Oras – gyvybės šaltinis, o jo kokybė yra svarbi kiekvienam iš mūsų ir kiekvieną akimirką. Vėjo pernešamos žiedadulkės pastaruoju metu jau priskiriamos prie vienos iš periodiškai veikiančių oro taršos rūšių. Nuo ankstyvo pavasario iki rudens ore sklandančios augalų žiedadulkės kai kuriems žmonėms išprovokuoja alergines reakcijas, kurios mažina darbingumą, blogina gyvenimo kokybę.
Lietuvoje intensyviausio žydėjimo laikotarpiai yra šie: medžių – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – rugpjūtis. Stebima, kad 70 – 90 proc. alergiškų žiedadulkėms žmonių pasireiškia padidėjęs jautrumas ir augaliniam maistui – daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams ir riešutams. To priežastis – kryžminės alerginės reakcijos tarp žiedadulkių bei maisto.
Šienligė arba polinozė
Tai alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes ir pasireiškia ūmiu akių, nosies, viršutinių kvėpavimo takų ir kt. gleivinių pakenkimu. Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejukų, šunažolių, eraičinų, javų ir kiečių žiedadulkės, lazdynų, alksnių, beržų žirginiai bei gluosnių „kačiukai“. Polinoze sergama įvairiu metų laiku – ne tik pavasarį, vasarą, bet ir rudenį, priklausomai nuo to, kokiems augalams žmogus jautrus.
Kaip atpažinti šienligę?
Polinoze pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių, tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, polinoze susergama anksčiau nei įprasta. Šiai ligai būdinga tai, kad ji kartojasi kasmet ir dažniausiai prasideda tuo pačiu metu – pradėjus žydėti augalams. Jeigu vasara lietinga ir šilta, ligos požymiai yra neryškūs arba galima ir visai nesirgti, tačiau tai nereiškia, kad kitais metais nepasikartos. 13 – 50 proc. žmonių kenčia sunkia polinozės forma, o jei sergantys 2 – 3 metus nesigydo, gali išsivystyti net bronchinė astma.
Kaip įveikti šią ligą?
Geriausia kreiptis į gydytoją alergologą vėlyvą rudenį praėjus žydėjimo sezonui. Gydymas užtrunka visą žiemą bei kartojamas kelis metus paeiliui. Pasveiksta 60 – 80% ligonių, o astmos pavojus sumažėja net 20 kartų.
Valymas – viena svarbiausių priemonių
Namuose pakloti kilimai ir kiliminiai takeliai yra tikri žiedadulkių spąstai. Geriau reikėtų rinktis medines grindis arba iškloti parketą ar kamštinę, vinilinę dangą. Nuolatinis valymas drėgnu skuduru sumažina žiedadulkių kiekį. Vietoje užuolaidų kabinkite žaliuzes, kurias galima nuvalyti drėgnu skuduru, o dulkių siurblių filtrus keiskite kas 2 savaites.
Venkite džiovinti skalbinius lauke, nes žiedadulkės prikimba prie skalbinių ir lengvai patenka į namus. Daug žiedadulkių kaupiasi plaukuose, tad prieš einant miegoti gerai iššukuokite plaukus, o geriausia – išplaukite. Drabužius keiskite kiekvieną dieną. Persirengdami stenkitės, kad drabužiai neliestų veido. Patalynę geriausia skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje, o pagalvių užvalkalus keisti kiekvieną savaitę.
Simptomai
Dažniausios polinozės formos: ūmi sloga, dažnas čiaudulys, konjuktyvitas ir blefaritas, sezoniniai galvos skausmai, faringitas ir laringitas, bronchinė astma, klausos pažeidimai, sezoninis vulvitas ir šlapinimosi sutrikimai, kontaktinis dermatitas ir psichikos pažeidimai.
Dažniausi šienligės požymiai: vandeninga tekanti sloga, priepuolinis čiaudulys, nosies užgulimas, nosies kutenimas, niežėjimas bei gleivinių užburkimas.
Polinozės gydymas ir profilaktika
Svarbiausia šienligės prevencija – tai žiedadulkių vengimas ar bent jau maksimalus jų sumažinimas aplinkoje. Žiedadulkėms alergiškas žmogus blogiau jaučiasi saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną, kai žiedadulkių koncentracija ore būna didžiausia. Palankesnės vėsios, apniukusios, lietingos dienos.
Žiedadulkių pasirodymas ore neabejotinai susijęs su augalų žydėjimu – tą matome ir žvelgdami pro langą, tačiau šios smulkios ir lengvos augalų dalelės yra keliautojos, kurios nežino valstybių sienų ir gali nuskristi šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Kadangi medžiai žydėjimo metu išbarsto milijonus žiedadulkių, tai, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, jos pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir pernešamos dideliu atstumu.
Prasidėjus augalų vegetacijai maždaug 20 proc. Europos gyventojų pasireiškia alerginės reakcijos dėl aplinkoje pasklidusių žiedadulkių. Ore sklandančių žiedadulkių kiekį Lietuvoje stebi Šiaulių universiteto mokslininkai. Šiaulių universiteto aerobiologai analizuoja žiedadulkių dinamiką, siekdami nustatyti, kada, kur ir kokiomis sąlygomis formuojasi ir iš žiedų byra žiedadulkės, daug dėmesio skiria įvairiems tyrimams, susijusiems su žiedadulkių sklaida atmosferoje, jų pernašos ir nusėdimo mechanizmais, sąveika su kitais atmosferos komponentais. Daugiamečiai oru plintančių dalelių duomenys siejami su meteorologinėmis prognozėmis ir fenologiniais stebėjimais. Taip sudaromos aerobiologinės prognozės, kurios skelbiamos visuomenei.
Tinklalapyje www.polleninfo.org galite pasitikrinti, kokie augalai žydi ir kokios žiedadulkės sklando Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Naujausia Europos mokslininkų nemokamai teikiama paslauga – žiedadulkių dienoraštis,kuris gali padėti suprasti, kokią įtaką sveikatai turi ore sklandančios žiedadulkės. Ši informacija gali būti naudinga einant pas gydytojus.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
191 peržiūrų (-a)