Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstęs šaukimo reformą nusprendė pritarti siūlymui šaukti jaunuolius iš karto po mokyklos. Komitetas taip pat pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) idėjai atsisakyti galimybės atidėti tarnybą aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams.
Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Artūras Žukauskas siūlė nesikišti į jau vykstantį studijų procesą ir jaunuolius po mokyklos šaukti tik su keliomis išimtimis: atidedant tarnybą ypač gabiems moksleiviams, sportininkams ir menininkams. Visgi, NSGK nariai tam prieštaravo, teigdami, jog tokios išimtys sukurtų socialinę atskirtį tarp jaunuolių.
Kaip skelbta anksčiau, Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą. Pagal šias pataisas, šaukimą gautų ir stojantieji į aukštąsias mokyklas ar kolegijas.
Svarbu pabrėžti, kad studentams vis tiek liks galimybė rinktis: atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) arba stabdyti studijas ir atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
Viena iš esminių šaukimo reformoje numatomų naujovių – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Privalomieji ir toliau bus šaukiami 9 mėnesiams, tačiau atsižvelgiant į poreikius, laikotarpis galėtų būti sutrumpintas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai tarnautų 3 mėnesius.
Numatoma, kad šaukiami bus 18–21 metų jaunuoliai, o vaikinus į tarnybą siūloma kviesti iš karto po mokyklos baigimo.
Ateityje ketinama diskutuoti ir moterų šaukimo klausimu. Nors Lietuvos verslo konfederacija pabrėžė, kad šaukimo reformoje trūksta didesnės moterų įtraukties, NSGK žadėjo prie šio klausimo grįžti vėliau.
411 peržiūrų (-a)