Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024-2028 metams. Nuo šių metų rugsėjo valstybės lėšomis dalis gyventojų galės pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, vaikai bus vakcinuojami nuo gripo, praneša SAM.
Pagal patvirtintą Nacionalinę imunoprofilaktikos programą nuo rugsėjo nemokama vakcina nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti 50-55 m. amžiaus gyventojai.
Kasmet Lietuvoje erkiniu encefalitu suserga daugiau nei 400 žmonių. Šios ligos komplikacijos – ypač sunkios: nuo ilgalaikių nervų sistemos pažeidimų ir paralyžiaus iki mirties, todėl, siekiant išvengti šios pavojingiausios erkių platinamos ligos, patariama skiepytis.
Vakcinos nuo erkinio encefalito efektyvumas – 98 proc. Jos sudėtyje yra inaktyvuoto erkinio encefalito viruso.
Lietuvoje dažniausiai aptinkamos dvi erkės, kurios perneša encefalitą ir Laimo boreliozę (Laimo ligą). Viena iš jų yra miškinė arba šuninė erkė (lot. Ixodes ricinus), kuri yra pagrindinė erkinio encefalito platintoja Lietuvoje.
Tačiau paskutiniu metu aptinkama, kad encefalitą platina ir pievinė erkė (lot. dermacentor reticulatus). Pievinė erkė be viso šito dar platina augintiniams pavojingą ligą babeziozę, kuri sukelia šuniukų žūtį, nes pažeidžiama kraujotakos sistema, inkstai. Šiaurės Rytų Lietuvoje aptinkama taiginė erkė (lot. Ixodes persulcatus), kuri irgi perneša encefalitą.
Erkės vystymosi ciklas prasideda nuo kiaušinėlio padėjimo, tuomet iš jo išsirita lerva, kuri jau pradeda siurbti kraują. Prisisiurbusi kraujo nukrenta, o tuomet išsivysto nimfa, kuri vėlgi siurbia kraują, nukrenta ir tuomet jau vystosi suaugęs patinas arba patelė. Patelė, prisisiurbusi kraujo ir apvaisinta patinėlio, deda kiaušinius ir ciklas prasideda iš naujo.
Erkė nuo savo vystymosi pradžios išgyvena maždaug metus.
Kada geriausia pasiskiepyti nuo erkinio encefalito?
Nuo erkinio encefalito skiepytis pirmą kartą patariama dar žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad iki prasidedant aktyviausiam erkių sezonui spėtų susiformuoti imunitetas. Tačiau jei nespėjama pasiskiepyti iki erkėms suaktyvėjus, skiepytis galima ir visus metus.
Įprasta skiepijimo nuo erkinio encefalito schema:
I dozė;
II dozė – 1–3 mėn. po pirmosios dozės;
III dozė – 5–12 mėn. po antrosios dozės;
I palaikomoji dozė – po 3 metų po trečiosios dozės;
Kitos palaikomosios dozės – kas 3–5 metus (vaikams ir žmonėms, jaunesniems nei 60 m., reikia skiepytis kas 5 m., vyresniems nei 60 m. – kas 3 m.).
Kam patartina pasiskiepyti nuo erkinio encefalito?
Nuo erkinio encefalito patartina pasiskiepyti visiems mūsų šalies gyventojams, nes Lietuva patenka į endeminę šios ligos zoną, t. y. Lietuvoje nustatomas didelis susirgimų skaičius.
Be išimties skiepytis turėtų šeimos, kurios gyvena pamiškėse, daug laiko leidžia gamtoje, miške ir parkuose (pavyzdžiui, vyksta žvejoti, stovyklauti, grybauja, uogauja), turi naminių augintinių, kurie erkių į namus ant kailio gali parnešti tiesiog pavaikščioję po aukštesnę žolę.
Nuo erkinio encefalito galima skiepyti 1 metų ir vyresnius vaikus.
Erkinio encefalito vakcinų poveikis nėščiosioms (taip pat ir žindančioms moterims) nėra galutinai ištirtas, todėl pirmą kartą pasiskiepyti geriausia dar prieš planuojant nėštumą.
Kada negalima skiepyti vakcina nuo erkinio encefalito?
Skiepyti negalima, jei vaikui ar suaugusiajam pasireiškė alergija bet kuriai vakcinos veikliajai arba pagalbinei medžiagai. Pavyzdžiui, gaminant vakcinas nuo erkinio encefalito naudojami formaldehidas arba protamino sulfatas, antibiotikai neomicinas ir gentamicinas. Nepatartina skiepytis, jei asmuo alergiškas kiaušiniams arba vištienai.
Taip pat skiepytis negalima sergant ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei karščiuojant.
Gydytoją būtina informuoti, jei:
nusilpęs imunitetas;
sutrikusi antikūnų gamyba;
lengvai susiformuoja kraujosruvos;
jei sergama autoimuninėmis, onkologinėmis, smegenų ir kitomis ligomis, pasitaiko neurologinių sutrikimų, vargina traukuliai ir kt.
Šalutinis skiepų nuo erkinio encefalito poveikis
Po skiepų nuo erkinio encefalito tiek vaikams, tiek ir suaugusiems galimos šios alerginės organizmo reakcijos:
Odos bėrimai;
Patinęs veidas ir gerklė;
Apsunkęs kvėpavimas;
Pamėlę liežuvis ir/ arba lūpos;
Sumažėjęs kraujospūdis;
Kolapsas (nualpimas).
Kiti gana dažnai pasitaikantys šalutiniai poveikiai:
Skausmas, patinimas, paraudimas dūrio vietoje;
Karščiavimas;
Galvos, raumenų skausmai;
Nuovargis, dirglumas, neramus miegas (ypač mažiems vaikams).
Vakcinų nuo erkinio
encefalito rūšys
Lietuvoje skiepijama „TicoVac“ ir „Encepur“ vakcinomis. Abi vakcinos – saugios ir analogiškai veiksmingos, tačiau turi ir šiek tiek skirtumų.
„TicoVac“ vakcina gaminama Austrijoje. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad dėl sudėtyje esančių specifinių antigenų ji labiau tinkama vaikams ir >65 m. pacientams, tačiau tai tik rekomendacija. „TicoVac Junior“ vakcina skiepijami 1–15 m. (imtinai) vaikai. 16 m. ir vyresni skiepijami suaugusiųjų vakcina.
„Encepur“ vakcina gaminama Vokietijoje. „Encepur Childen“ vakcina skiepijami 1–11 m. (imtinai) amžiaus vaikai. 12 m. ir vyresni skiepijami suaugusiųjų vakcina.
Erkės aukų nesirenka – puola visus iš eilės, kurie tik yra šiltakraujai.
Kodėl žmogus nepajunta, kai įsisiurbia erkė?
Dažniausiai žmogus net nepastebi, kai erkė įsisiurbia ir jos įkandimo nė nepajunta. Taip yra todėl, kad erkei įsisiurbiant į kūną, išskiriamos nuskausminančios ir nuraminančios medžiagos.
Jeigu įsisiurbusi erkė yra užsikrėtusi encefalitu, tuomet virusas iškart patenka į organizmą ir labai greitai išplinta. Tačiau Laimo ligos atveju, kadangi tai yra bakterinė liga ir tūno erkės žarnyne, kol bakterijos patenka į žmogaus organizmą, praeina maždaug 24 valandos. Jeigu per tą laikotarpį erkė ištraukiama, dar galima išvengti ligos. Anksti pastebėjus ligos simptomus ir spėjus suvartoti antibiotikų kursą, liga gali baigtis be pasekmių. Na, o apsisaugoti nuo erkinio encefalito gali padėti tik skiepai.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
349 peržiūrų (-a)