Tų metų rudenį į pabaigą ėjo paskutinieji kažkurio penkmečio metai ir daugelis raportavo, kaip sėkmingai įvykdė socializmo statybos planus. Lietuviškai buvo išspausdintas 21-asis Lenino raštų tomas (šiaip jų turėjo būti ar ne 50), o svarbiausia, kad vienintelės valdančiosios partijos nurodymu palaipsniui įsibėgėjo visuotinė kova su girtuokliais. Tiesa, buvo dar vienas reikšmingas įvykis: komunistų partijos bosai sugalvojo, kad partijai reikalinga nauja programa, nes žadėtasis komunizmas vis nepasistato, tad visi žmonės buvo varu varomi ją svarstyti.
Kai propagandinė spauda nuolat rašydavo apie „mokslo ir technikos revoliuciją“, lyg iš bendro konteksto iškrito „Švyturio“ rugsėjo 21 d. pirmajame puslapyje publikuotas straipsnis „Arklys reikalingas ir technikos amžiuje“. Pasirodo, tais metais rajone buvo suskaičiuota 1110 arklių ir buvo „tikimasi įvykdyti metinę arklių didinimo užduotį“. „Kasmet užauginama vis daugiau veislinių eržiliukų, kurie parduodami respublikoje vykstančiose parodose-aukcionuose. Ateinančiais metais rajono ūkiui numato parduoti aukcione 17 dvimečių ir trimečių eržiliukų“. Buvo pažymėta, kad arklių reprodukcijos reikalai gerėja Grūšlaukės, Jokūbavo, Kalniškių, Laukžemės kolūkiuose, Kurmaičių ir Vydmantų ūkiuose. Tačiau prasti reikalai su arkliais K. Požėlos, Lenino kolūkiuose, Kūlupėnų tarybiniame ūkyje, kur laikoma po 28-32 kumeles, tačiau nei arklių skaičiaus, nei kumeliukų gavimo užduočių nevykdo. „Itin bloga padėtis Kūlupėnų tarybiniame ūkyje. Šiais metais čia gautas tik vienas kumeliukas vietoj keturių, numatytų plane. Per penkmetį ūkis gavo tik 8 kumeliukus, o reikėjo gauti 17. Sukergtos tik 7 kumelės, kergimo planas įvykdytas vos 70 procentų. Tai vienintelis ūkis rajone, neįvykdęs kumelių kergimo plano“.
Paskutinę vasaros dieną „Švyturys“ skelbė eksperimentinės statybinių konstrukcijų gamyklos kolektyvo socialistinius įsipareigojimus 12-ame penkmetyje. Be tradicinių „kelti, gerinti, tobulinti“ ir panašiai, įsipareigojimų sąraše galime aptikti ir dabartinėmis akimis vertinant keistokų dalykų. Pavyzdžiui, kolektyvas įsipareigojo „įdiegti į gamybą ne mažiau kaip 5 išradimus“, kitas punktas skelbė „produkcijos savikainą sumažinti 1,2 procento“, ir dar – „įvykdyti visus produkcijos tiekimo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis“. Matyt, ne retai buvo galima įgnoruoti pasirašytas sutartis randant visokiausių pasiteisinimų. O kas būtų buvę, jeigu per penkmetį gamykla būtų įdiegusi ne 5, o 4 išradimus?
Tarp geriausių gamybinių kolektyvų „Švyturio“ puslapiuose nuskambėjo „Laisvės“ fabrikas. Jo pirmūnai jau užbaigė penkmetį (iki metų pabaigos dar buvo likę 4 mėnesiai). Verpimo bare penkmetį anksčiau laiko buvo įsipareigoję baigti 29 darbuotojai, o baigė net 32. „Karšėja Virginija Gadeikytė jau įvykdė 6 metų ir 6 mėnesių, verpėjos Liucija Siminavičienė – 6 metų, Jovita Stonkienė – 5 metų ir 2 mėnesių, Irena Bončkienė – 5 metų ir 4 mėnesių užduotis“. Trumpai tarus, „Laisvės“ fabrike daugelis labai stengėsi dirbti ir viršyti užduotis. „Gerais darbo rodikliais stachanoviečių judėjimo jubiliejų pasitiko ir atskiros fabriko brigados“.
Apie švietimo reikalus. Rugsėjį į mokyklas sugrįžo tūkstančiai Kretingos rajono moksleivių. Laikraštis rašė, kad 1985 m. rugsėjo 1-ąją į tarybinio ūkio-technikumo pirmąjį kursą įstojo net 150 mokinių. Mokslų metų pradžioje technikume buvo nufotografuota moksleivių grupės auklėtoja D. Jonušienė su grupe auklėtinių.
Panašūs reikalai visoje švietimo sistemoje buvo iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. O 1985 m. į mokyklas, pradedančias naujus mokslo metus, vyko rajono partiniai vadovai. Rugsėjo 5 d. „Švyturys“ pateikė lyg ir suvestinę, kaip rajone vyko mokslo metų atidarymas. Į Darbėnų Šimkaus vardo mokyklą atvyko pirmasis sekretorius V. Kubilius, ten dar dalyvavo kolūkio pirmininko pavaduotojas L. Rekašius, Darbėnų girininkijos ekonomistė Z. Bajorienė. Žinutėje pridurta, kad tais mokslo metais Darbėnų vidurinė mokykla tikėjosi išleisti 2 aukso medalininkus.
Į iškilmingą naujų mokslo metų atidarymą Kretingos I vidurinėje mokykloje buvo atvykę rajono partinė sekretorė O. Liutkienė, tėvų komiteto pirmininkas P. Šernas, kiti svečiai. Kitoje žinutėje informacija, kad Kretingos II vidurinėje mokykloje naujus mokslo metus pradės 1200 mokinių. O apie Kretingos III vidurinę mokyklą tebuvo gražūs žodžiai apie jaunystę, pakilią nuotaiką ir kitus poetinius dalykus. Matyt, partinių veikėjų nebuvo tiek daug, kad pakaktų visoms mokykloms. Partijos vadai pasirinko Darbėnus, kur buvo planuojami du aukso medalininkai.
Šiandien juokinga gali atrodyti žinutė, kaip naujieji mokslo metai prasidėjo Salantų vidurinėje mokykloje (o gal panašūs dalykai su kiek kitu turiniu dar ir dabar kartojasi?). Pradžių pradžia visiems visur – taikos pamoka. Pradinokai gavo užduotį piešti taiką ant asfalto. „Vyresnių klasių mokiniai vedė pokalbius tema „Artekui-60“, o patys vyriausieji diskutavo apie 12-ąjį Pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį Maskvoje“. Gaila, neparašyta, tiek Salantų jaunimo apsilankė tame Maskvos festivalyje, kad apie tai galėtų „vesti pokalbius“…
Kukliau atrodė Kartenos mokykla, kurioje pradėjo darbą trys nauji mokytojai. Ir dar paminėtas karteniškis Arvydas Domarkas, baigęs žemės ūkio specialybę ir kolūkyje pradėjęs dirbti kombainininku.
Rūdaičių aštuonmetė mokykla 1985 m. rugsėjį pasitiko kvepianti dažais, šviežumu ir pavyzdinga švara.
Jokūbavo aštuonmetės mokyklos šventėje dalyvavo rajono antrasis partinis sekretorius G. Masiulis, kolūkio pirmininkas J. Bertužis. Tais metais aštuonmetės mokyklos pirmokai pirmą kartą šalia mokyklos pasodino berželį – su viltimi, kad tradicija prigis ir tęsis.
Tomis dienomis Kretingos pionierių namų dailės būrelio vadovė J. Jonauskienė kvietė moksleivius pasirinkti įvairius būrelius ir laisvalaikiu užsiimti įvairia kūryba.
Spalio 1 d. „Švyturys“ rašė apie Darbėnuose atidarytą naują ambulatoriją. Tame pačiame pastate įsikūrė ir vaistinė. Paminėta, kad ambulatorijos vyr. gydytojas buvo Kęstutis Liepis. Didžiausia ambulatorijos naujovė – fizioterapijos kabinetas, koks anksčiau buvo tik ligoninėje. Čia daug naujos aparatūros. Per dieną ambulatorijoje galės apsilankyti iki 100 pacientų. Vaistinės vedėja Elena Brikienė džiaugėsi erdviomis patalpomis, vaistų sandėliu, trimis naujais šaldytuvais. Tomis dienomis į vaistinę atėjo ir nauja darbuotoja Valdonė Grikšienė.
Sovietijoje reikšminga diena buvo rugsėjo 8-oji – tankistų diena. „Švyturio“ puslapį papuošė grėsminga tanko nuotrauka, po ja – tekstas apie šlovingus karo mašinų karius. Kažkodėl paminėti 1941 m., kai rusų tankistai, neva, aršiai gynėsi nuo nacių kažkur prie Šilalės. Dar nebuvo atėjęs laikas kalbėti apie visišką visos raudonos armijos sutriuškinimą pirmosiomis karo dienomis.
Kai Kūlupėnų ūkyje atsainiai buvo kergiamos kumelės, o rusų tankistai saugojo taiką, „Švyturys“ perspausdino kažkokio sovietinio propagandisto straipsnį „Audros debesys virš JAV ekonomikos“. Ten buvo rašoma, kad Amerikos biudžeto išlaidos per 10 finansinių metų mėnesių viršijo įplaukas net 176 milijardais dolerių. Karinės išlaidos sudaro apie trečdalį biudžeto išlaidų, o mokesčiai turtuoliams ir korporacijoms yra sumažinti. Propagandistas aprašo, kokie baisūs JAV įstatymai, nes jie palankūs tik korporacijoms, tai veda visą ekonomiką prie nestabilumo, cikliniai ekonomikos smukimai vis dažnesni ir sunkesni. Šalyje yra 8,5 milijono bedarbių, JAV produkcijos konkurencingumas pasaulyje mažėja, o tai veda prie vis didesnio užsienio prekybos deficito. Vienu žodžiu, audros debesys virš Amerikos ekonomikos, tačiau, matyt, dar tamsesni propagandos debesys buvo to autoriaus galvoje: SSRS jau kada subyrėjo, o JAV gyvuoja.
Viename straipsnelyje apie kultūringą laisvalaikio praleidimą lyg tarp kitko šmėstelėjo informacija, kad Kretingos limonado ceche (kažin, ar dar kas pamena tokį?) buvo gaminamas vienintelis ir nepakartojamas limonadas „Sajanai“.
Tais metais sovietijoje jau buvo prasidėjusi visuotinė kova su alkoholizmu. Žinia, kad sovietinė liaudis gėrė, ir gėrė bačkomis. Su tuo reikėjo kažką daryti, tik partija nesugalvojo ką. Kai ekonomika griūva, žmonių pajamos smunka, valstybės sienos – po geležine uždanga, televizoriai varo propagandą arba rodo tik patriotinius filmus apie karą, turiningo laisvalaikio pasirinkimas buvo labai menkas. Todėl liaudis ir gėrė.
Po komunistų partijos centro nutarimo, kad laikas pradėti kovą su alkoholizmu, masinėje spaudoje vienas po kito radosi daugybė straipsnių ta tema, „Švyturys“ – ne išimtis. Ką reikėjo būtinai akcentuoti: kova su girtuokliais gerina moralinį klimatą visuomenėje, darbo kolektyvuose ir šeimoje, stiprina drausmę ir organizuotumą, didina darbo našumą. Tikslas – įtvirtinti blaivybę kaip gyvenimo normą. Todėl rudenį jau nuskambėjo reikalavimas sutvarkyti degtinės ir vyno pardavimus, griežtai to laikytis.
„Švyturyje“ atsirado publikacija „Bajorų „restoranas““ – apie užeiga girtuokliams virtusią Bajorų geležinkelio stotį. Ją labai pamėgo kombinuotų pašarų gamyklą statantys darbininkai. Aprašomas reidas gaudant girtuoklius, net vienas kitas visai juokingas epizodas, kaip sučiuptas gerokai kaukštelėjęs darbininkas norėjo apsimesti savo brigados brigadininku. Tiesa, milicijos ir draugovininkų reidai kiek apramino pijokėlius, aplinkinių namų gyventojai galėjo jaustis ramiau.
Kita publikacija – „Vyno – traktoriumi“. Kadangi sovietijoje asmeninis automobilis buvo laikomas ne transporto priemone, o prabangos dalyku, bet „prabangos“ labai trūko, tai žmonės savo asmeninius reikalus dažnai atlikinėdavo su įvairiomis valdiškomis transporto priemonėmis. Tam pasitarnaudavo ne tik sunkvežimiai, bet ir traktoriai, ypač žemės ūkio rajonuose. Tad žinia, kad koks vyras traktoriumi pavažiavo į parduotuvę nusipirkti vyno ar baltosios butelį, nelabai ką stebino. Tokius važinėtojus nutvėrus, jų vadovai turėjo rašyti pasiaiškinimus redakcijai apie skirtas nuobaudas. Tad „Švyturiui“ teko atrašyti Autotransporto įmonės viršininkui A. Šetiniui, kad vairuotojas Antanas Grikštas už valstybinio autotransporto naudojimą asmeniniais tikslais gavo papeikimą. Kitas vairuotojas, nutvertas nukrypęs nuo patvirtinto maršruto, gavo įspėjimą.
Komunalinių įmonių kombinato viršininkas informavo redakciją, kad darbininkas Feliksas „už traktoriaus naudojimą asmeniniais tikslais, apsvarstytas mechanizatorių pasitarime. Jam pareikštas papeikimas“.
Kaip byloja publikacija, valdiškas transportas, naudojamas asmeniniams tikslams, buvo užfiksuotas Kilnojamoje mechanizuotoje kolonoje, Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje, Melioracijos statybos-montavimo valdyboje ir kitose įmonėse.
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
