Artimiausias „Švyturio“ retro publikacijas, kuriose prisiminsime rajono laikraštyje aprašytus netolimos praeities faktus, skirsime laikotarpiui iki 2000-ųjų metų. Pirmasis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis buvo įdomus savo nebepakartojamais istoriniais lūžiais, pakeitusiais ne tik valstybės, bet ir daugelio paprastų žmonių gyvenimus.
1998 m. sausio 10. „Švyturys“ daug vietos skyrė Valdo Adamkaus išrinkimui į Lietuvos Respublikos prezidento postą. V. Adamkaus interviu, perspausdintas iš laikraščio „Respublika“, pavadintas reikšmingai: „Pirmenybė – Lietuvos integracijai į NATO“. Atsakinėdamas į „Respublikos“ korespondento klausimus, V. Adamkus tada sakė, kad pirmaisiais savo užsienio vizitais norėtų aplankyti Lenkiją, Latviją ir Estiją – artimiausius kaimynus. Galima priminti, kad tuo metu vis dar buvo neišspręstas jūrinės sienos su Latvija klausimas, tačiau V. Adamkus tikėjo, kad susitarimą bus galima pasiekti gana greit. Labai diplomatiškai jis atsakė į klausimą dėl tuometinio Lenkijos prezidento pozicijos, parėmusio jo konkurentą Artūrą Paulauską. Prezidento nuomone, savo poziciją gali turėti bet kuris žmogus, Lenkijos vadovas – taip pat. „Asmeninė nuomone negali aptemdyti tarpvalstybinius santykius“, – teigė V. Adamkus.

Esminis interviu klausimas išrinktajam prezidentui buvo toks: jeigu reikėtų rinktis, kur svarbiau integruoti Lietuvą – ar jos ekonomiką į Europos Sąjungą, ar kariuomenę – į NATO struktūras, V. Adamkus atsakė: „Ekonomika ir kariuomenė – du neatsiejami dalykai. Be stiprios ekonomikos negalėsime išlaikyti pajėgios kariuomenės, o be stiprios kariuomenės neapginsime savo ekonominio pajėgumo. (…) Rinkčiausi kariuomenės integravimą į NATO. Valstybingumo gynyba yra aukščiau visko“.
Rubrikoje „Iš „Švyturio“ pašto“ buvo spausdinami K. Kontrimo samprotavimai „Tauta pasirinko gamtosaugininką“. Laiško autorius kiek apgailestavo, kad prezidento rinkimų nelaimėjo Valdo Adamkaus konkurentas Artūras Paulauskas. „Tokie jau esame, kad viską branginame, kas svetima, importuota, o savo prekę menkiname. Tautai, matyt, pakyrėjo ir tos nesibaigiančios reformos, tų nebesusigrąžinamų praradimų „grąžinimai“. Gal todėl ir prireikė naujos šluotos, kad apsimažintume visokių negerovių. Suprantama, stebuklų nėra ko tikėtis. Vargsime kaip vargę dar ne vienerius metus. Nebent į kadencijos pabaigą ką nors pajusime“.
Matyt, ne vien K. Kontrimas labai tikėjosi neįgyvendintų lūkesčių – esminio gyvenimo pagerėjimo per pirmąją V. Adamkaus kadenciją, nes po penkerių metų 2003 m. vasary prezidentu buvo išrinktas Rolandas Paksas: pirmasis ir kol kas vienintelis valstybės vadovas, pašalintas iš posto apkaltos būdu.


Apie naująjį prezidentą Valdą Adamkų tomis dienomis ir savaitėmis „Švyturys“ rašė dar ne kartą. Pasirodė ELTA žinutė, kad prezidentas iš JAV gaus pensiją, kuri yra dukart didesnė už prezidentinę algą. Dienraščio „The Washington Post” žiniomis už 29 metų darbo stažą JAV administracijoje V. Adamkus gaus maždaug 5 tūkst. dolerių pensiją, o tai yra apie 20 tūkst. litų. Tuo metu Lietuvos prezidento atlyginimas buvo apie 11 tūkst. litų arba 12 vidutinių šalies atlyginimų. Atskaičiavus mokesčius, prezidentui „į rankas“ lieka apie 7 tūkst. litų.
Žmonėms rūpėjo ne tik prezidento pinigai, bet ir ką jam lėmė ar lems žvaigždės ir planetos. Tuomet populiarioji horoskopų kūrėja Palmira Kelertienė savo įžvalgose, kurias perspausdino „Švyturys“, labai išsamiai aprašė, kodėl rinkimus laimėjo V. Adamkus, o A. Paulauskas pralaimėjo. „Astrologo požiūriu, sausio 4 d. rinkimų dvikova vyko ne tarp dviejų pretendentų, o tarp žmogaus ir likimo. V. Adamkaus pergalė, nors ir formali, tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip galima įveikti likimą, laimėti konkurencinę kovą esant blogesnei planetų padėčiai asmeniniame horoskope nei priešininko, ypač jei jis ima daryti klaidų. Artūrui Paulauskui, kaip Liūtui, po gruodžio 21 dienos reikėjo nurimti, pasinerti į nuoseklų, kruopštų rinkimų kampanijos darbą, nes Saulė įėjo į Ožiaragį. Šis ženklas reikalauja iš Liūtų kantrybės, kuklumo ir baudžia už puikavimąsi“.
Tai tiek trumpai apie horoskopines A. Paulausko pralaimėjimo aplinkybes. O spėdama V. Adamkaus prezidentavimo ateitį P. Kelertienė rašė, kad nemato sunkinančių aplinkybių prezidentui bendradarbiaujant nei su Seimu, nei su Vyriausybe. Tačiau rudenį, pagal žvaigždžių ir žvaigždynų padėtį, Lietuvoje suaktyvės kriminalinių struktūrų, tamsiųjų elementų veikla, tai blogins bendrą ekonominę šalies padėtį, provokuos sunkumus užsienio politikoje, ims nykti buvę užsienio politikos prestižiniai laimėjimai. Todėl prezidentui būtina iki 1998 m. rudens išspręsti esmines ekonomikos, užsienio politikos problemas bei stiprinti Vidaus reikalų ministerijos ir visų teisėtvarkos institucijų darbą. Moteris pranašavo, kad savo inauguracijai V. Adamkus pasirinko labai netikusią dieną – vasario 25-ąją. Tą dieną vyks Saulės užtemimas Žuvyse, o Lietuvos Saulė kaip tik ir yra Žuvyse. Dar buvo rašoma apie prezidento sveikatą, kiek abejojama, ar V. Adamkaus sveikata pakels didžiulį darbo krūvį, ar nepalūž fiziškai, atlaikys priešų intrigas.
Kažin, ar yra abejojančių, kad V. Adamkus buvo visos Lietuvos sėkmė.
Pasaulis margas, o spauda dar margesnė. Tik taip būtų galima įvertinti gal redaktoriaus, o gal puslapio maketuotojo „šposą“: šalia solidžių didžiosios politikos publikacijų apie prezidento rinkimus ir jų atgarsius įdėta žinutė „Diriami kailiai“, kurios autorius kažkoks P. Taučius. „Uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ pernai iš užsienio parsivežė nemažai žydrųjų lapių jauniklių. Juos užaugino, o dabar šiems žvėreliams diria kailiukus. Jie ilgesni, patrauklesni. Kailiukus tikimasi parduoti šalies ir užsienio rinkose. Juodsidabrėms, vietinėms žydrosioms lapėms, audinėms kailiukai buvo nudirti lapkričio-gruodžio mėnesiais“.
Štai taip – šalimais paradoksalūs sugretinimai: kas valstybės prezidentą išrinko, o kas vargšams žvėreliams kailius diria.
Aktualesnė buvo visiems Kretingos rajono gyventojams publikacija „Turbūt po šiukšles nebraidysime“ apie buitinių atliekų tvarkymą. Pas rajono vadovus lankėsi Danijos Bornholmo apskrities atliekų tvarkymo specialistai Jannik Stenberg ir Tom Andersen. Jie susitiko su meru Juozu Šakiniu, administratoriumi Rolandu Rumšu, vyr. ekologu Vidmantu Valantinu, Aplinkos apsaugos agentūros viršininku Broniumi Dargužu. Susitikimo dalyviai kalbėjo, kaip optimaliai tvarkyti atliekų ūkį Kretingos rajone. Kituose pokalbiuose su specialistais iš Danijos dalyvavo vicemeras Virginijus Adomaitis, komunalininkų vadovas Bernardas Skersys, „Kretingos vandenų“ vyr. inžinierius Algimantas Šteinys, kiti atsakingi darbuotojai. Publikacijoje rašoma, kad Kretingoje jau matomi pirmieji atliekų tvarkymo pokyčiai – tai žalios spalvos šiukšlių konteineriai, sukėlę gyventojų diskusiją. Kaip galima suprasti, tais metais tie specialūs konteineriai stovėjo tik Kretingoje, nes publikacijoje klausiama, kada jie atkeliaus į Darbėnus, Salantus, kitas bent didesnes rajono gyvenvietes. Pasirodo, norint juos pastatyti, pirmiausias būtina suprojektuoti tam skirtas aikšteles. Publikacijoje rašoma ir apie dar vieną problemą – rajono sąvartynus. Kaip galima suprasti, rajone jų buvo ne vienas, o dar žmonės labai reikalavo vieno papildomo Berkelių kaime.
„Švyturys“ rėmėsi ELTA pranešimu apie tai, kad iki pavasario pabaigos turėtų būti parduotas Lietuvos „Telekomas“. 1998 m. mobilusis ryšys buvo toli gražu ne visiems prieinamas dėl aukštų kainų, tad po senovei dauguma naudojosi fiksuoto ryšio telefonais. Žinutėje rašoma, kad susidomėjimą „Telekomu“ rodo net 5 užsienio kompanijos. „Telekomo“ privatizavimui vadovavo vienas Kanados bankas ir vienas Šveicarijos bankas, pardavimo kaina turėjo priklausyti nuo to, kokią vietinių pokalbių kainą nustatys Vyriausybė. Tuo rūpinosi Europos reikalų ministerija (kas dar pamena, kad kažkada buvo ir tokia!). O ministrė buvo Laima Andrikienė. Kaip ir dauguma kitų politikų, paprastai linkusių meluoti savo rinkėjams, žmonėms, ji teigė: „nuo vietinių pokalbių telefonu tarifų priklausys „Lietuvos telekomo“ pardavimo kaina. Bet ji neigė, kad tokio mokesčio įvedimas yra susijęs su įmonės privatizavimu“.
Kaipgi ne, po „Telekomo“ privatizavimo naujasis akcininkas, norėdamas kuo greičiau susigrąžinti savo investuotą kapitalą, taip pakėlė vietinių pokalbių kainas, kad daugeliui žmonių telefono skambutis sukeldavo bent jau kraujo spaudimą, jeigu ne infarktą – kainos buvo tiesiog šokiruojančios.
Lyg nuspėdami būsimo „Lietuvos telekomo“ privatizavimo padarinius paprastiems žmonėms, Lietuvos centro sąjungos Kretingos rajono skyrius paskelbė pareiškimą. Jame buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad po „Telekomo“ privatizavimo sustiprės monopolinė įmonės pozicija, o įteisinti aukšti paslaugų tarifai visuomenėje kels socialinę įtampą. Todėl Kretingos „centristai“ tada prieštaravo, kad privatizavimas vyktų siaurinant laisvos rinkos galimybes, ignoruojant žmonių gerovės interesus.
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS

 412 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes