Peržvelgus tų metų pavasario pradžios „Švyturio“ laikraščius, kelios temos patraukė dėmesį. Su kompanija „Master Foods Lietuva“ vyko aštrios politikų ir gyventojų diskusijos dėl jų įsikūrimo vietos Kretingos rajone, tuometinės partijos Centro sąjungos Kretingos skyriaus nariai dalyvavo prezidento Valdo Adamkaus inauguracijoje. O paprasti kretingiškiai, tikėdamiesi reakcijos ir reikalų sprendimo, „Švyturio“ redakcijai rašė apie pastebėtas negeroves.
Pilietis/ė I. K. kovo 10 d. laikraštyje rašė apie Kretingos kultūros rūmuose vykusį dainininkės Laimos Lapkauskaitės koncertą. Malonu buvo klausytis dainų, tačiau nuotaiką ir apskritai visą buvimą koncerte gadino tai, kad vaikai nuolat ropštėsi į sceną. Vaikai tiesiog trukdė dainininkei dainuoti, blaškė ne tik jos, bet ir klausytojų dėmesį. Pasak žinutės autoriaus, dainininkė ir pati ne kartą sakė, kad vaikai liptų nuo scenos. Tačiau įdomiausia, kad „vaikų tėvai lyg niekur nieko sėdėjo salėje ir nekreipė dėmesio nei į tai, kaip jų atžalos elgiasi, nei į dainininkės prašymus. Mes, kurie pirkome bilietus, ne siautėjančių vaikų pasižiūrėti atėjome!“
Tuometinė kultūros rūmų vadovė Konstancija Macienė atsakė, kad panašių koncertų metu pati sėdinti salėje ir bandanti tramdyti įsisiautėjusius vaikus. Taip pat salėje nuolat budi ir rūmų darbuotojas. Bet kas iš to? Subartas ar iš svetimo ir nepažįstamo žmogaus pastabą gavęs mažametis tiesiog „paleidžia dūdas“ ir būna dar blogiau. Direktorės nuomone, juk tėvų pareiga prižiūrėti savo vaikus, tačiau tėvams niekas nerūpi. Argi problemos sprendimas būtų neleisti vaikų į panašius vakarais vykstančius koncertus?
Beje, daug vandens nutekėjo, kai buvo išspausdintos šios eilutės, tačiau vaikų nepriežiūra ir tėvų abejingumas visiškai netinkamam savo atžalų elgesiui panašiuose renginiuose niekur nedingo. Gal net dar labiau subujojo. Tik tėvai nepagalvoja, o kas bus, kai jų vaikas, apakintas scenos prožektorių, nuskris nuo scenos? Prasidės kaltų paieškos?
Darbėnų seniūnijos gyventoja Irena Bendikienė redakcijos pagalba bandė išsiaiškinti, kam priklauso jos vyro motinos palikta žemė – 3 hektarai. Žemės dokumentų kopijos buvo paliktos seniūnijos agrarinėje tarnyboje, pinigai už dokumentų sutvarkymą sumokėti. Tačiau praėjo kiek laiko, o pasirodė, kad dokumentai taip ir liko gulėti tos agrarinės tarnybos stalčiuje. „Švyturio“ redakcijai teko išsiaiškinti, kad į tą žemę teisėtai pretenduoja keturi: sūnus, dvi dukros ir marti. Jų visų prašymai tarnybai pateikti laiku.
Matyt, žemės dalybų reikalą artimiesiems teko spręsti teisme.
Tuzų kaimo gyventojas R. R. klausė, kodėl ne visi jos vaikai, besimokantys skirtingose mokyklose, gauna nemokamą maitinimą. Du vyresnieji mokosi Salantų vidurinėje mokykloje, jaunėlis – Laivių pradinėje. Vyresnieji nemokamo maitinimo negauna, nors visos šeimos padėtis nelengva. Redakcija bandė išsiaiškinti padėtį, pasirodė, kad Globos ir rūpybos skyriui būtina pristatyti įvairias pažymas, kur būtų informacija ne tik apie gaunamas pajamas, bet ir valdomą žemę, registraciją Darbo biržoje.
O grupė kretingiškių (matyt, kompaktiškai gyvenančių kažkuriame miesto rajone) klausė redakcijos, kaip vyks „Telekomo“ privatizacija. Jų laiške buvo teigiama, kad įsikurdami jie patys kasė tranšėjas telefono kabeliams pravesti, patys pirko aparatus, tai gal yra vilčių ar galimybių už visa tai gauti bent dalį akcijų? Tai, ką patys įrengė kretingiškiai, ne „Telekomo“ turtas, kaip už jį bus atlyginta? Situaciją komentavo Kretingos telekomunikacijų tarnybos viršininkas Vygantas Jautakas. Jis pripažino, kad situacija nėra lengva, tačiau išsprendžiama. Aišku, į „Telekomo“ akcijas pretenduoti nepavyks, o telefono kabelius, nuo „Telekomo“ priklausomybės kabelių einančius į privačius namus, galima pasilikti sau. Tik su telekomunikacijų bendrove teks pasirašyti atitinkamą sutartį. Panašių pavyzdžių rajone tuomet jau buvo.
V. Jautakui teko komentuoti ir kitą kretingiškio laišką. Kai telekomo meistrai ateina taisyti kieno nors telefono aparatą ar liniją, meistrai po to skambina savo kolegoms, kažką tariasi, aiškinasi. Pranciškus Sendrauskis klausė, o kas apmokės tų pokalbių sąskaitas? Ankstesnėje „Švyturio“ apžvalgoje jau buvau pastebėjęs, kad tais laikais kiekvienas laidinio telefono skambutis gyventojams sukeldavo kraujo spaudimą, nes žmonės paniškai bijojo astronominių sąskaitų. V. Jautakas atsakė, kad už meistrų spec. pokalbius žmonėms mokėti tikrai nereikės.
Didžioji komercinių bankų krizė Lietuvoje jau buvo praeinanti, tad 1998 m. pavasarį Kretingoje atsidarė banko „Hermis“ agentūra. Jos atidarymo ceremonijos metu rajono meras Juozas Šakinis džiaugėsi, kad Kretinga tampa bankų miestu. Reportaže apie banko agentūros atidarymą buvo rašoma, kad tuo metu Kretingoje veikė Žemės ūkio bankas, įsikūręs dar prieš karą statytuose rūmuose, Rotušės aikštėje buvo Taupomasis bankas, mieste buvo pastatyti du banko „Snoras“ kioskeliai, naujame mikrorajone veikė naujai pastatytas Valstybinis komercinis bankas, dar buvo Ūkio banko valiutos keitykla, „Litimpeks“ banko atstovybė. Meras spėliojo, gal tiek daug bankų reiškia, kad netolimoje ateityje žmonės gyvens geriau? Gal taip ir atsitiko, tačiau daugelio čia išvardintų bankų likimas buvo vienas – vieni ėjo iš rankų į rankas ir transformavosi, kiti be pėdsakų visai išnyko. Netgi puikus tarpukario laikais statytas banko pastatas pačiame Kretingos centre jokiam bankui dabar nebereikalingas.
Tęsiant naujų verslų rajone atsiradimo temą, galima paminėti „Švyturio“ publikaciją apie žuvies perdirbimo fabriką „Ostsee Fisch Kretinga“. Jis buvo atidarytas 1998 m. kovą, tai buvo Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė. Kaip byloja laikraščio nuotrauka, atidaryme dalyvavo gausus būrys garbių svečių ir verslininkų, valdžios atstovų.
Tarp publikacijų apie įvairias naujoves, kurios tada atrodė ne tik prigis, bet ir palengvins žmonių gyvenimą, gerins aptarnavimo galimybes, verta paminėti informaciją „Paštuose – naujos paslaugos“, kurios autorius – Kretingos rajono pašto viršininkas Pranciškus Šernas. Jis rašė, kad paštas sudarė sutartį su mobiliojo ryšio operatoriumi „Omnitel“ ir pašto skyriuose bus galima atsiskaityti už „Omnitel“ paslaugas. Be to, rajono paštas pardavimui įsigijo „Mini Risk“ ženklo prekių. Tai – įvairios asmeninės higienos, buities priemonės. Jos patikimos, patikrintos, naudojamos ir įvairiose Skandinavijos šalyse. „Ženklai ant prekių „Mini risk“ rodo, kad šioje produkcijoje nėra jokių kenksmingų ar dirginančių cheminių priemaišų, jos neturi aromatizuojančių ar dažančių medžiagų“, – teigiama informacijoje. Naujovė – daugelį prekių „Mini risk“ asortimento laiškininkai gali atnešti tiesiai į namus, tereikia paskambinti ir paprašyti tel. 51336.
Iki mūsų dienų rajone teliko vienintelis veikiantis pašto skyrius Kretingos centre bei mobilūs laiškininkai.
Trumpų žinučių rubrikoje kovo mėnesį „Švyturys“ skelbė informaciją apie atlyginimus. „Rajono statistikos skyriaus duomenimis, vasario mėnesį miesto ir kaimo darželio darbuotojų vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, buvo 491 litas (sausį – 493 litai), Kretingos miesto vidurinių mokyklų mokytojų – 756 litai (sausį 735 litai), Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro ir ligoninės gydytojų – 885 litai (sausį – 880 litų)“. Tarp kitko, 1998 m. minimali mėnesio alga buvo 430 litų.
Matyt, tuo metu net benzopjūklas buvo ne visiems įkandama prekė, o gal žmonėms trūko įgūdžių su jais dirbti. Gal todėl Kretingos miškų urėdija, padedant Kauno aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojams, 30 vyrų mokė, kaip teisingai dirbti su tais benzopjūklais. Kursuose buvo išklausyta teorija, o po to – praktinis egzaminas.
Pabaigai – apie žmonių ir kalbininkų ginčą dėl geografinių pavadinimų. Taip kaip Klaipėdoje nesutariama – Dangė ar Danė, taip ir Kretingos rajone buvo ginčijamasi Vidmantai ar Vydmantai. Kalbininkams – Vidmantai, gyventojams – Vydmantai. Kretingos savivaldybės lituanistė ir konsultantė A. Skieruvienė rašė, kad anksčiau įteisintas pavadinimas Vidmantai neturi mokslinio pagrindo. Toks atsakymas gautas iš Lietuvių kalbos instituto Vardynų skyriaus. Konsultantė tikino, kad dabar kalbininkai tikrai įsigilino į vietovardžio kilmę ir ateityje jokių pakeitimų nebebus. Įsitvirtino Vydmantai.
O Klaipėdoje iki šiol kitaip. Vietiniams klaipėdiškiams yra Dangė, atvykėliams kalbininkams – Danė. Kretingoje – apskritai Akmena.
Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS
365 peržiūrų (-a)