Praėjusį penktadienį Kretingos rajono savivaldybės M.Valančiaus viešojoje bibliotekoje kretingiškius į susitikimą pakvietė Lietuvos politikos milžinai Česlovas Juršėnas, Justas Vincas Paleckis, Vytenis Povilas Andriukaitis bei Irena Šiaulienė.
Tą vakarą vyko buvusio Seimo pirmininko Česlovo Juršėno knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ pristatymas Kretingos skaitytojams. Iš pradžių patį knygos autorių susirinkusiems salėje pristatė jo kolegos J.V.Paleckis ir V.P Andriukaitis.
Česlovo Juršėno knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ pristatyme nuobodu tikrai nebuvo – renginio dalyviai klausėsi žymių Lietuvos politikų ir politiko bei žurnalisto atsiminimų, įspūdžių bei apmąstymų iš Lietuvai svarbių bei asmeninio gyvenimo įvykių.
Knyga ir jauniems, ir vyresniems
Knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ – žymaus politiko ir žurnalisto atsiminimai, įspūdžiai, apmąstymai. Aprėpiantys biografiją, dalyvavimą sprendžiant Lietuvai svarbius reikalus, piešiantys gyvenimo ir veiklos kelyje sutiktus žmones. Pasak J.V.Paleckio, knygoje pateikti pasakojimai gyvi, nuotaikingi, ironiški, autoironiški ir kartu – fiksuojantys įvykių tikrumą. Liudijimai išliekamosios vertės.
Charizmatiškasis atsiminimų autorius Česlovas Juršėnas neseniai Seime buvo apdovanotas Aleksandro Stulginskio medaliu už nuopelnus parlamentarizmui ir demokratijai. Buvę šalies vadovai savo sveikinimo kalbose ypač pabrėžė signataro politinę kultūrą, erudiciją ir išmintį. „Man svarbiausia, kad Aleksandras Stulginskis buvo pirmasis pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento pirmininkas. Žmogus tinkamu laiku buvęs tinkamoje vietoje“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė Č. Juršėnas.
Indėlis į parlamentarizmo raidą
Dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Č. Juršėnas vedė laidas apie pasaulio politinius įvykius, kuriose pateikdavo drąsias ir tuomet neįprastas įžvalgas. 1990-aisiais, eidamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir 1992 m. seniūno pavaduotojo pareigas, Č. Juršėnas tapo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru.
1992–2012 m. buvo Seimo narys, 1992–1996 m. ir 2008 m. vykdė Seimo Pirmininko pareigas, 2000–2004 m., 2004–2008 m. ir 2008–2012 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Eidamas šias pareigas, Č. Juršėnas daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje.
Platūs akiračiai
Buvęs eurokomisaras, vienas iš socialdemokratų partijos lyderių V.P Andriukaitis kalbėjo, kad iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo jiedu su Č.Juršėnu buvo skirtingose barikadų pusėse. Jis pats dalyvavo disidentinėje veikloje, o Česlovas darė karjerą LKP. Tačiau visi puikiai žinojo ir mėgo klausytis jo paskaitų „Žinijos“ draugijoje.
„Jis kaip tarptautininkas mokėdavo taip gražiai atsakyti į klausimus, kurie atskleisdavo jį kaip žmogų, kuris turi akiračius. O tais laikais žmonių, turinčių akiračius būdavo labai daug. Tarybmetis augo su akiračiais. Ir tie akiračiai atvedė žmones į Baltijos kelią“, – sakė buvęs euro parlamentaras.
Toliau V.P. Andriukaitis prisimena: „Česlovas Juršėnas – ne tik „Panoramos“ įkūrėjas ir „Vakarinių naujienų“ redaktorius, jis tapo ir Aukščiausiosios tarybos deputatu. Ir ne bet kokiu, labai gudriu. Be to, Č. Juršėnas, kaip jis pats mėgsta cituoti save, buvo ginkluotas parlamentiniais finais. Jis mokėdavo užduoti klausimus, žinodavo procedūras ir galėdavo pasiūlyti. Vienas iš jo pasiūlymų yra įtrauktas į kovo 11-osios dokumentus. Todėl, kad tarptautinių žodžių žinyną dar sovietmečiu sudarė būtent Č. Juršėnas“.
Tai, pasak V.P.Andriukaičio, ta epocha nuo 1990 iki 2000-ųjų buvo labai sudėtinga, per kurią ir buvo girdėti pats patrankų gausmas. Toje epochoje, nuo 1993 metų Č.Juršėnas tapo Seimo pirmininku. „Ir noriu pasakyti, kad geriausiu Seimo pirmininku iš visų buvusių ir esamų. Kodėl? Todėl, kad milžiniška patirtis ir tarptautinių reikalų žinojimas, be to – žurnalisto stilius ir jausmas“, – kalbėjo politikas.
V.P.Andriukaitis, tęsdamas prisiminimus kalbėjo, kad kartais reikėdavo atsakyti į žurnalistų klausimus pučiant miglą į akis ir neatsakant į klausimus. Ir tai darydavo meistriškai.
„Tokiame kontekste augo ir brendo Europinio lygio spikeris. Kitas dalykas – įvykiai po 2000-ųjų metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Ir čia Česlovui atsiveria įvairios galimybės. Pasak V.P.Andriukaičio, visais laikais Č.Juršėnui pavykdavo diktuoti stilių bei parlamentinę kultūrą“, – prisiminė buvęs eurokomisaras.
Sėkmės raktą pavadino visrakčiu
„Mieli kretingiškiai, man tikrai miela ir malonu šiandien būti su jumis. Taip pat smagu prisiminti senus laikus. Buvęs Seimo pirmininkas prisipažino, kad jo žmona Jadvyga buvo žemaitė nuo Mažeikių“, – kreipėsi į susirinkusius Kretingos M.Valančiaus bibliotekoje Č. Juršėnas.
Jis prisiminė, kai tekdavo ilsėtis Palangoje, tai su žmonos pasiūlymu visada važiuodavo pirkti daržovių į Kretingą, nes esą Palangoje parduodamos prastesnės, o Kretingoje – geresnės ir dar viena-kita kapeika pigesnės. Su žmona Jadvyga, prisimena Č.Juršėnas, pragyveno 60 metų. Per tą laiką gimė sūnus, atsirado anūkai, o svarbiausia – du proanūkiai. Vyresniajam 11 metų, o mažesniajam lapkritį bus 7 metai.
Buvęs politikas savo sėkmės raktą pavadino kitaip – visrakčiu. „Pirmiausia, noriu pasakyti, kad pagrindų pagrindas buvo kaimas, kuriame gimiau. Ir mano tėvai, kurie mane ugdė ir auklėjo. Jie ne specialiai mokė, tačiau savo elgesiu ir atitinkamu paskatinimu buvo pavyzdžiu. „O kai pamatė, kad man sekasi mokslai, jie mane visokeriopai rėmė. Tai čia yra pirmasis sėkmės pagiringas. O antrasis – mokykla“, – kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas ir Kovo 11-osios akto signataras.
Sekėsi fizika, bet pasirinko žurnalistiką
Č.Juršėnas prisipažino, kad jam labai sekėsi matematika ir fizika. Jis buvo pirmųjų pokarinių fizikos ir matematikos olimpiadų dalyvis. Jis prisiminė, kad tada užėmė garbingą 4 vietą.
„Bet kai fizikos bei matematikos mokytojas sužinojo, kad renkuosi studijuoti žurnalistiką, tai jis giliai pasipiktino ir padarė išvadą, kad tai buvo daug jaunesnės lietuvių k. Mokytojos Aldonos Kruopytės įtakoje. Ji neva padarė blogą įtaką ir Lietuva prarado gerą fiziką ir matematiką“, – prisimena politikas. Tačiau fizikos profesoriumi vėliau tapo Č. Juršėno sūnus. „Genai neprapuolė ir genai nuėjo teisinga kryptimi“, – juokavo buvęs Seimo pirmininkas. Taigi, Juršėnų giminėje yra ir garsus fizikas.
Be to, pasak Č.Juršėjo, jam tiesiog labai patiko mokytis. Ir jis mokėsi kasdien, o jeigu galėdavo, tai šeštadieniais ir sekmadieniais – taip pat. „Vasarą sėsdavau ant dviračio ir važiuodavau į gretimą kaimą ir iš klase aukščiau besimokančių draugų paimdavau visus vadovėlius ir per vasarą juos visus perskaitydavau. Todėl rugsėjo 1 d. į mokyklą ateidavau jau pasiruošęs mokslo metams.
Susitikimo Kretingoje metu žmonės teiravosi ir apie garsiąją Č.Juršėno karikatūrų kolekciją. Prisimindamas ją ir kaip ta kolekcija atsirado, buvęs parlamento pirmininkas juokavo, kad labiausiai šito jo pomėgio nesuprato iš Rytų šalių atvykę buvusių sovietinių respublikų vadovai. Tačiau vakariečiams tai buvo normalus: net ir labai rimtuose reikaluose jausti humorą.
Gintaras Mikšiūnas
Autoriaus nuotrauka
396 peržiūrų (-a)