Alvydas ZIABKUS
„Švyturio“ apžvalgininkas

Beveik 4 mėnesius trukusi Darbėnų bendruomenės ir rajono savivaldybės tarybos daugumos priešprieša pagaliau baigėsi. Miestelio pašonėje Auksūdžio kaime numatytos šiaurės Europoje didžiausios vandenilio ir metanolio gamyklos bendrovė „European Energy“ nebestatys.
Balandžio pradžioje investuotojas, PAV rengėjas ir Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) gavo savivaldybės mero Antano Kalniaus pasirašytą raštą, kuriame informuojama apie šioje vietoje chemijos pramonės objekto statybą draudžiantį tarybos sprendimą ir prašoma nutraukti pradėtą PAV procedūrą. Pradelsus dvi savaites rajono taryba gavo investuotojų pranešimą, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūra yra stabdoma.
Darbėnų bendruomenė be reikalo žvilgčioja į AAA internetinę svetainę apie tai ieškodami oficialaus pranešimo. Pasirodo, kad nutraukiant pradėtą bet nebaigtą PAV-ą, prievolės apie tai pranešti agentūrai nebėra. Pagal teisės aktus, PAV ataskaitai yra numatyti treji metai. Jei per tą laikotarpį ji nėra paruošiama, pradėta vertinimo procedūra automatiškai nutrūksta.
Aišku, per tuos mėnesius valdžios ne kartą apgaudinėta ir už nosies vedžiota Darbėnų bendruomenė budrumo vis dar nepraranda. Kuriamos sąmokslo teorijos, kad, nesant AAA oficialaus pranešimo, tariamas PAV nutraukimas galįs būti klastingas mero ir investuotojų susitarimas bendruomenei nuraminti.
Kad galutinį tašką šioje istorijoje padėtų dėl chemijos pramonės draudimo priimto tarybos sprendimo perkėlimas į Bendrąjį planą – tuomet šalia Darbėnų statyti tokios gamyklos nebeliktų teisinio pagrindo. Tačiau taryba ir meras, kažkodėl, šio žingsnio nežengia. Kad tyliai norima sulaukti teigiamos PAV ataskaitos, su kuria investuotojas link gamyklos statybos toliau stumtųsi teismų pagalba, o savivaldybei beliktų tik skėsčioti rankomis, kad, esą, nieko nebegali padaryti.
Iš tiesų, toks teorinis scenarijus egzistuoja, nes investuotojas savo pranešime tarybai kalba tik apie PAV procedūros stabdymą, nors praėjusios dvi savaitės nuo mero rašto yra pakankamas laikas, kad ši procedūra jau būtų nutraukta. Kitaip tariant, stabdį tik nuspaudus, jis netrukus gali būti ir vėl atleistas.
Nors teisės aktai ir nenumato prievolės Aplinkos apsaugos agentūrai pranešti apie PAV nutraukimą, tačiau to padaryti ir nedraudžia. Tuomet, nelaukiant 3 metų termino būtų panaikintas ir metų pradžioje išduotas leidimas PAV pradėti.
Tačiau toks teorinis scenarijus yra menkai realus, nes tai jau būtų visiškas mero, kaip politiko, susideginimas. Tokiu atveju vargu ar gelbėtų rajono vadovų pasiteisinimai, kad jie patys investuotojų esą apgauti.
Nors metanolio gamyklos istorija mero ir jam aklai pritariusios politinės daugumos karmą ir taip pagadino kaip reikalas. Nors A.Kalnius ir bando vaizduoti pagrindinį herojų, kuris sustabdė chemijos pramonės atėjimą į Darbėnus, jis tai padarė pernelyg pavėluotai. Pagrindiniai herojai yra Darbėnų krašto žmonės, kurie dar sausio mėnesį garsiai pasakė, kad tokios gamyklos jų žemėje nebus. Meras tai išgirdo praėjus tik beveik dviems mėnesiams.
Į Darbėnus atkakliai vestos, bet sustabdytos Vandenilio ir metanolio gamyklos istorija pademonstravo, kad A.Kalniui trūksta paprasčiausios politinės nuovokos. Kad jis rajonui vadovauja, ne kaip demokratijos principais remdamasis žmonių išrinktas meras, o lyg vienintelis akcininkas savo įmonėje.
Vos tik investuotojams bedus į žemėlapį pirštu, rajono vadovas privalėjo juos iš karto įspėti, kad visiškai šalia gyvenamojo namo ir vos už keleto šimtų metrų nuo nemažo rajono miestelio numatytai chemijos pramonės gamyklai čia yra ne vieta.
Skaidrumo principais besivadovaujantis meras apie aplinkai agresyvią pramonę numatančius investuotojų planus privalėjo iš karto informuoti gyventojus. Merą juk rinko gyventojai, ne investuotojai. Pagaliau, įsitikinęs, kad bendruomenė kategoriškai pasisako prieš tokią gamyklą, demokratiškas meras žmonių pusėn turėjo stoti po savaitės, dviejų, o ne beveik du mėnesius su jais žaisti politinius žaidimus.
Kaip neprisiminti poliklinikų jungimo istorijos, kai dorai nepasitarus su bendruomene, patiems neįsigilinus į klausimą ir vaikantis ministerijos pažadėtų mistinių milijonų, taryba priėmė sprendimą pelningai dirbančias Kartenos, Salantų poliklinikas bei Psichikos sveikatos centrą jungti prie Kretingos PSPC.
Į protestuojantį bendruomenių balsą A.Kalnius įsiklausė tik po pusantro mėnesio ir merui į burną žiūrinti tarybos dauguma savo ankstesnį sprendimą buvo priversta panaikinti.
Gerai, kad nesutikdamos su kenkėjiškais tarybos sprendimais bendruomenės savivaldybei gali daryti įtaką. Blogai, kad savo sprendimus valdžia keičia tik žmonių verčiama.

 612 peržiūrų (-a)

83% LikesVS
17% Dislikes