Trumpai apžvelkime vieną prieš kelias dienas skelbtą sociologinę apklausą. Pasirodo, jog pagal atliktą viešosios nuomonės tyrimą, tik du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį. Daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau.
Prie tų dviejų trečdalių priskirčiau ir save. Kodėl turėčiau tikėti, kad didesnis gynybos krepšelis bus panaudotas skaidriai? Tokių abejonių daug, nes girdime nuolatinius skandalus, susijusius su stadiono statyba, BaltCap pavogtais ar praloštais milijonais bei čekiukais. Jei dabartiniai valstybės finansai būtų administruojami profesionaliai, o mokesčių mokėtojų lėšos nebūtų švaistomos prieštaringos reputacijos veikėjų azartiniams lošimams finansuoti, pinigų gynybai ir net Vokietijos brigadai užtektų per akis.
Liūdna tai, kad sociologinės apklausos jau senai tapo rinkėjų įtikinimo įrankiu politinėse kovose, ypač prieš rinkimus. Baimė dėl ateities, neapibrėžtumas, karo tikimybė sklinda iš kiekvieno lygintuvo. Atrodo tiems bauginimams nėra galo. Ir lyg atsakymas į šiuos klausimus – siūlymai už ką balsuoti, kad baimių sumažėtų.
Nesenai, važiuojant keleiviniu autobusu Kretinga-Salantai nugirdau kelių jaunuolių pokalbį. Jie rimtais veidais kalbėjo apie tai, jog Lietuvoje rudenį bus karas. Iš kur jie tai ištraukė? Aš kažkaip apie tai nieko negirdėjau. O jie girdėjo ir žino. Esą kažkur apie tai buvo kalbėta YouTube platybėse. Tai reiškia, kad vieša socialinė erdvė pilna panašių diskusijų. Tačiau tie jaunuoliai anaiptol nesvarsto apie krašto gynybą. Jie svajoja apie tai, kaip dar šią vasarą dingti iš Lietuvos ilgesniam laikui. Jie net negalvoja kur stoti, kur mokytis, nes baigus mokyklą jiems rūpės tik vienas klausimas: bilietai į Norvegiją. O kas norėtų numirt jaunas, likti be rankos ir be kojos dėl kažkokio „liandzbergio“?
Sunku būtų patikėti, jog visi jauni žmonės taip galvoja, tačiau tai rodo, kad smegenų plovyklos įjungtos visu pajėgumu. Baimės atmosfera reikalinga dėl kelių dalykų. Pirmas, kad artėjant rinkimams balsuotojų būtų kuo mažiau, nes tada tradicinės partijos, turinčios monolitinius elektoratus išsirinktų tuos pačius Seimo ir Vyriausybės narius, nepaisant pedofilijos, stadiono, pavogtų 40 milijonų bei čekiukų skandalų. Visi tie skandalai – smulkmena, palyginus su krašto gynyba.
Tikėtina, kad panaši nenoro dalyvauti gynyboje tendencija atsispindi ir viešosios nuomonės apklausose. „Vilmorus“ duomenimis, 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą krašto apsaugai. Tuo metu daugiau nei trečdalis, apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai. Šiek tiek mažiau – 31,5 proc. – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, bet norėtų, kad tai atliktų kiti, pavyzdžiui, verslas. Visiškai šalies gynybos klausimais nuomonės neturi 13,9 proc. apklaustųjų.
Kaip skelbia „Vilmorus“, vertinant pagal atskiras socialines grupes, gynybos mokesčio idėjai nepritaria ir pasisako prieš lėšų krašto apsaugai didinimą vyresni nei 50-ies gyventojai, taip pat turintys vidurinį išsilavinimą, bedarbiai ir darbininkai, gaunantys pajamas iki 500 eurų, gyvenantieji kaime. Susidaro įspūdis, jog Lietuvą gintų ir daugiau pinigų iš savo kišenės gynybai galėtų skirti tie, kurie gyvena geriau, t.y. turintieji aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas, didžiųjų miestų gyventojai. Bet tai panašu į visišką kliedesį.
Toliau „Vilmorus“ pranešime mes matome politinės reklamos akcentus, esą vertinant pagal politines pažiūras, asmeniškai daugiau iš savo kišenės gynybai sutiktų mokėti balsuojantys už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) (50,4 proc.) bei Laisvės partiją (43,8 proc.). Tačiau šią idėją palaiko tik 17,8 proc. respondentų, balsuojančių už Liberalų sąjūdį. Apskritai krašto gynybos finansavimo didinimui labiau prieštarauja balsuojantys už Darbo partiją (44,7 proc.), kurios beveik neliko, taip pat Lietuvos regionų partiją, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partiją. Ar nepanašu į tai, kad pati „Vilmorus“ formuluotė yra politiškai nekorektiška ir diskriminuojanti?
Net ir simpatijų valdančiam burbului neslepiantys politologai pastebi, jog tai labai blogas reiškinys, kurį greičiausiai sukėlė kitaip manančių juodinimas ir etikečių klijavimas, kuris tapo madingu reiškiniu būtent šioms politinėms jėgoms atėjus į valdžią. Ir tai dabar nepasitarnauja kompromisų paieškai. Principas „myliu nemyliu“ tapo aukščiau valstybės saugumo. Tai yra visuomenės susiskaldymo pasekmė, kuri gali būti nepataisoma. Gali būti taip, kad kelio atgal į vienybę tiesiog jau nebėra. Lietuva susiskaldė ir išsivaikščiojo dėl to, kad kažkas savo laiku nevaldė liežuvio, kaukdamas: „šunauja“, „jedinstvininkai“, „vatnikai“, „kaimiečiai“, „runkeliai“. Ir tai matosi iš prasidėjusių Prezidento rinkimų, kai vienas iš kandidatų galimai naudojasi administraciniais ar dirbtinio intelekto pajėgumais, kurie per valandą užtikrina 30 tūkst. parašų. Ir kvailiui aišku, jog tokių dalykų realybėje nebūna. Tai yra tikras „kosmosas“, kurio net Minske pavydėtų.
Iš apklausos matosi, kad lazda yra perlenkta ne vienoje vietoje. Žmonės, nesutinkantys labiau finansuoti gynybą tiesiog reiškia protestą prieš viešojoje erdvėje tvyrantį grėsmės naratyvą, o tuo pačiu pasisako ir prieš pačias politines jėgas, kurios visą tą karo retoriką kasdien trimituoja.

 513 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes