Sutapimas ar ne, bet pavardė Kalnius visame rajone skamba ne tik pastaraisiais metais. Baigiantis 20-am amžiui, pilietis Vaclovas Kalnius buvo kaltinamas turto prievartavimu. Kita su praeitimi pasikartojanti šių dienų istorija – amžiaus pabaigoje vykdyta sveikatos reforma.
Netolimos praeities įvykių, kurie rado atgarsį rajono laikraštyje „Švyturys“, apžvalgą pradėkime nuo kultūros dalykų. Klaipėdoje 2024 m. balandžio 20 d. po esminės rekonstrukcijos buvo atidarytas Valstybinis muzikinis teatras. O 1998 m. sausį ir vasarį „Švyturys“ skelbė Muzikinio teatro repertuarą. Tada skambėjo tokie spektakliai: operos – G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“; F. Leharo „Grafas Liuksemburgas“; G. Puccini „Sesuo Andželika“; G. Cruchono „Beprotiškas savaitgalis“; G. Kuprevičiaus „Prūsai“; I. Kalmano „Bajaderė“; spektakliai vaikams – A. Spadaveikos „Pelenė“; V. Gokieli „Raudonkepuraitė“; O. Ter-Osipovo „Mažylis ir Karlsonas“.
Gastrolių Kretingoje proga „Švyturyje“ buvo pristatytas Klaipėdoje kurį laiką gyvavęs profesionalus Mažasis teatras. Kaip rašoma apžvalgoje, jo įkūrėjai buvo režisierius Jonas Vaitkus ir neseniai mus palikęs prodiuseris, kino filmų kūrėjas ir buvęs Klaipėdos dramos teatro vadovas Romas Pletkauskas. Mažojo teatro kūrėjų nuomone, „režisieriai ir aktoriai turi susiburti tam, kad įgyvendintų konkretų kūrybinį projektą, dirbtų kontraktų principais. Tada bus didesnė laisvė rinktis aktorius, režisierius, dailininkus, kompozitorius, atsiras daugiau galimybių publikai pateikti vis naujus pastatymus“. 1998 m. pradžioje Klaipėdos mažasis teatras Kretingoje rodė Johno Osborno „Atsigręžk rūstybėje“, spektaklyje vaidino aktoriai Regina Arbačiauskaitė, iš Kretingos kilusi Daiva Siurblytė, Saulius Balandis, Viktoras Šinkariukas, spektaklio dailininkas buvo garsus scenografas Vytautas Kalinauskas, muziką parinko Saulius Šiaučiulis.
Didelė laikraščio publikacija buvo interviu su tuometiniu rajono administratoriumi Rolandu Rumšu. Tema – savivaldybės turto valdymas. Administratorius buvo klausiamas, ar nepelnytai rajono valdžia užmiršo Kretingos meno mokyklos statybą, kad rudens-žiemos sezonui jau pastatytos sienos buvo paliktos be stogo ir vanduo, šaltis gadino medines konstrukcijas, trupino plytas. R. Rumšo teigimu, rajono bėda ta, kad visai nėra pinigų. 1997 metus savivaldybė pasitiko su 3,7 mln. litų skola, tačiau baigė be skolų. Administratorius teigė tarybai net du kartus siūlęs imti paskolą mokyklos statybai, bet politikai nesutiko. O tik prasidėjus metams, savivaldybė jau patyrė 50-60 tūkst. litų nuostolio, tad paskolos ėmimas tampa neišvengiamas. Paskola padėtų baigti meno mokyklos statybą tais pačiais metais. Paklaustas apie baisią miesto viešųjų erdvių, šaligatvių gatvių būklę, administratorius teisinosi, kad pernai į gatves, šaligatvius „suklota“ milijonas 400 tūkst. litų. Einamaisiais metais planuojama skirti 1,3 mln. litų. „Bet su tokiom sumom mes „nepavejam“ to gatvių ir šaligatvių griuvimo, nykimo. Liūto dalį lėšų suryja Melioratorių gatvė. Ir jau kelerius metus! Ir dabar jai reikia 2 milijonų litų. O iš šiems metams skirtų lėšų atnaujinsime Chodkevičiaus, Tiekėjų gatves, Rotušės aikštės šaligatvius“, – teigė R. Rumšas. Toliau administratorius bėdavojosi, kad akyse nyksta buvęs kino teatras „Žilvinas“. Niekam jo nereikia, nors visokių planų dėl jo likimo buvę. Interviu išryškinta ir ta aplinkybė, kad „Žilvino“ kino teatro dalis priklauso ir Kultūros ministerijai. „Praleidome progą atiduoti pastatą sportininkams. Ir dabar reikėtų jiems siūlyti – gal rėmėjų, gal verslininkų turtingų jie rastų bent stogui perdengti. Atstatyti pastatą kaip kino teatrą ir toms reikmėms jį taikyti jau neapsimoka. Manau, ir žiūrovų tiek nebebūtų“, – samprotavo R. Rumšas.
Toliau minima dar viena skandalinga to meto istorija – tai apsivogęs buvęs bendrovės „Kretingos turgus“ direktorius B. Bernius. Buvo nustatyta, kad jis per trumpą laikotarpį pasisavino 6 tūkst. litų. Jo „veikla“ pradėjo ryškėti, kai turgaus tikrintojai atkreipė dėmesį į faktą, kad turgaus dienomis Salantų turgus duodavo daugiau pajamų nei Kretingos turgus. Ši aplinkybė sukėlė įtarimų, kurie visiškai pasitvirtino.
Kaip galima suprasti iš interviu teksto, tais metais rajone buvo dar visiškai nesutvarkyta atliekų išvežimo sistema. Komunalininkų aptarnavimo zona buvo Kretinga, Rūdaičiai, Vydmantai, Padvariai. Komunalininkai dirbo nedaug, tad ir jų pajamos buvo mažos. Įmonės vadovai situacijos viduje nevaldo, nors vien Kretingai reikia apie 200 šiukšlių konteinerių, bet vadovai tam abejingi.
Dar viena žurnalistų paliesta tema – autobusų parkas. Autobusų parko mašinos senos, direktorius vis vaikšto į tarybos posėdžius su ištiesta ranka ir prašo padengti įmonės nuostolius. Senų autobusų niekas neperka, naujiems pirkti lėšų nėra. R. Rumšas žadėjo, kad 1998 m. balandy lizingo būdu bus įsigyti trys nauji „Mercedes“ mikroautobusai. Dar bus perkama 10 kasos aparatų, kad būtų užkirstos galimybės sukčiauti. Jis paminėjo Šilutės rajono pavyzdį, kur įvedus kasos aparatus, autobusų parko pajamos padidėjo net pusantro karto. Interviu nuskambėjo ir įdomi administratoriaus mintis: „Aš ir dabar neatsisakau idėjos – sujungti visas tris savivaldybės specialios paskirties uždarąsias akcines bendroves – Autobusų parką, „Kretingos vandenis“ ir „Kretingos komunalininką“ į vieną galingą įmonę. Laikas parodys“.
1998 m. savivaldybės administratoriaus įžvalgos ne taip toli prasilenkė su realybe: 2024 m. „Kretingos turgus“ įsilieja į „Kretingos komunalininką“. Dar R. Rumšas prasitarė, kad būtina miesto centre pastatyti šiuolaikinį tualetą. Tačiau šiandien labiausiai gali nustebinti savivaldybės administracijos vadovo mintis, kad reikia skolintis pinigų ir savivaldybei dalyvauti „Kretingos ir Nausodžio naftos telkinių pramoninėje naftos gavyboje“. Matyt, buvo svajojama, kad Kretingos rajono savivaldybė, išgaudama naftą, taps pati turtingiausia Lietuvoje, neliks jos skolų ir visi gyvens kaip arabų šeichai.
1998 m. sausio 24 d. „Švyturys“ parašė ir apie daugelio jau visai užmirštą faktą – kaip akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ išdavinėjo nuvertėjusių draudiminių indėlių kompensavimo pažymas. Kretingos rajone jų jau buvo išduota 4500, „kompensacijas gaus visi, kas buvo apsidraudę gyvybę, savo vaikus ar vaikaičius nepriklausomai nuo to, ar draudimas buvo pasibaigęs, ar nutrauktas. Dar nemažai rajono gyventojų nėra pasiėmę draudiminių indėlių kompensavimo pažymų. Nerimauti nėra pagrindo – jas „Lietuvos draudimo“ Kretingos filialas išduos iki šių metų kovo 31 dienos“, – rašoma informacijoje.
Tą dieną buvo trumpa žinutė apie tai, kad baldų gamintoja „Akmena“ savo naujausios produkcijos pavyzdžius išvežė eksponuoti į didžiausią Europos baldininkų parodą Vokietijos mieste Kelne.
M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje tomis dienomis vyko Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kretingos skyriaus narių susirinkimas. Buvo kviečiami dalyvauti visi, besidomintys Prancūzija bei šios asociacijos veikla.
Kretingos kultūros rūmuose buvo atidaryta kretingiškės Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės kaligrafijos ir grafikos darbų paroda.
„Švyturio“ laikraštyje buvo išsamiai aprašytos tuometinės degalų kainos. Benzinas A95 – 1,76 Lt/l, A92 – 1,68 Lt/l, dyzelinas – 1,22 Lt/l. Galima pastebėti, kad Lietuvoje įvedant eurą žmonės kalbėjo: ateis laikas, kai tas, kas kainavo litą, kainuos eurą. Taip ir įvyko. O euro ir lito santykį, kas primiršo, Lietuvos bankas nustatė nekintamą: 1 euras lygus 3,45 lito.
Dar apie skaičiukus ir pinigus, šį kartą – sveikatos apsaugos srityje. Buvo kalbinamas Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Nikolajus Talancevas. Jis skundėsi labai prastomis gydytojų darbo sąlygomis, nes po įvykusios sveikatos apsaugos pertvarkos rajono poliklinikoje, be gydytojų, dar turėjo įsikurti nemažai pagausėjusios administracijos darbuotojų. O gydytojų darbo kabinetai maži, neatitiko jokių higienos normų, buvo svarstoma, gal dalis gydytojų persikels į ligoninės pastatą. Tačiau ir ligoninei po reformos tenka konkuruoti su kitomis regiono ligoninėmis, o ypač – su šalia esančiomis Klaipėdos gydymo įstaigomis. Tuo metu poliklinikoje dirbo šie specialistai: neurologas, okulistas, LOR gydytojas, ginekologas. N. Talancevas kalbėjo, kad gydymo paslaugas būtina artinti prie žmonių, rajone jau kuriasi sveikatos punktai, jie bus aprūpinti būtiniausia medicinos aparatūra. Gydytojo interviu užsiminta ir apie to laikotarpio gydytojų darbo įkainius, kuriuos apmoka teritorinė ligonių kasa: „bendrosios praktikos gydytojas už vieną prisirašiusį pacientą per metus gauna 44 Lt, terapeutas, kuris gauna 22 Lt, pediatras – 33 Lt, bendrosios praktikos stomatologas – 13,2 Lt, akušeris ginekologas – 11 Lt, chirurgas – 11 Lt, psichiatras – 2,75 Lt. Pirmajai grandžiai priklauso greitoji medicinos pagalba, kurios viena brigada už vieną darbo valandą gauna 24,20 Lt. Kaimo medicinos punktai už vieną prisirašiusį gyventoją per metus gauna 27,25 Lt. Deja, mokyklų medicinos punktų draudimo kasa nefinansuoja. Todėl dabar vyksta nemažai karštų diskusijų dėl to,“ – teigė N. Talancevas. Jo teigimu, mokamos paslaugos poliklinikoje susijusios su asmeninėmis problemomis – abortas, kontraceptinės priemonės, profilaktiniai patikrinimai vairuotojams, norint įsigyti ginklą ir pan.
Tų dienų naujienose iš teismo salės aprašyta Vaclovo Kalniaus byla: „Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti byla, kurioje Kretingos miestui ir rajonui gerai pažįstamas žmogus, buvęs „Gintaro“ visuomeninio maitinimo įmonių susivienijimo direktorius Vaclovas Kalnius kaltinamas turto prievartavimu“.
Pasirodo, jau prieš metus – 1997 m. pavasarį, – „Švyturys“ rašė apie tai, kaip dėdė reketavo sūnėnus. Istorija buvo plačiai ir išsamiai aprašyta. Tada V. Kalniaus sūnėnai Julius ir Romas pasakojo, kaip jiems buvo adresuojami rašteliai su nurodymu tam tikroje vietoje „padėti po 1500 žalių“, kaip su policijos pagalba buvo pasiekta, kad dėdė įkliūtų – jis paėmė pinigų „lėlę“, apteptą raudonais dažais. Dėdė buvo suimtas, nemažai laiko praleido uždarytas, o išėjęs į laisvę susitiko su vienu iš sūnėnų ir prašė dovanoti. Trumpai tarus, teismas ėmėsi nagrinėti bylą…
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
257 peržiūrų (-a)