. Ar rajonas apžios tokį kąsnį? Gal geriau tuos pinigus buvo skirti visiškam stadiono atnaujinimui. Juolab, kad dar pusę milijono eurų per dvejus metus numatyta ir griūvančių motobolo sporto bazės tribūnų rekonstrukcijai.
Šitaip neūkiškai projektuodama ir taškydama pinigus dauguma jų negaili ir populistiniams tikslams. Užsibrėžė visame Kretingos rajone gyventojams duoti nemokamą viešąjį transportą. Tam šiemet Autobusų parkui skyrė 300 tūkst. eurų. Savivaldybės dotacijos šiai įmonei jau perlipo 2 mln. eurų kasmet.
Gyventojai patenkinti, įlipus į autobusą nebereikia krapštyti eurų. O kas toliau? Kaip bus įgyvendintas kitas įsipareigojimas – senus, taršius, neekonomiškus autobusus keisti į modernius? Šiam tikslui šių metų biudžete skirtas apskritas nulis.
Jau dabar atsitinka taip, kad rytais neužsivedus arba staiga sugedus autobusams, į maršrutus tenka išstumti rezervinius sovietmetį menančius senolius. Matant tokią situaciją valdžia jau nebeslepia svarstanti apie Autobusų parko privatizavimą. Tačiau ar privati ir pelno siekianti įmonė sutiks keleivius po rajoną nemokamai vežioti už savivaldybės 300 tūkst. eurų dotaciją?
Tokia štai ta tarybos daugumos programa. Po ketverių metų rinkėjai net nesupras, įgyvendinta ji, ar ne.
1,658 peržiūrų (-a)