Statistiniai duomenys rodo, kad nuo 35 metų amžiaus vis daugiau žmonių vertina savo burnos sveikatą kaip labai prastą. Prasta burnos sveikata gali pabloginti mūsų gyvenimo kokybę, paveikti mūsų kalbą, pakenkti valgymui ar bendravimui. Dėl to gali kilti įvairių fizinių, psichologinių ar socialinių sunkumų. Sveiki dantys suteikia galimybę tinkamai maitintis, kalbėti, šypsotis ir gyventi be skausmo.
Bakterijos gali sukelti kitas ligas
Kiekvieno žmogaus burnoje gyvuoja milijonai bakterijų – gerųjų ir blogųjų. Nesilaikant tinkamos burnos higienos, padaugėja blogųjų bakterijų ir tai gali turėti didelės įtakos visam organizmui. Bakterijos burnoje sukelia 2 pagrindines burnos problemas – dantų ėduonį ir dantenų ligas.
• Dantų ėduonis – bakterijų metabolizmo metu burnoje skaidomas cukrus, todėl gaminasi rūgštys, kurios tirpdo emalį ir sukelia dantų ėduonį – skylutes dantyse. Dantų ėduonis yra tiesiogiai susijęs su suvartojamo cukraus kiekiu – kuo daugiau jo suvalgome, tuo daugiau rūgščių gamina bakterijos ir tuo didesnė tikimybė atsirasti dantų ėduoniui.
• Dantenų ligos (periodonto ligos) – atsiranda dėl netaisyklingo dantų valymo arba dėl dantų nepriežiūros ir rūkymo. Taip susidaro dantų apnašos, kurios sukelia dantenų uždegimą, o negydomas dantenų uždegimas gali pažeisti pamatinį kaulą ir sukelti dantų išklibimą, dantų netekimą arba dantenų nykimą.
Žmogus yra heterodontas (įvairiadantis). Jo dantys yra nevienodos formos ir skirtingo dydžio bei atliekamų funkcijų. Skiriamos 4 dantų rūšys :
• Kandžiai – maistui atkąsti.
• Iltiniai – maistui sugriebti ir plėšyti.
• Kapliai – maistui smulkinti.
• Krūminiai – trinti ir traiškyti maistą.
Žmogus yra difiodontas. Jo dantys kinta. Šis reiškinys yra susijęs su mitybos struktūros ir veido kaulų augimo pokyčiais. Paprastai nuo 6-8 mėnesio kūdikiams ima dygti pieniniai dantys. Jų iki 2 metų išdygsta 20. Taigi kiekvieno žandikaulio pusėje yra 2 kandžiai, 1 iltis, kaplių nėra ir 2 krūminiai dantys. Sudygę pieniniai dantys išlieka 5 metus, šis laikotarpis vadinamas pirmuoju ramybės laikotarpiu.
Nuo 7 metų, išstumdami pieninius dantis, ima dygti pastovieji dantys. Per 6-7 metus sudygsta 28 dantys, po to 4-5 metus trunka antrasis ramybės laikotarpis. Paskutinis dantų dygimo laikotarpis yra susijęs su trečiųjų krūminių arba proto dantų dygimu. Jie taip vadinami, todėl, kad dygsta protinės brandos metu (18-25 m.). Proto dantys dažnai išdygsta netaisyklingi arba visai neišdygsta. Jie neturi funkcijos – yra rudimentinė liekana. Tačiau laikoma, kad žmogus turi 32 pastoviuosius dantis.
Kodėl svarbu valyti dantis?
Beveik 80 procentų Lietuvos gyventojų turi dantų ėduonį. Vadinasi, mūsų mitybos principai nėra tinkami ir dantų valymo kokybė nėra pakankama.
Kruopštus dantukų valymas – tai įprotis, kurį kiekvienas vaikas turėtų išsiugdyti jau nuo mažų dienų, tačiau pagal statistiką galima teigti, kad taisyklinga kasdienė dantų priežiūra – toli gražu ne kiekvieno mažylio įprotis: mūsų šalyje ėduonies pažeistų dantų turi jau kas antras trimetis, o ėduonis ir jo sukeltos komplikacijos neaplenkia ir vyresnio amžiaus vaikų.
Tiesa paprasta ir aiški: vaikų dantys išliks sveiki tik tuomet, jeigu bus tinkamai prižiūrimi. Tačiau tėveliai iš patirties žino, kad ne visuomet paprasta paskatinti vaiką rūpintis savo dantukais, nes tai jam atrodo nuobodu ir nereikalinga.
Ankstyvo ėduonies priežastis yra ir pieno rūgštis, kurią gamina krakmolo ir cukraus bakterijos – juk visi vaikai mėgsta saldumynus. Produktai su cukrumi kenkia, ypač ilgai ir nuolat kramtomi saldainiai. Minkštos apnašos kaupiasi po dantenomis ir ilgainiui jos sukietėja dėl seilėse esančių kalcio ir fosforo druskų- tai sąlygos veistis mikroorganizmams ir atsirasti periodantitui, todėl minkštas apnašas svarbu gerai išvalyti. Beje, kietas maistas, toks kaip morka, obuolys, mechaniškai nuvalo dantis.
Ar reikia gydyti pieninius dantis?
Ką daryti, jei pieninį dantį vis dėlto pagraužė ėduonis? Neretai kai kurie odontologai pataria nevargti – juk netrukus iškris. Tačiau pieninius dantis verčiau gydyti. Jei bus kiaurų pieninių dantų, taps bloga mikrobiologinė terpė ir ji lems greitesnį ėduonies atsiradimą nuolatiniuose dantyse. Be to, sugedę dantys sukelia infekciją burnos ertmėje, o tai yra pavojinga vaiko sveikatai.
Dantų jautrumas.
Kai dantis ima skaudėti prisilietus, užvalgius karšto ar šalto maisto, įkvėpus šalto oro – tai reiškia, kad dantys tapo jautrūs. Viena iš dažniausių dantų jautrumo priežasčių – netinkamas dantų valymas. Jei valant dantis smarkiai spaudžiamas dantų šepetėlis, vaiko danties emalio sluoksnis (kuris yra labai plonas) nutrinamas arba dantenos atstumiamos žemyn, ir dantų šaknys apsinuogina. Tokiais atvejais į išorę atsiveria mikroskopinės poros, kurios į danties nervą praleidžia šalčio, karščio ir kitokių dirgiklių signalus kaip skausmą. Naudokite dantų pastą jautriems dantims, valant stipriai nespauskite dantų šepetėliu, venkite rūgštaus maisto (citrusinių vaisių, arbatos ir t.t.), gėrimų su angliarūgšte, nes jie didina dantų jautrumą.
Profilaktinės priemonės. Kas yra dantų fluorizavimas?
Profilaktiškai dantys padengiami fluoru, kuris užkerta kelią kariesui. Tokia procedūra dažniausiai atliekama vaikams. Vaikų dantukus galima apsaugoti silantais. Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys apsaugomi nuo dantų ėduonies, be to, juos lengviau valyti. Silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Laiku padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų. Jei apsispręstumėte taip daryti, efektyviausia tai atlikti vos išdygus pirmiems krūminiams dantims, nes vėliau padengimas silantais neduos norimo efekto.
Kaip tinkamai prižiūrėti dantis?
Dantų ir dantenų ligas, kaip ir kai kurias kitas organizmo ligas, sukelia panašūs rizikos veiksniai – alkoholis, rūkymas, didelis cukraus suvartojimas ir prasta mityba. Rūpindamiesi savo burnos sveikata, rūpinatės ne tik gražia šypsena, bet ir viso organizmo sveikata. Rekomendacijos, kaip taisyklingai prižiūrėti dantis:
• Valyti dantis 2 kartus per dieną po 2 min.
• Kasdien naudoti dantų siūlą, tarpdančių šepetėlį ir liežuvio valiklį.
• Pavalgius praskalauti dantis vandeniu, negalima valyti dantų iškart po valgio, o tik praėjus 20–30min.
• Vengti maisto su pridėtiniu cukrumi.
• Keisti dantų šepetuką kas 3 mėnesius.
• Reguliariai lankytis pas odontologą.
• Nerūkyti.
• Vengti alkoholio.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė.
