Dar ankstyvą pavasarį, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras, žemaitis nuo Kartenos Gintautas Jakštas lankėsi Salantų gimnazijoje, sunku buvo nematyti jo akyse apmaudo ir dėl to, kad reikia vykdyti ne savo paties sugalvotą tinklo reformą, ir dėl finansavimo reikalų, ir, greičiausiai, dėl bendravimo kultūros. Ministrą turbūt šokiravo ir Kretingos r. savivaldybės mero Antano Kalniaus elgesys, kai viešai sakomi vieni dalykai, o realybė – visiškai kita. Panašaus stiliaus sunku buvo nepastebėti ir Vyriausybėje.
Švietimo bendruomenė – kaip niekad anksčiau suskaldyta dėl pačių įvairiausių priežasčių. Didžioji dalis jų – politinės. Daug kur įsivyravo nesveiki dalykai, pavyzdžiui, patyčios dėl netinkamo požiūrio į progresyvias naujoves. Per ketverius reformos metus ministerija nesugebėjo deramai iškomunikuoti nei vienos švietimo bendruomenes vienijančius bei telkiančios žinutės. Girdėjosi vien tik lozungai uždaryti kuo daugiau kaimo gimnazijų, „skaldyk ir valdyk“. O paskutiniu metu sistemoje įsivyravo visiškas chaosas ir dėl tarpinio žinių patikrinimo.
Ministras Gintautas Jakštas pareiškimą I. Šimonytei nešė jau antrą kartą. Prieš šventas Velykas Vyriausybės rūmuose G.Jakštas pas tiesioginį vadovą atėjo kartu su jau pareigose nebedirbančiu kolega Arvydu Anušausku. Tačiau vadovė, neleido kelti dviejų šaršalų vienu metu ir tokiu būdu painioti žanrus.
Ketinimo atsistatydinti priežastimi buvo fiasco per tarpinius patikrinimus. Na o dabar, kaip rašo žiniasklaida, ministras savo nenorą toliau dirbti darnioje I.Šimontės vyriausybės komandoje grindė nesutarimais pačiame ministrų kabinete dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos. Ministras „Panoramai“ guodėsi, jog nurodymai iš premjerės komandos ateina be galimybės diskutuoti.
Žvelgiant iš šalies, ministras pasielgė vyriškai ir žmogiškai, rėždamas drakonui baisią tiesą į akis: jo esą netenkina ministrės pirmininkės komandos darbo kultūra, kas iki šiol buvo vieša paslaptis. Ar ten yra bent minimali kultūra?
Toliau, kaip tikras žemaitis G. Jakštas nepabijojo ir galimų pasekmių karjerai, nes tiesa yra svarbiau. „Iš pastarųjų dienų bendravimo su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime“, – kalbėjo G. Jakštas, pridurdamas, jog jau ne kartą teko priimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmė, tad daugiau to daryti nenori.
Ir iš tiesų, dar prie J. Šiugždinienės sugalvotą tarpinių patikrinimų sesiją ex‘ministras diplomatiškai pavadino „nesklandžia“, o numatyti saugikliai esą „nebuvo pakankami“. Ši sesija vienuoliktokams buvo tragedija ir totali nesąmonė, pasityčiojimas iš mokinių ir jų tėvų. Na ir kas, kad tarpinių patikrinimų rezultatai galės būti neįskaityti, jei to norės moksleiviai. Na ir kas, kad galima bus perlaikyti. Tačiau kas kompensuos vaikams ir jų tėvams patirtą psichologinę ir moralinę žalą? Kodėl žmonės turi būti valstybinio eksperimento aukomis, kaip kokios pelės farmacininkų laboratorijoje?
„Tai buvo pirmoji pilnos apimties patikrinimų sesija ir ji išryškino modelio trūkumus, kurie nepriartino mūsų prie patikrinimų tikslo. Pirmiausia, patikrinimų užduotys buvo parengtos nepakankamai kokybiškai, nors prie jų dirbo autoritetingi švietimo bendruomenės nariai“, – kalbėjo iš pareigų besitraukiantis ministras žurnalistams, priduriant prie to, kas pasakyta, jog „nepanašu, kad tokio lygio specialistai rengtų tokias prastas užduotis“.
Žiūrint iš šalies, panašu, kad tai galėjo būti Kremliaus hibridinė ataka su tikslu įvesti kuo daugiau chaoso, gal būt, rinkimų kontekste, kai visuomenė jau antras mėnuo turi apie ką kalbėti ir beveik nesidomi rinkimais.
Dar vienas pastebėjimas, kurį teko girdėti iš mokinių tarpo – tai nebuvo neprofesionalumas ar aplaidumas tarnyboje, tai tikrai „hibridinė ataka“. Koks yra tokios provokacijos tikslas, kam tai naudinga – turėtų domėtis saugumo tarnybos.
„Tokio modelio panaikinimas būtų žingsnis atgal“, – sakė besitraukdamas G. Jakštas. Tačiau gal nereikia jokio, kol nepasikeis politinė spalva Vyriausybėje? Tiesą sakant, kaip toliau bus, jau niekam neįdomu. Įvyko tai, ko neturėjo įvyti. Ir tai yra faktas. Žala – milžiniška, daug didesnė, nei susprogdintas Viršuliškių daugiabutis. Vieną kartą Vyriausybė turi būti prispausta prie sienos be galimybės atsikalbinėti: arba tarpinių patikrinimų sistema veikia gerai, arba – jokios!
Premjerė I.Šimonytė, antrą kartą per nepilną mėnesį tuo pačiu klausimu savo biuro laukiamajame pamačiusi kolegą G. Jakšą, kažkodėl prisiminė baudžiavą. Greičiausiai todėl, kad baudžiaviniais metodais jos „komanda“ su pavaldiniais komunikavo jau senai ir ilgai. „Nėra baudžiavos Vyriausybėje“, – savo įprastoje manieroje pro dantų tarpą drėbtelėjo Ingrida, paryškinama savo visažinį „direktorišką“ pranašumą be galimybės atrodyti kvailai: „Mes jau apie tai su ministru kalbėjome prieš turbūt mėnesį, kai prasidėjo nesklandumai su tarpiniais atsiskaitymais, bet mano primygtinis prašymas ministrui buvo išspręsti tas praktines problemas“. Kitaip tariant G. Jakštas leido suprasti, jog nenorėjo srėbti J. Šiugždinienės viralo, todėl esąs a-priori kaltas dėl visko.
Bet prie ko čia ta „baudžiava“? O ji prisiminta greičiausiai todėl, kad laisvi, nuomonę turintys lyderiai čia nereikalingi? Reikalingi tik vadybininkai, kurie talkina hibridinei atakai – išdarkyti Lietuvos švietimo sistemą.
Labai savotiškai į situaciją sureagavo ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sako, kad švietimo ministro Gintauto Jakšto atsistatydinimas yra vienintelis sprendimas dabartinių švietimo sistemos problemų fone. Tačiau į tai, ką kalba į prezidentus kandidatuojantys asmenys, galima numoti ranka, tai gali būti savanaudė propaganda. Po rinkimų jis kalbės kitaip.
Kai kam liūdna, o gal džiugu tai, kad pakibo ant plauko pačios reformos likimas. Juk iš ministerijos pasitraukus G. Jakštui ir R. Skaudžiui, neliko ir lyderių, ir administracinių išteklių užbaigti klaikią Šiugždinienės reformą. O kas nutiks tada, kai vienuoliktokai ir jų tėvai, pasisamdę brangius ir protingus advokatus dėl patirtos moralinės žalos, pradės su bylinėtis su valstybe? Gal tai ir buvo pagrindinė G.Jakšto pasitraukimo priežastis?
410 peržiūrų (-a)