Termometrų stulpeliams kopiant aukštyn, žmonės vis daugiau laiko praleidžia lauke, tačiau tikriausiai retas, besimėgaudamas gerėjančiu oru, pagalvoja apie čia tykantį pavojų sveikatai – toksokarozę – ligą, kurios pagrindiniai platintojai yra šunys ir katės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena pagrindines taisykles, kurios padės išvengti šios užkrečiamosios ligos.
Nutirpus sniegui, parkuose ir ant šaligatvių iškart pasimato neatsakingos gyvūnų šeimininkų elgesio pasekmės – gyvūnų ekskrementai, kuriuose gali būti kirmėlių kiaušinėlių, o jie, patekę į vandenį ir dirvožemį, gali sukelti itin daug žalos žmogaus organizmui, todėl grįžus iš lauko būtina nepamiršti higienos – įspėja visuomenės sveikatos specialistai.
Kas yra toksokarozė?
Toksokoros (Toxocara canis) yra apvaliosios kirmėlės, kurių pagrindiniai platintojai yra šunys ir katės. Gyvūnai, užsikrėtę toksokaromis, ir per išmatas kuriose yra kirmelių kiaušinėlių, užteršia aplinką. Kirmėlių kiaušinėliai aplinkoje gali išlikti ilgai gyvybingi ir, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti žmogui pavojingas ligas.
Kaip šia liga užsikrečiama?
Žmogus kirmėlių kiaušinėliais gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar neplautą maistą.
Kiaušinėlių gali būti ir ant įvairių paviršių, ant kurių nutūpę vabzdžiai juos gali pernešti žmogui. Užsikrėsti galima net per užterštą telkinių vandenį.
Kokie toksokarozės simptomai?
Į organizmą patekę kiaušinėliai gali sukelti karščiavimą, kosulį, dusulį, pilvo skausmus, pykinimą, viduriavimą. Protarpiais gali išberti ir niežėti odą. Lervų kiaušinėliai, numigravę į akis, gali pažeisti net jas.
Kokių prevencijos priemonių būtina imtis?
• Rankų higiena – nusiplauti rankas grįžus iš lauko, prieš valgį, paglosčius augintinį.
• Nevalgyti nenuplautų vaisių ir daržovių.
• Būnant gamtoje saugoti maistą nuo vabzdžių.
• Nesimaudyti užterštuose vandens telkiniuose.
• Saugoti ir prižiūrėti augintinius.
• Neleisti augintiniams laižyti veido ar indų, iš kurių bus valgoma.
• Augintinių išmatas rekomenduojama mesti į specializuotą konteinerį.
• Kiekvienais metais pakeisti vaikų smėlį dėžėse vaikų žaidimo aikštelėse.
• Saugoti vaikų žaidimo aikšteles nuo gyvūnų – neleisti gyvūnams jose tuštintis, nenaudojamas smėlio dėžes uždengti.
• Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose.
Bendrieji gyvūnų laikymo reikalavimai
Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų aplinkos, laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – išvalyti.
Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikams žaisti skirtose smėlio dėžėse.
Gyvūno savininkas privalo turėti ir naudoti specialų maišelį gyvūno ekskrementams surinkti.
Šunų ir kačių laikymas
Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registravimo pažymėjimą. Viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų) šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais ir antsnukiais. Tam tikros veislės šunys (maži, dekoratyvinių veislių), kuriems antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, viešose vietose gali būti vedžiojami be antsnukio. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Jei yra šalia žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro.
Gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose ir privačiose valdose
Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.
Jei į gydymosi įstaigą kreipėsi apkandžioti ar apdraskyti gyvūnų žmonės, gydymo įstaiga nedelsdama turi pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.
Voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
Šunims, kurie laikomi lauke, prieinamoje vietoje turi būti įrengtos būdos ar kitos vietos (slėptuvės), kuriose jie galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Šuns būdos ar kitos vietos (slėptuvės) dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, turi būti toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti šunų poilsio vietų apsaugą nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdų ar kitų vietų (slėptuvių) angas uždengti, kad į jas nepatektų krituliai.
Šunų ir kačių registravimas ir identifikavimas
Gyvūnų savininkai privalo užregistruoti laikomus šunis ir kates nuo 4 mėnesių amžiaus, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo.
Visi laikomi veisliniai ir neveisliniai šunys ir katės registruojami seniūnijose pagal gyvūnų buvimo vietą.
Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Palaidi šunys – opi problema. Šeimininkams neįdomu, kur jų augintiniai, o štai kaimynai turi saugotis, kad nebūtų užpulti ar išgąsdinti patys ar jų maži vaikai, taip pat saugoti savo tvarkingai laikomus augintinius nuo nekviestų svečių, o medelius ir gyvatvores nuo „žymėjimo“ . Augintiniai neturėtų atlikti savo „gamtinių reikalų“ kur papuola – turime pasaugoti gėlynus, paminklus, skulptūras, pastatus, tam reikalui susirasti kitų vietų.
Baudos, taikomos taisyklių nesilaikantiems gyvūnų šeimininkams, gali būti išties nemenkos. Pavyzdžiui, pirmą kartą nesurinkus gyvūno ekskrementų, skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda siekia nuo 120 iki 230 eurų.
Turėdami augintinį, įsipareigojame ne tik juo rūpintis, bet ir laikytis tam tikrų taisyklių, kurios galioja tiek mūsų namuose, tiek viešose vietose.
Primename, kad draudžiama vedžioti gyvūnus mokyklose, sveikatos apsaugos įstaigų, kapinių, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, stadionuose, išskyrus tuos, kuriuose įrengtos gyvūnų vedžiojimo aikštelės.
Šunų keliamas triukšmas yra labai aktuali problema, bet ji labiau aktuali yra ne viešose vietose, o namuose ir butuose. Kai šuniukai lieka vieni namuose – jiems liūdna, kaip ir žmogui. Jie turi turėti ką veikti. Likęs vienas namuose, šuo reikalauja dėmesio, tuomet kaimynai patiria nepatogumų ir skundžiasi. Apie tai gyvūnų savininkams reikia labai gerai pagalvoti, kai jie palieka augintinį vieną. Ką veiks jūsų gyvūnas likęs vienas namuose – ar jis bandys bendrauti su kaimynais per sienas, ar jis turės kokį tai užsiėmimą. Namuose gyvūno keliamas triukšmas gali užtraukti ir 600 eurų baudą.
Yra žmonių, kuriems labiau patinka gyvūnai, o yra ir tokių žmonių, kuriems gyvūnai patinka mažiau. Reikėtų tai suprasti ir vertinti. Mes esame skirtingi, o gyvūnai irgi yra skirtingi. Nereikėtų leisti savo šuns eiti prie kito žmogaus ir jį laižyti, užšokti, su nagučiais įbrėžti. Jei žmogus pats pageidauja, rodo dėmesį tam gyvūnui ir nori su juo bendrauti – leiskime jiems bendrauti. Jeigu ne – tuomet reikėtų pavadėlį šiek tiek patrumpinti, kad augintinis prie kitų žmonių ir gyvūnų neprieitų.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
346 peržiūrų (-a)