Praėjusį pirmadienį vykusiame Šešėlinės vyriausybės, kurios daugumą sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos bei frakcijos Seime nariai, kalbėta apie pavojus aplinkai ir visuomenei, jei vandenilio ir bioetanolio gamykla būtų pastatyta Darbėnuose bei Akmenėje. Šešėlinės vyriausybės nariai pasigedo naujos pramonės šakos aiškaus reglamentavimo.

Patikimos informacijos labai mažai
Pirmiausia posėdžiui pirmininkavusi Seimo narė Ligita Girskienė suteikė žodį aplinkosaugininkei, Akmenės rajono bendruomenės atstovei Jolitai Švatienei. Pasak jos, informacijos – nedaug. Todėl ją patys žmonės turi susirasti, kalbėtis su mokslininkais. „Su mumis niekas nekalba. „Perkūnas Hydrogen“ atstovai tiesiog atsiuntė informaciją, jog yra tokia yra technologija. Jie patys sako, jog klausimus žino, tačiau atsakymų į juos – ne. Jie leido suprasti, kad ateis tada, kai atsakymus turės ir neateis pasiaiškinti tol, kol neprivaloma tai daryti“, – kalbėjo posėdžio dalyvė, pridurdama, jog su šia bendrove bendrauti yra labai sunku, nors jie patys deklaruoja, jog su bendruomenėmis pasiryžę kalbėtis.
„Tuo tarpu žiniasklaidoje pasipylė daug straipsnių apie vandenilį, jo gerovę, kad tai esą ateities kuras. Tačiau nutylima apie metanolį, kuris nuodingas, kad tai – eksperimentinė gamykla. Labai sunku gauti realią informaciją, kuri būtų paremta realiais faktais. Tuo tarpu viešoje erdvėje apstų tiek negatyvių, tiek pozityvių pranešimų, kurie plaukia vienu metu. Kokie gali būti realūs pavyzdžiai? Apie tai nutylima. Faktas lieka tik vienas, kad tokių gamyklų kol kas neturėjome ir panašių pavyzdžių kol kas nėra“, – kalbėjo J. Švatienė.
Taip pat labai įdomi yra pati įstatyminė bazė. Ar yra įstatymai, kurie reglamentuotų tokius dalykus, klausė pranešėja. Iš kur Lietuva gaus specialistų, kurie dirbtų tokioje gamykloje? Ar yra Lietuvoje specialistų, kurie galėtų stebėti ir kontroliuoti tokios gamyklos veiklą? Gal tie specialistai bus atvežti iš svetur? Kodėl pati Lietuva negali statyti tokios gamyklos? Kodėl tai yra investicijos iš užsienio? Ir kokia Lietuvai yra nauda iš tokios gamyklos? „Mes realiai dovanojame savo vandenį, savo elektrą, savo žemę. Nežinome, kur reikės dėti gamybos atliekas? Jos greičiausiai bus palaidotos čia, Lietuvoje. Greičiausiai tokiems darbams atlikti specialistai bus nuomojami iš užsienio ir mokesčiai sumokami taip pat užsienyje“, – kalbėjo bendruomenių Akmenės atstovė.

Kretingos rajonas bus dar labiau pažeidžiamas
Gediminas Batuonis, LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje kalbėjęs nuo Kretingos visuomenininkų ir bendruomenių sakė, kad Parengiamieji darbai vyksta dideliais tempais, jų masteliai tiesiog stebina. „Nėra jokių stabdžių, su žmonėmis niekas nesiskaito. Darbėnuose yra surinkta tūkstančiai parašų, kad žmonės prieš ir jie nepritaria, kad būtų statoma gamykla. Niekas į tai nekreipia dėmesio ir niekam tai neįdomu. Nereikia būti labai protingu, kad pamatyti, jog viskas yra nuspręsta iš anksto, esą duodama suprasti, kad mes darysime tai ką reikia. Galima pasikalbėti, tačiau pokalbiai nieko nekeičia. Iš ko tai sprendžiame? Nes mūsų meras ir aplinkos ministras nieko čia nemato blogo, viskas tvarkoj. Gal būt jie neįsigilino, o gal per daug žino“, – kalbėjo kretingiškis.
Pasak jo, darbėniškiai vandenį gers iš to paties gręžinio, kuriuo naudosis ir gamykla. Jiems esą jokio skirtumo, iš kur tą vandenį pumpuos. Ar iš Akmenės, ar iš Darbėnų gręžinio, vis viena tas vanduo bus imamas iš to paties požeminio baseino. Ir apie tai niekas nekalba. Pranešėjas tikino kalbėjęsis su mokslininkais, kurie patvirtino, jog vandens kiekis, kurį norima panaudoti gamyboje, bus greičiausiai apie milijoną kubinių metrų. Kaip tas vanduo turi gamykloje atsirasti, mokslininkai nežino. Kretingos rajone jau ir dabar trūksta geriamo vandens, džiūsta upeliai. Todėl, kad čia yra veikiančių naftos gręžinių, pumpuojama nafta, o į panaudotus gręžinius pilamas vanduo. Jeigu vanduo dideliais kiekiais bus išgaunamas tam, kad užtikrinti gamyklos procesus, Darbėnai ir visas Kretingos rajonas bus dar labiau pažeidžiamas. Be to niekas, anot pranešėjo nekalba apie metanolio pavojų, kurio užtenka 30 gramų, kad nužudyti žmogų, o jeigu mažiau – tai gali sukelti negrįžtamus sveikatos pokyčius. „Pasakysiu stipriau, gal tai daug kam nepatiks, nes tai yra tautos genocidas“, – sakė pranešėjas.

Gamykla – per arti gyvenvietės
Seimo narys Antanas Vinkus pasidžiaugė, kad LVŽS frakcija – viena iš pirmųjų apie tai pradėjo kalbėti. A. Vinkus priminė, kad pirmas darbėniškių susitikimas su investuotojais įvyko sausio 22 dieną. Nuo tada žmonės Kretingos r. sužinojo kas yra numatyta ir kas vyksta. „Supratau, kad jie visais įmanomais būdais priešinasi ir priešinsis net minčiai, kad Auksūdžio kaime iškiltų didžiulė chemijos gamykla. Dėl galimos taršos ir grėsmės saugumui įsibaiminę žmonės piktinasi, kad gamykla pradėta statyti per arti gyvenvietės. Ir juos galima suprasti. Todėl susitikimo metu akcentavau, jog be galo yra svarbu, kad žmonės savo krašte jaustųsi gerai, būtų saugūs, sveiki ir žinotų, kokie aplinkos faktoriai gali lemti jų ligas. Žmonių sveikatos neatpirks jokios žadamos šimtamilijoninės investicijos“, – kalbėjo Seimo narys A. Vinkus, per savo karjerą matęs Černobylio bei Jonavos „Achemos“ avarijas.
Anot Seimo nario, vietą gamyklai statyti verslininkai išsirinko auksinę, tačiau darbai pradėti ne nuo to galo. Reikia suprasti, kad žmonių saugumas, vanduo, nuotėkų apdorojimas, jš išleidimas, gruntiniai vandenys, oro tarša, poreikis aplinkai bei priešgaisrinės apsaugos pajėgumų užtikrinimas gyventojams yra labai svarbūs dalykai. O jeigu įvyktų avarija, ar įmonė prisiimtų atsakomybę?
Antras susitikimas, pasak A.Vinkaus įvyko vasario 16 d. Buvo susirinkusi iniciatyvinė grupė. Vyko ilga ir intensyvi diskusija. Žmonių nerimas dėl ketinimo statyti vandenilio ir etanolio gamyklą nemažėja. Žmonės kategoriškai nepritaria tokios gamyklos statybai. Surinkta daugiau nei 7 tūkst. žmonių parašų. A. Vinkus perdavė LVŽS frakcijai linkėjimus nuo Kęstučio Kulesiaus ir visų aktyvių darbėniškių už dėmesį šiam klausimui. Seimo narys akcentavo, jog šiuo metu bendruomenė ieško teisinių priemonių, kaip pasakyti gamyklos statybai griežtą NE.

Strateginėse gairėse kompromisai nenumatyti
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė šešėlinės Vyriausybė posėdyje kalbėjo, kad Energetikos ministerija yra parengusi vandenilio gamybos plėtros iki 2050 metų gaires, kurios apima tiek vandenilio plėtros viziją, tiek ir tikslus, kokie uždaviniai yra keliami? „Reiktų pasakyti, kad spartus atsinaujinančios energetikos augimas, kuo per pastaruosius kelis metus tikrai galima pasidžiaugti, skatina galvoti apie tolesnį jos panaudojimą ūkyje. Tai apima ir vandenilio temą, kaip priemonę, kur padės co2 išmetimus mūsų pramonėje. Taip pat būtina galvoti, kaip panaudoti naujas technologijas tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, transportas.
Viceministrė buvo pasirengusi pateiktis, kuriose išdėstyta vandenilio plėtra Lietuvoje 2040-2050 m., tačiau posėdžio vedančioji L. Girskienė paprašė iš pradžių pakomentuoti situaciją susijusią su Darbėnais ir Akmene, nes čia jau dabar žmonės yra sunerimę? Viceministrė atsakė, jog Energetikos ministerija gamyklų nestato, todėl su minėtų teritorijų bendruomenėmis nebuvo susitikta.
Viceministrės pristatyme parašyta, kad 2020-2024 m. Europoje numatyta įrengti pirmuosius elektrolizės pajėgumus ir pagaminti iki 1 mln. tonų žaliojo vandenilio, o iki 2030 – 10 mln. tonų, o iki 2050 metų žaliasis vandenilis turėtų užtikrinti, kad pramonės, transporto ir energetikos sektoriai pasiektų savo klimato kaitos valdymo tikslus.

Kodėl Vakarų Lietuva?
Ligita Girsienė pastebėjo, kad 63 procentai vandenilio gamybos turi būti sutelkta Vakarų Lietuvoje? Algis Latakas, Klaipėdos uosto generalinis direktorius į tai atsakė, jog bandoma šiuo metu nuraminti visuomenę ir dėl būsimos gamyklos uosto teritorijoje, kad tas vandenilis nėra jau toks labai blogas dalykas. Jis paminėjo, kad Klaipėdos uostas pirmasis Lietuvoje pats gamintų žaliąjį vandenilį. Jį taip pat šiuo metu gamina Jonavos „Achema“ bei „Orlean Lietuva“ Mažeikiuose. Projektas, kuris šiuo metų yra vystomas Klaipėdos uoste, skirtasi nuo to, kas yra numatyta Darbėnuose. Klaipėdoje esą bus labai mažo galingumo įrenginys, skirtas laivams.
Aplinkos ministerijos paratėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, kalbėdama apie Darbėnų bei Akmenės gamyklų projektus akcentavo, jog kadangi šie objektai planuojami statyti šalia valstybinės sienos, bus reikalingi ir tarptautiniai poveikio aplinkai vertinimai. Todėl bus suteikiama sudaryti galimybes PAV‘e sudalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos visuomenei.
Dr. Darius Milčius, Lietuvos energetikos instituto, Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas pristatė „ateities“ technologijų viziją ir tikino, jog mokslas vandenilio gamybos srityje šiuo metų tiek yra pažengęs, todėl baimintis tikrai neverta.

Trūksta aiškaus reglamentavimo
„Koks tai bebūtų projektas, jis reikalauja bendruomenės supratimo“, – apibendrindamas diskusijas sakė LŽVS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, jeigu visuomenei nėra teikiama informacija, tai palaikymo ir nebus. Verslas turi suprasti, kad Lietuvos žmonės nėra kažkokie laukiniai.
„Nemanau, kad šiandien užteko to, kas pasakyta. Mes turime kalbėti apie aiškius reikalavimus, kurie susiję būtų su vandenilio technologijomis, pavyzdžiui, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų pastatų turėtų būti statomos tokios gamyklos. Tokių objektų statymas 100 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų nėra suvokiamas. Šioje situacijoje ir savivaldybė, ir kitos institucijos visa tai turėtų labai aiškiai apibrėžti. Pavyzdžiui, jei mes kalbame apie vėjo jėgainių parkus, tai mes labai aiškiai žinome, kokie turėtų būti reikalavimai. Kaip politikai mes turėtume labai aiškiai pasakyti, kad šitoms technologijoms, kurios vadinamos ateities technologijomis, turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžta, kokie turėtų būti privalomi reikalavimai, kad žmonės supratų, jog jų interesai nebus pažeisti. Šiuo metu, atsakyti į klausimą, koks poveikis gyvenamiesiems namams būtų tuo atveju, jei gamykloje įvyktų sprogimas, atsakymų nėra“, – Sakė R.Karbauskis.
Anot jo, jeigu kalbėsime apie Darbėnų regioną, žinant, kaip tankiai apgyvendintas šis regionas, kiek čia yra privačių sodybų ir kitų objektų, tai ten tokių verslų vystymas turi būti apribotas. Tai turėtų būti ne gyventojų, o verslo ir valstybės problema. Valstybė turi garantuoti, kad mes nesame laukinių kraštas.

Gintaras Mikšiūnas

 

 233 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes