Šį pavasarį 66 proc. šalies gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą, iš jų – 43 proc. patiria šiek tiek padidėjusį nerimą, 23 proc. – ženkliai padidėjusį. Neigiamos emocijos šiemet kiek pakilo, lyginant su pernai, kai 64 proc. atsakiusiųjų jautė padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą.
Padidėjusios įtampos, nerimo ar streso priežastimis dažniausiai įvardijamas karas – šią priežastį nurodė net 53 proc. gyventojų, kai pernai tuo pačiu metu taip manančių buvo 17 proc., atskleidė emocinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Gyventojai, nurodydami pagrindinį įtampos šaltinį, spontaniškai minėjo įvairius su karo veiksmais susijusius įvykius: karą arba karo grėsmę“, karą Ukrainoje, geopolitiką arba įvykius pasaulyje bei neramumus, taip pat karą Izraelyje, Gazos ruože.
Antroje vietoje neigiamas emocijas kelianti priežastis yra darbas, jo krūvis bei nestabilumai darbe. Įtampą darbe kaip svarbiausią dirgiklį nurodė 16 proc. respondentų, kai 2023 metų pavasarį tokių žmonių buvo 22 proc.
„Tyrimas atskleidė, kad ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą dažniau nurodo 18-35 m., mažiausių pajamų apklaustieji, didmiesčių gyventojai. Nejaučiantys padidėjusios įtampos, nerimo ar streso dažniau teigia vyrai, vyresni nei 35 m. atstovai. Karą ar karo grėsmę dažniau įvardija vyresni nei 35 m. respondentai. Tuo tarpu darbą ar nestabilumą darbe bei darbo krūvį dažniau mini aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, didmiesčių gyventojai“, – komentavo Arminta Vagrytė, emocinės sveikatos profesionalų platformos „Visipsichologai.lt“ Žmogiškųjų santykių vadovė.
Į klausimą, ar šioje situacijoje būtų tikslinga kreiptis į psichologą, 34 proc. yra pasirengę pasinaudoti specialisto pagalba. Tvirtai sutinka konsultuotis su psichologu 10 proc., 24 proc. greičiau sutinka, tačiau 66 proc., beje, rodiklis padidėjo nuo 56 proc. pernai pavasarį, laikosi priešingos nuomonės: 43 proc. greičiau nesutinka, o 23 proc. tvirtai nesutinka, kad kreiptis į psichologą būtų tikslinga.
„Specialistų pagalbą vertina jauni 18-35 m. visuomenės atstovai, kurie yra dažniau linkę kreiptis pagalbos. Taip pat, kad greičiau tikslinga, dažniau nurodo moterys. Manantys, jog greičiau netikslinga, dažniau teigia vyrai, vyresni nei 35 m., vidutinių ir didesnių pajamų apklaustieji, rajonų centrų gyventojai. Specialistų pagalbos linkę atsisakyti vyriausios amžiaus grupės, mažesnių pajamų tyrimo dalyviai“, – komentavo A. Vagrytė.
Pasak jos, įdomu, kad nejaučiantys padidėjusios įtampos, nerimo ar streso dažniau teigia vyrai, vyresni nei 35 m. atstovai, šios grupės atstovai taip pat yra labiausiai nelinkę kreiptis psichologinės pagalbos į specialistą, nors net 30 proc. respondentų vyrų atsakė, jog jaučia kylančią karo grėsmės įtampą. „Ar jie yra itin atsparūs stresui, ar jie tiesiog neigia ir nepripažįsta emocinės sveikatos problemos?“, – klausia A. Vagrytė.
Specialistai kviečia edukuoti visuomenę apie emocinės sveikatos svarbą bei paskatinti gyventojus kreiptis pagalbos, kai jos reikia. Juk ištisus metus nevaikštome su sulūžusia ranka ir nesitikime, kad skausmas praeis savaime. Lygiai taip pat ir su emocine sveikata. Nešiotis nerimą su savimi gali būti itin varginanti patirtis, kuri savaime niekur nedingsta.
Emocinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt“ komanda pastebi, jog vis daugiau organizacijų, suteikia galimybę darbuotojams gauti prieinamą psichologinę paramą, taip rūpindamiesi ne tik savo organizacijos gerove, bet pagrindiniu savo turtu – žmonių emocine sveikata.
194 peržiūrų (-a)