Teigiama, kad tai leistų sutaupyti laiko ir lėšų, nes atstumas nuo jo iki parkų būtų trumpesnis, palyginti su kitais uostais.
Energetikos ministerija parengė tai numatančias Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas. Jomis, be to, siūloma pailginti uosto žemės nuomos laiką, kad uosto direkcija ar jo žemę nuomojančios įmonės būtų skatinamos investuoti į infrastruktūrą ir sukurti sąlygas tokiems laivams.
Dabar įstatyme įtvirtintas uosto žemės nuomos laikas – 25 metai – yra per trumpas, kad apimtų visą vėjo parkų jūroje veikimą – ne mažiau kaip 45 metus, rašoma dokumente.
Nuo šių metų Šventosios jūrų uostą valdo Palangos savivaldybės įsteigta direkcija. Nei uosto žemės ar akvatorijos, nei infrastruktūros negalima privatizuoti.
Aptarnauti būsimų vėjo parkų statytojus ruošiasi ir Klaipėdos uostas.
Pernai skelbta, kad Uosto direkcijos investicijos į šių parkų statyboms aptarnauti skirtą infrastruktūrą uoste gali siekti iki 35 mln. eurų – buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje ketinama įrengti 20 hektarų krantinių ir specialią dangą, atsparią itin didelei apkrovai.
Vėjo parkai Baltijos jūroje bus statomi už maždaug 35 kilometrų nuo Palangos ir apie 40 kilometrų nuo Klaipėdos. Pirmąjį 700 megavatų (MW) galios vėjo parko vystymo konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vasario pradžioje įmonei „Offshore wind park 1“ suteikė leidimą parko statybai naudoti Baltijos jūros teritorijos dalį. Tai reiškia, kad įmonė gali pradėti parko statybų procesą, o leidimas galios 41 metus.
„Ignitis grupė“ tikisi, kad parkas jūroje turėtų pradėti veikti 2028–2030 metais.
Antrasis tokios pat galios parko konkursas paskelbtas sausį, jo laimėtoją žadama paskelbti trečiąjį šių metų ketvirtį.
Pasak ministerijos, ateityje planuojama vystyti ir daugiau vėjo parkų Baltijos jūroje.
552 peržiūrų (-a)