Kretingos r. Visuomenės sveikatos biuras surengė mokyklose paskaitas mokiniams, tėvams, mokytojams bei specialistams tema: „Psichoaktyvios medžiagos. Jų vartojimo pasekmės“.
Paskaitas skaitė lektoriai medikai dirbantys Vilniaus Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje: gydytoja Veslava Žukovskaja, VU Santaros klinikos gydytoja kardiologė Jovita Samauskienė, Vilniaus GMP stoties skubios medicinos pagalbos specialistas Sergėj Malkin bei toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas, reanimatologas Robertas Badaras. Paskaitų tema: „Elektroninės cigaretės ir jų poveikis“.
Gydytojai dalinosi patirtimis ir pristatė vaizdinę informaciją kas nutinka, kai paaugliai patenka į gydymo įstaigas, apsinuodiję narkotinėmis medžiagomis, kokios fizinės ir psichinės pasekmės išlieka visam gyvenimui.
Šiurpi medikų žinutė buvo ir tiems, kurie nerado laiko išklausyti, apie tai – kokie tykantys pavojai gali būti šalia mūsų kiekvieno dėl nekontroluojamo narkotikų platinimo ir vartojimo.
Elektroninės cigaretės ir paauglystė: tai – nesuderinama!
Apie elektroninių cigarečių pavojus sveikatai kalbama nemažai. Tačiau ne vienam vis dar atrodo, kad jų keliama grėsmė – beveik tas pats, kaip ir pavojus, nesaikingai vartojant saldumynus. Esą nesveika ir tas, ir anas. Deja, jei paduosite paaugliui saldainį, niekas jūsų už tai nebaus, o štai pasiūlę cigaretę galite užsitraukti nemenką baudą. Ir ne šiaip sau: elektroninių cigarečių naudojimas kelia mirtiną pavojų ir rūkančiajam, ir aplinkiniams.
Paaiškinimas tiems, kas dar nežino, kas yra tas „veipinimas“
Visi terminai gali būti gana painūs, tačiau esmė yra tokia: tai garintuvas – prietaisas, šildantis ir smulkutėmis dalelytėmis purškiantis (aerozoliuojantis) tirpalą, kuris yra įkvepiamas. Elektroninė cigaretė yra tokio garintuvo tipas, kurioje naudojamas nikotino tirpalas – juk pavadinime visgi yra žodis cigaretė. Tiesa, garintuvai gali būti naudojami ir marihuanai rūkyti. Nors patys garintuvai tam tikrose situacijose gali kelti pavojų, daugiausia problemų kyla dėl garinamo tirpalo. Tirpalas sudarytas iš dalelių, siejamų su toksišku poveikiu širdžiai ir plaučiams bei vėžiu rūkant elektronines cigaretes susidarantis formaldehidas yra plačiai pagarsėjęs kancerogenas. Formaldehidas yra pramoninis fungicidas ir dezinfekavimo priemonė, kuri naudojama lavoninėse kūnams balzamuoti ir apsaugoti. Garinimo tirpaluose yra ne tik kancerogenų, bet dažniausiai ir nikotino bei narkotinių medžiagų, kurios ir sukelia širdies nepakankamumą ir net mirtį.
Numatytos baudos suaugusiesiems
Ketvirtosios kartos elektroninės cigaretės išpopuliarėjo tarp paauglių kaip madingas pasirinkimas dėl stilingo dizaino, įvairių skonių ir patogių funkcijų. Jų panašumas į USB atmintinę leidžia jas diskretiškai naudoti vietose, kur nerūkoma, lengvai paslėpti nuo suaugusiųjų – tai tik padidina paaugliams kylančias rizikas. Kitas klausimas, kokiais nelegaliais būdais tokios cigaretės patenka į paauglių rankas. Pastaraisiais metais augančio paauglių ir jaunimo, vartojančių elektronines cigaretes, skaičius didėja kasdien, o amžius, kurie tik pabandę ar jau rūko nuolat siekia 9-10 metų vaikai.
Lietuvos Respublikoje asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) ir turėti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles yra draudžiama. Taip pat yra draudžiama elektroninių cigarečių pildykles ir elektronines cigaretes parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti, pavyzdžiui, padovanoti, paskolinti ir panašiai asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Tai yra reglamentuojama Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu. Tokia suaugusiųjų atsakomybė yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnyje. Tabako gaminių ar susijusių gaminių nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo 90 iki 180 eurų. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 180 iki 280 eurų.
Elektroninių cigarečių pavojus prilyginamas pandemijai
Paskaitų rajono mokyklose metu buvo kalbėta, jog ankstyvas narkotikų vartojimas kelia didelę grėsmę, kad vėliau asmuo pradės jais piktnaudžiauti. Narkotikų vartojimas neigiamai veikia smegenis ir asmuo gali tapti priklausomas bei susidurti su kitomis, su narkotikų vartojimu susijusiomis rimtomis problemomis. Todėl alkoholio ar narkotikų vartojimo prevencija sumažina piktnaudžiavimo ir priklausomybės riziką.
Piktnaudžiavimo narkotikais rizika labiausiai išauga pereinamuoju laikotarpiu: keičiant mokyklą, persikeliant gyventi į kitą vietą, tėvų skyrybų atveju. Ankstyvoje paauglystėje, kai vaikai pereina iš pradinės į vidurinę mokyklą, jie susiduria su naujais socialiniais ir mokymo aplinkos pasikeitimais. Dažnai šiuo laikotarpiu vaikai atsiduria situacijose, palankiose piktnaudžiauti tabaku ar alkoholiu, dažniai neatsisako pagundai parūkyti ir elektroninę cigaretę, o koks skystis yra „užtaisytas“ cigaretėje bando medikai nustatyti tik tada, kai parūkęs paauglys atvežamas į ligoninę. Įstojus į aukštesniąją mokyklą paaugliai taip pat gali susidurti su narkotikų vartojimo galimybe, tuomet kai narkotikais piktnaudžiauja vyresni paaugliai ir supa tokia socialinė aplinka, kurioje vartojami narkotikai.
Paauglių polinkį eksperimentuoti su narkotikais gali padidinti elgesys, būdingas paauglystės amžiui – tai nepatirtų ir rizikingų įspūdžių siekimas. Narkotikus vartojantys draugai, norėdami pasidalinti patirtimi, gali primygtinai siūlyti narkotikų paaugliams. Kartais galvojama, kad narkotikų (tokių kaip steroidai) vartojimas pagerins jų išvaizdą ar atletinius pasiekimus, o alkoholis ar ekstazis (MDMA) sumažins socialinėse situacijose jaučiamą nerimą.
Paaugliams, kurių nuomonė ir sprendimų priėmimo įgūdžiai vis dar vystosi, gali būti sunku tiksliai įvertinti riziką ir priimti teisingus sprendimus. Narkotikų ir alkoholio vartojimas gali sutrikdyti smegenų funkcijas srityse, atsakingose už motyvaciją, atmintį, mokymąsi, sprendimų ir elgesio valdymą. Taigi, nenuostabu, kad paaugliai, vartojantys alkoholį ar narkotikus, dažnai turi problemų šeimoje ir mokykloje, blogai mokosi, turi sveikatos problemų (įskaitant psichikos sveikatos sutrikimus) ir patenka į nepilnamečių teisėtvarkos akiratį.
Kokius smegenų pokyčius sukelia narkotikų vartojimas?
Nuolatinis narkotikų vartojimas sutrikdo įprastą svarbiausių smegenų struktūrų sąveiką kontroliuojant elgesį – jis pasidaro specifiškai priklausomas tik nuo narkotikų vartojimo. Pastovus narkotikų vartojimas veda prie tolerancijos ir vis didesnių narkotikų dozių poreikio, siekiant pajusti „kaifą“. Tai ir sukelia priklausomybę, kuri verčia narkotikų vartotoją vėl ir vėl ieškoti narkotikų ir juos vartoti. Priklausomybė narkotikams sugriauna asmens savikontrolę ir galimybę daryti sprendimus, vietoj to siunčiami stiprūs signalai, skatinantys vartoti narkotikus.
Smegenų dalis atsakinga už „racionalius sprendimus“ kuri suteikia galimybę mąstyti, planuoti, spręsti problemas, priimti sprendimus ir kontroliuoti impulsus, tačiau ji pilnai subręsta sulaukus 25 metų amžiaus, todėl paaugliai yra labiausiai pažeidžiami.
Kaip narkotikai veikia smegenis, kad sukeltų malonumą?
Visi narkotikai veikia smegenų malonumų sistemos grandinę, užpildydami ją dopaminu. Dopaminas yra neuromediatorius, esantis tose smegenų srityse, kurios reguliuoja judesius, emocijas, pažinimą, motyvaciją ir malonumo jausmus. Padidintas šios sistemos, kuri užtikrina mūsų natūralų elgesį, dirginimas sukelia euforijos būseną, kurios siekia narkotikus vartojantys žmonės, ir skatina kartoti šį elgesį.
Mūsų smegenys garantuoja malonumą keliančių veiksmų kartojimą. Kai tik malonumų grandinė yra aktyvuojama, smegenys sureaguoja, kad atsitiko kažkas svarbaus, ką reikia prisiminti, ir skatina mus nesvarstant daryti tai vėl ir vėl. Kadangi narkotikai stimuliuoja tuos pačius malonumo centrus, tuo pačiu principu esame skatinami vartoti narkotikus.
Kokie aplinkos veiksniai padidina priklausomybės riziką?
Paskaitų metu buvo kalbėta, kad aplinkos veiksniai yra susiję su šeima, mokykla ir kaimynyste. Veiksniai, galintys padidinti asmens riziką, yra: namai ir šeima. Namų aplinka, ypač vaikystėje, yra labai svarbus veiksnys. Tėvai ar vyresni šeimos nariai, vartojantys narkotikus, piktnaudžiaujantys alkoholiu arba pažeidžiantys įstatymus, gali padidinti vaikų riziką ateityje susidurti su narkotikais.
Kitas labai svarbus veiksnys- bendraamžiai ir mokykla. Paauglystės metais draugai ir kiti bendraamžiai gali turėti vis stipresnę įtaką. Paaugliai, vartojantys narkotikus, gali paskatinti net tuos, kurie neturi rizikos veiksnių, pirmą kartą išbandyti narkotikus. Dėl sunkumų mokykloje arba prastų socialinių įgūdžių vaikui gali kilti didesnė rizika vartoti narkotikus arba tapti priklausomam nuo narkotikų.
Kas gresia vartojant visų rūšių narkotikus ?
Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį bei neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos.
Visų kitų gyvybiškai svarbių organų – plaučių, širdies, kepenų – ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto. Pripratimas, tai yra priklausomybė nuo narkotikų. Narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, jų negaudami tiesiog nepajėgia gyventi.
Pripratimas būna fizinis ir psichologinis
Pasak lektorių, negaunant narkotikų laužo kaulus, skauda visą kūną. Šie skausmai tokie baisūs, kad jų pasikartojimo narkomanas bijo labiau nei visų kitų pavojų. Tačiau kartais kūnas dar pajėgia gyventi be narkotikų, bet dėl psichologinio pripratimo protas jau nepajėgia atsispirti pagundai.
Narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys yra vadinami baltąja mirtimi. Dažniausiai mirštama nuo per didelių narkotikų dozių, tačiau mirties priežastis gali būti ir įvairios narkomanijos sukeltos ligos bei kūno funkcijų sutrikimai.
Mirtį nešantis malonumas
Marihuana yra natūralus narkotikas. Ji veikia nuotaiką, mąstymą, gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypač smarkiai žaloja plaučius. Drauge su tabaku ir alkoholiu marihuana laikoma narkotiku, nuo kurio pereinama prie labai stiprių narkotikų.
Uostomieji preparatai – tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuodijimą, panašų į apsinuodijimą alkoholiu. Jie gali taip pažeisti nervų sistemą, smegenis, skrandį, kaulų čiulpus ir kepenis, kad jų nebegalima pagydyti, o per didelės garų dozės gali būti mirtinos, nes slopina kvėpavimą ir širdies veiklą.
Slopinamieji preparatai – tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais, kurie gali sukelti deguonies nepakankamumą kraujyje, dėl kurio žmogus pradeda mėlynuoti, o ypač greitai veikiantys slopinamieji preparatai gali paralyžiuoti kvėpavimą kontroliuojančią smegenų dalį ir sukelti mirtį. Labai pavojingas slopinamųjų preparatų ir alkoholio mišinys – slopinimas taip sustiprėja, kad žmogus gali prarasti sąmonę ir jos nebeatgauti.
Stimuliuojantys preparatai dažniausiai vartojami kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą. Prie jų psichologiškai priprantama, todėl, praėjus stimuliantų poveikiui, gali prasidėti gili depresija. Kita stimuliantų vartojimo pasekmė – parų paras trunkanti nemiga ir psichozė. Stimuliantai greitina širdies veiklą, trikdo kvėpavimą, sukelia traukulius, tai gali baigtis mirtimi.
Haliucinogenai – chemikalai, iškreipiantys sugebėjimą teisingai matyti ir girdėti. Pvz., LSD sukelia psichozę, euforiją, depresiją, haliucinacijas. Haliucinacijos gali būti nemalonios, dėl to apima baimė, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai. Kiti haliucinogenai – “stebuklingieji grybai”, meskalinas – gali sukelti ir pykinimą bei vėmimą. Bėgant nuo užpuolusių vaizdinių dažniausiai žmonės iššoka pro langus, nušoka nuo tiltų ar nusižudo, nes vaizdiniai( raganos, gyvatės, po oda ropojantys gyviai) išveda iš proto ir, siekiant jais atsikratyti savižalojimo atvejai yra gana dažni.
Nėra pasaulyje šalies, kurios nepaliestų su narkotikų vartojimu susijusios problemos. 2024 m. kovo 14-15 d. Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos aukšto segmento sesijoje bendru šalių susitarimu buvo priimtas „Rezultatų dokumentas“. Šis dokumentas – tai kertinis akmuo stiprinant ir didinant daugiašalio bendradarbiavimo pajėgumus, siekiant spręsti narkotikų problemą pasauliniu lygmeniu.
Narkotikai yra sudėtingas socialinis ir sveikatos reiškinys, nuo kurio kenčia milijonai žmonių Europos Sąjungoje.
Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje
2021 m. NTAKD užsakymu vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, 14,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime buvo vartoję bent vieną narkotiką. 4,5 proc. gyventojų teigė bent vieną narkotiką vartoję per paskutinius 12 mėnesių, o 1,6 proc. – per paskutines 30 dienų.
Narkotikų vartojimas buvo labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų: bent kartą gyvenime narkotikus nurodė vartoję 21,2 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, per paskutinius 12 mėnesių – 7,2 proc. vyrų ir 1,9 proc. moterų. Narkotikų vartojimas taip pat buvo labiau paplitęs tarp jaunesnių (15-34 m.) nei tarp vyresnių (35-64 m.) gyventojų.
Lietuvoje stebimas narkotikų vartojimo paplitimo tarp suaugusių gyventojų didėjimas, tačiau Lietuvoje jis vis dar yra dvigubai mažesnis nei ES šalių vidurkis: 14,1 proc. 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų ir 28,9 proc. ES gyventojų bent kartą gyvenime vartojo kokius nors narkotikus.
Europos mokyklose kas ketverius metus vykdomo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo (ESPAD) duomenimis, 2019 metais 19 proc. apklaustų 15-16 m. Lietuvos mokinių bent 1–2 kartus gyvenime buvo bandę kokių nors narkotikų: 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų.
Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija.
684 peržiūrų (-a)