Kristijonas Donelaitis… Kas jis? Dar nuo mokyklinių metų jis įsirėžė į mūsų atmintį. Vieniems – grožinės literatūros pradininkas, kitiems – lietuvių literatūros klasikas, tretiems – tragiškojo baltiškojo krašto dainius, kurio „Metus“ mes branginame taip kaip graikai Homero „Iliadą “ bei „Odisėją“, italai – Dantę su „Dieviškąja komedija“, anglai – Viljamą Šekspyrą ir jo dramas bei lyriką, ispanai – Migelį Servantesą su „Don Kichotu“. O ir žemė, kuri augino K. Donelaitį – nevienareikšmė. Vieni labiau įsimename kaip viduramžių epochoje užkariautą kryžiuočių, kurie galiausiai tą kraštą pavadino Prūsijos karalyste (sostinė Berlynas). Kitų atmintis išsaugojo ne tiek ginklų žvangesį, kiek kraštą nusiaubtą 1709-1711 m. maro epidemijos. Net sunku patikėti, kad nuo tos baisios ligos tuo metu išmirė daugiau nei pusė lietuvių – iš 300 tūkstančių liko vos 145 tūkstančiai. Ištuštėjusiame lietuvių krašte Prūsijos karaliai įkurdino kolonistus iš Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir kitų žemių.
Donelaičio žemė paženklinta ne tik skausmu, bet ir džiaugsmu. Juk nuo jos pradėjo rutuliotis mūsų kultūra ir raštas. Čia 1547 m. pasirodė pirmoji lietuviška knyga, kurios autorius Martynas Mažvydas. Vėliau, 1653 m. išleista Danieliaus Kleino pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Negalima pamiršti, kokį svarbų vaidmenį ji atliko, kai mūsų krašte buvo uždrausta lietuvių spauda. Net keturiasdešimt metų mūsų dvasią maitino lietuviškos knygos ir laikraščiai, knygnešių atgabenti iš Tilžės, Ragainės…
Neatsitiktinai šiemet, minint K. Donelaičio 310-ąsias gimimo metines, Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialas šiam klasikui paskyrė literatūrinę popietę „Donelaitis ir jo Mažoji Lietuva“. Renginį vedė filialo bibliotekininkė Danutė Paulikienė. Šventė pradėta poetine kompozicija, kurios metu buvo pristatytos reikšmingiausios poemos dalys. Su jomis žiūrovus supažindino raiškiojo žodžio meistrai: Darbėnų gimnazijos moksleivė Justė Beniušytė bei aktyviausi bibliotekos knygų skaitytojai Raimonda Černauskienė, Vilija Moncevičiūtė-Geležinienė, Jurgita Anužienė bei Livija Grajauskienė.
Gilų ir neužmirštamą įspūdį apie klasiką paliko Klaipėdos universiteto dėstytoja, habilituota mokslų daktarė, profesorė Dalia Kiseliūnaitė. Ji savo edukacinėje paskaitoje, kurioje panaudotos šiuolaikinės technologijos, įtikinamai atskleidė Mažosios Lietuvos sudėtingą istorinį procesą, priminė svarbiausius poeto gyvenimo faktus, daug dėmesio paskyrė išskirtinei asmenybei, kuri iš prigimties buvo tauri ir gyvo temperamento. Analizuodama ‚Metus“, akcentavo, jog poema – teocentriška, nes Dievas – centrinė vertybė, o žmogus – jo valios vykdytojas. Pasak poemos, Dievas sukūrė pasaulį ir žmoniją. Gyvenime šalia gėrio reiškiasi ir blogis, nes pirmieji žmonės padarė pirmgimę nuodėmę. Ateis pasaulio pabaiga, kada įvyks visų gyvųjų ir mirusiųjų Paskutinis teismas. Plinta bedievystė ir kitos žmonių ydos. Kas nori būti Dievo išganytas, tas turi elgtis kaip nuoširdus krikščionis ir, nebijodamas vargo, gerai dirbti. Daug dėmesio skirta temai – žmogus ir gamta, kurioje irgi pabrėžtas krikščioniškasis pradas. Dalykiškai ir išsamiai pristatyta būrų bendruomenė, atskleistas ponų ir būrų elgesys. Lektorė pabrėžė, kad Donelaičio „Metų“ meninio sumanymo tikslas – pavaizduoti svarbiausias būrų bendruomenės gyvenimo situacijas ir visa tai įvertinti įvairiais aspektais: moraliniu, socialiniu, religiniu bei tautiniu. Aptardama poemos stilių, atkreipė dėmesį į leksiką (žodyną), retoriką (sintaksines figūras), vaizduojamų reiškinių pasirinkimą, vertinimą bei autoriaus reakciją. Apibendrindama klasiko kūrybinį palikimą, akcentavo, kad įgimtas poetinis talentas ir asmenybės taurumas integravosi kūryboje į nedalomą grožio ir tiesos lydinį Tai daro garbę visai lietuvių tautai. Todėl Donelaičio kūryba bei asmenybė ir šiandien neužmiršta, spindi tautos padangėje kaip šviesiausia žvaigždė.
Darbėniškių vardu įžvalgas į Donelaičio kūrybą išsakė šių eilučių autorius Juozas Maksvytis.
Renginį pagilino ir praturtino leidinių paroda „Donelaičio žemė“.
Juozas MAKSVYTIS
Pedagogas
364 peržiūrų (-a)