Praėjusią savaitę vykusiame Kretingos savivaldybės tarybos posėdyje damokratų „Vardan Lietuvos” nariai Vitalija Valančiutė, Tomas Abelkis ir Arūnas Merkelis pranešė apie savo pasitraukimą iš valdančiosios daugumos.
Po Demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” pasitraukimo iš daugumos Taryboje, valdančiojoje koalicijoje lieka 13 tarybos narių iš 25.
Apie tai, kokie motyvai lėmė pasitraukimą iš valdančiosios daugumos, „Švyturys“ paprašė pakomentuoti Kretingos r. savivaldybės tarybos narį, išrinktą pagal Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąrašą Tomą Abelkį.
-Kodėl nusprendėte trauktis iš valdančiosios daugumos Kretingos r. savivaldybės Taryboje?
-Mūsų santykiai su Tarybos dauguma jau kuris laikas buvo įtempti. Atrodo, kad buvome kviečiami į pasitarimus. Tačiau pastebėjome tokį dalyką, kai buvo keičiami savivaldybės įstaigų direktoriai, niekas nepasikvietė pasitarti, ar naujieji kandidatai tinkami? Matot, yra dauguma ir yra daugumos frakcija. Mes kaip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos atstovai Taryboje nepriklausėm valdančiajai frakcijai. Kai reikia balsuoti, jie kviesdavo, tačiau kai reikia pasitarti, mes nekviečiami. Kitaip tariant, pastebėjome, kad kai tik yra svarstomi labai svarbūs strateginiai klausimai, mūsų nereikia. Iš vienos pusės buvome daugumoje, bet iš kitos pusės – jautėmės ne daugumos dalimi.
Dėl būsimos chemijos gamyklos Darbėnuose meras pamatė, kad dėl jos mums kyla daug klausimų, nes tai Lietuvos mastu didelis objektas, tačiau niekas nepasikvietė mūsų pasitarti. Manau toks klausimas jau ne vien tik politinės daugumos reikalas, bet ir visos Tarybos.
Tada meras pasikviečia „Perkūnas Hydrogen“ atstovus, suvažiuojame visi į Darbėnų mokyklos salę, sukeliame milžinišką triukšmą. Dar daugiau klausimų iškilo todėl, kad pajautėme tokį vienpusišką šio klausimo „stūmimą“. Panašiai kaip dėl Jokūbavo keliuko, kai jaučiasi vienos pusės interesų atstovavimas, kai visa bendruomenė nustumiama į šalį. Tas pačias tendencijas pastebiu ir dabar, kai paskutiniame Tarybos posėdyje savivaldybės vadovas 7 tūkst. žmonių parašų vos nenumetė nuo stalo, kai bendruomenės pirmininkas juos mėgino įteikti. Septyni tūkstančiai balsų – ne ne šiaip sau atsitiktiniai žmonės, tai beveik 22 proc. aktyvių rajono rinkėjų.
Pamačius, kad toks mero elgesys bent jau man nėra priimtinas, jeigu surenkama 7 tūkst. parašų, o tai yra tikrai dideli skaičiai, ir su jais nesiskaitoma, supratau, jog būti toliau daugumos dalimi nėra prasmės. Ir meras tada Vitalijai Valančiūtei pasakė: … „ačiū, jog pagaliau išėjot“.
-Tai, jeigu teisingai suprantu, jūsų partijos žmonės daugumos darbe buvote kaip kliūtis?
-Aš asmeniškai visada stengiausi įvairiais darbotvarkės klausimais turėti savo nuomone ir būti nepalenkiamu. Todėl daugumai nebuvome visiškai patogūs. Aš suprantu, kad yra politinė dauguma, bet tuo pačiu kiekvienas Tarybos narys turime taip pat atsakomybę prieš save, prieš rinkėjus, todėl visada pirmoje vietoje turi būti sveikas protas. Jeigu politinė valia reikalauja paminti savo įsitikinimus, principus bei didelės bendruomenės dalies interesus, taip man taip netinka.
-Tai dabar jūsų frakcija tampa opozicine? Koks tolesnis jūsų partijos atstovų Kretingos r. taryboje vaidmuo?
-Ar jungsimės prie opozicijos ir koks bus tolesnis mūsų vaidmuo, kol kas atsakyti negalime. Turime dar susirinkti su kolegomis ir pasitarti, nes visa tai įvyko spontaniškai ir pakankamai šviežiai. Turėtų šiek tiek emocijos nuslūgti ir manau, kad artimiausiu metu reikalingus sprendimus priimsime.
Tuo tarpu valdančioji dauguma fizinę balsų daugumą išlaiko, joje liko 13 Tarybos narių iš 25. Gal dabar meras nebegalės pasidžiaugti, kad turi stiprią daugumą, todėl gali daryti ką nori, tačiau, kaip ten bebūtų, norisi būti tokioje aplinkoje, kur žmonės mąsto blaiviai. Tačiau negali būti taip, kad pagal vieno žmogaus nurodymus turime visi kelti rankas. Žmonėms turi būti sudarytos sąlygos reikšti savo nuomone, ypatingai tokiais svarbiais klausimais kaip chemijos gamykla. Dabar yra priimtas toks sprendimas, kuris prilygsta oficialiam leidimui vykdyti statybas. Visa tai mums netinka, tačiau paskutiniame Tarybos posėdyje gavosi taip, kaip gavosi.
-Dėl pačios chemijos gamyklos Darbėnuose, kaip jūs jaučiate, ar jau tikrai atidarytas kelias jai būti pastatytai?
-Mane iš tiesų nustebino, kai meras, išėjęs pasikalbėti su piketuojančiais Darbėnų seniūnijos gyventojais pareiškė, jog stabdo poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Iš tiesų ne mero kompetencijoje tokius klausimus spręsti. Klausimas tik vienas: ar A. Kalnius padarė tokią klaidą netyčia, ar dėl nežinojimo bei nekompetencijos? Dabar niekas negali pasakyti, kodėl taip įvyko, nes tokie sprendimai daromi ne savivaldybės ir ne mero lygmenyje. Galimai meras nežinojo, tačiau žmonės tai suprato kaip apgavystę. Gal būt taip buvo pasakyta, kad piliečiai atsitrauktų ir toliau nereikštų pretenzijų.
Ir dabar klausimas, ar tikrai gamyklai statyti parinkta tinkama vieta? Ta gamykla turi veikti žiedinės ekonomikos principu. Todėl ji turėtų gamybos cikle panaudoti techninį vandenį, t.y. nuotėkas. Tačiau švarus vanduo – atpigina gamybą, nes vandens nebereikia valyti. Į tokį klausimą buvo atsakyta, kad esą „jie tą fekalą iš Kretingos atsives“. Ar įmanoma pasakyti didesnę nesąmonę? Iki kolektyvinių sodų negali nutiesti nuotėkų vamzdyno, o čia … ? Gal čia tokie atsakymai, skirti tam, kad neuždavinėtum klausimų ir neerzintum?
Iš tiesų danų investuotojai vietą gamyklai statyti pasirinko asmeniškai sau tinkamą, kad būtų prieinamas švarus gėlas vanduo, kuris atpigina gamybą. 220-260 metrų gylyje šalia Darbėnų yra vandeningas sluoksnis, kuris gali užtikrinti reikiamą švaraus vandens kiekį, kurio vidutiniškai per parą reikia 752 kubinių metrų. Kažkas prieš tai yra žvalgęs tas teritorijas, todėl greičiausiai ir buvo numatyta būtent ta vieta gamyklai statyti. Antras dalykas, mes Taryboje numatėme ten plėtoti vėjo jėgainių parką ir trečias dalykas – šalia yra didelės galios elektros tinklai. Ir dar vienas argumentas, kodėl visgi parinkti buvo Darbėnai yra tai, kad Akmenėje yra išmetami dideli CO2 kiekiai, kurie turėtų būti surenkami ir pristatomi čia. Jeigu žiūrint iš techninės pusės, tai Darbėnai yra pasirinkti kaip patogi pusiaukelė, be to galima prisijungti prie didelės galios tinklų, bei įsirengti patogius vandens gręžinius. Be to iki Darbėnų yra veikianti senoji geležinkelio šaka, o taip pat – pigi žemės nuoma.
Analizuojant Danijos pavyzdžius, matosi, kad ši šalis taip pat statosi tokias gamyklas, nes yra didelis poreikis naujos kartos žaliąjį kurą naudoti laivyboje.
Pas mus žmonės nori, kad tokia chemijos gamykla nebūtų statoma Darbėnuose. Gal būt pavyktų rasti kitą vietą, kad būtų mažesnis poveikis gyventojams. Be to, kaip pastebi ir patys danai, Darbėnų gyvenvietė per maža, ji negali užtikrinti reikiamo nuotėkų kiekio. Be to patys danai pripažįsta, jog tokios gamyklos turi būti žiedinės ekonomikos dalimi, todėl turėtų būti naudojamas išvalytas nuotėkų vanduo, o ne gėlas iš gręžinių. Taip pat šio gamybos proceso eigoje atsiranda dideli šilumos kiekiai, kuriuos galima būtų atiduoti į centralizuotus tinklus ir taip būtų dar labiau sumažinami CO2 išmetimai. Todėl natūraliai mažėtų iškastinio kuro poreikiai. Būsima gamykla Darbėnuose negali šių dviejų dalykų užtikrinti: ji neturės reikiamo kiekio techninio vandens ir neturės kur atiduoti perteklinės šilumos. Todėl tokią gamyklą labiau tiktų statyti arčiau didelio miesto.
-Tai gal tiktų tam, pavyzdžiui, buvusio lapyno teritorija, esanti Pasieniečių g.?
-Iš tiesų buvusio lapyno teritorija – tai didelis 18 hektarų sklypas. Kodėl nepagalvojus apie šią vietą? Nei mes, nei žmonės juk nevaro investicijų iš Kretingos rajono. Tiesiog kyla natūralus klausimas, ar galima parinkti būsimai chemijos gamyklai kitą vietą? Tačiau be jokių paaiškinimų buvo sukeltas triukšmas dėl Darbėnų. Kokie motyvai lėmė, kad buvo pasirinkta būtent ši vieta? Juk nebuvo logiškai paaiškinta, kodėl būtent pasirinkta Akmenė, kodėl Darbėnai? Manau, kad jei investuotojai apsisprendė būtent ten statyti chemijos gamyklą, jie yra pasiskaičiavę ir žino kodėl. Tačiau kodėl neišdėsto savo pasirinkimo motyvų žmonėms, bendruomenėms? Kodėl jie nekalba apie tai, jog gamybai gali būti naudojamas techninis vanduo, iš kur jie gaus tokius didelius techninio vandens kiekius, jei Darbėnų miestelis jų neturi?
-Ar nėra šiuo atveju nukentėjęs Kretingos krašto įvaizdis investicijų pritraukimo prasme, nes prieš kelias dienas Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė lėšų Akmenės, Mažeikių ir Jonavos savivaldybėms laisvų ekonominių zonų infrastruktūrai sutvarkyti?
-Iš tiesų turime Kretingoje 18 ha sklypą buvusiame lapyne. Kodėl merui nenuvažiavus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir nepabandžius pritraukti lėšų verslų vystymui būtent ten?
Klausimų kyla ir dėl to, kad chemijos gamyklų, tokių kurias ketinama vystyti Darbėnuose ar Akmenėje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetiniame sąraše nėra. Tuo tarpu daug mažesni projektai yra tokiais pripažįstami ir skinasi sau kelią. Pavyzdžiui 60 milijonų investicijos ateis į Kėdainius, kur bus statoma gyvūnų maisto gamykla. Ekonomikos inovacijų ministerija yra pasirašiusi sutartis dėl 14 stambių projektų, bus sukurta 3951 darbo vieta. Tuo tarpu į Darbėnų chemijos gamyklą ketinama investuoti 400 milijonų pinigų ir visiškai nesukuriamos jokios darbo vietos. Dar klausimas, ar mes turėsime specialistų, kurie galės dirbti tokioje gamykloje? Ar jų nereikės atsivežti iš užsienio?
Aš manau, kad reikėtų glaudžiau bendrauti su ministerija, pamėginti rasti patrauklesnių investicijų, kurios sukuria realias darbo vietas. O ar kenkia tai kašto ir savivaldybės Tarybos įvaizdžiui? Žinoma, kad tokie dalykai kenkia. Vis viena nėra malonu girdėti, kai žmonės švilpia.
-Juo labiau tai trečias atvejis šioje savivaldybės tarybos kadencijoje: sveikatos centrai, Salantų gimnazija ir Darbėnai. Kiekvienu atveju tai yra komunikacinė krizė. Ar tai yra normalu?
-Kiekvienu atveju tai yra komunikacinė krizė. Kiekvienu panašiu atveju merui reikia aiškintis su bendruomenėmis, keliamas bereikalingas erzelis. Taip ir dėl chemijos gamyklos. Klaidos atsiranda tada, kai iš pradžių nebūna apsitarta, kai vengiama diskusijų su kolegomis bei visuomene. Todėl vėliau kyla bereikalingos emocinės įtampos. Tai nekelia nei savivaldybės tarybos prestižo, tai nepasitarnauja vienybei. Juk Tarybos nariai išrenkami 4 metų kadencijai. Tuo tarpu per nepilnus metus – tai jau trečias rezonansinis įvykis. Iš kitos pusės tai rodo, jog visuomenė ir bendruomenės aktyvios ir su jomis būtina diskutuoti bei kalbėtis įvairiais aktualiais rajono gyvenimo klausimais.
Kalbino Gintaras Mikšiūnas

 452 peržiūrų (-a)

89% LikesVS
11% Dislikes