Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT), siekdama nagrinėjamų teismuose ar išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose maksimaliai operatyvaus, efektyvaus ir teisingo ginčų išsprendimo, savo veikloje įgyvendindama teisingumo, efektyvumo, skaidrumo, vienodų standartų laikymosi, lankstumo, sąžiningumo ir nešališkumo principus bei vadovaudamasi galiojančiomis įstatymų normomis, daugeliu atvejų leidžiančiomis baigti kilusį civilinį ar administracinį ginčą taikos sutartimi, yra patvirtinusi vidaus taisykles, kuriose reglamentuojama taikos sutarčių sudarymo tvarka.

Klausimai dėl taikos sutarčių sudarymo svarstomi NŽT komisijoje probleminiams klausimams spręsti (Komisija), išskyrus tam tikrus vidaus taisyklėse numatytus atvejus, kai sprendimas sudaryti taikos sutartį ar jos nesudaryti priimamas sprendimo neapsvarsčius Komisijoje:

  • jei byloje skundžiami NŽT priimti sprendimai (atsakymai į skundus, prašymus) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) ar teismo prašoma įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti skundą ar prašymą, nekeliant kitų reikalavimų, ir su taikos sutarties sąlygomis sutinka sprendimą priėmęs ar atsakymą į prašymą ar skundą pateikęs administracijos padalinys;
  • kai taikos sutartis sudaroma byloje dėl skolos valstybės biudžetui ar įsiskolinimo už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus priteisimo, termino skolai valstybės biudžetui ar įsiskolinimui už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus sumokėti atidėjimo ir (ar) išdėstymo, ir (ar) ieškinio senaties termino taikymo palūkanoms ir delspinigiams;
  • kai kita bylos šalis sutinka su NŽT pareikštais reikalavimais ar NŽT priimtais sprendimais, kuriuos ginčija teisme, arba atsisako reikalavimų NŽT atžvilgiu, ir taikos sutartimi iš esmės yra sprendžiami tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, išskyrus atvejus, kai taikos sutartimi NŽT įsipareigoja apmokėti kitos bylos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas;
  • kai taikos sutartis sudaroma byloje, kurioje pareikšti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimai dėl žemės sklypo (jo dalies), priskirtino (priskirtinos) neprivatizuojamai žemei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, grąžinimo valstybei, kai taikos sutartimi siūlomi spręsti restitucijos taikymo klausimai atitinka tos kategorijos byloms taikomą teisminę praktiką ir kitais atvejais.

Komisija taip pat nesvarsto taikos sudarymo klausimo, kai konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių, kad taikos sutartis siūlomomis sąlygomis galėtų būti sudaroma (pvz., yra suformuota teismų praktika analogiškose bylose, kuri yra priešinga siūlomoms taikos sutarties sąlygoms; taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei, viešajai tvarkai; taikos sutartimi šalis nesiekia išspręsti ginčo kompromisų ir nuolaidų būdu, o tik reikalauja, kad NŽT pritartų byloje pareikštiems reikalavimams).

Taikos sutarties sudarymo klausimo pateikimą svarstyti Komisijai organizuoja NŽT atstovas byloje, todėl taikos sutartimi suinteresuotos šalys dėl taikos sutarties sudarymo turėtų kreiptis į minėtą atstovą arba siunčiant prašymą sudaryti taikos sutartį, kartu pridedant ir taikos sutarties projektą, į NŽT, adresu Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius, ir el. paštu nzt@nzt.lt .

Taikos sutartis gali būti sudaryta tik tuo atveju, jeigu ji atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas ir viešąjį interesą, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (jeigu NŽT, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo užtikrinti jų apsaugą).

Sudarant taikos sutartį, laikomasi šių principų:

  • taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat jos negali būti sąlyginės, t. y. taikos sutarties sąlygų įvykdymas negali priklausyti nuo kito subjekto ar institucijos, kuri nėra taikos sutarties šalis, atliekamų veiksmų, priimamų sprendimų, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad taikos sutarties sąlygų ateityje nebus galima įvykdyti;
  • taikos sutartyje turi būti numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka;
  • taikos sutartyje turi būti nurodytos taikos sutarties įsigaliojimo, patvirtinimo, jos nevykdymo pasekmės;
  • taikos sutartimi gali būti abipusių nuolaidų būdu prisiimti įsipareigojimai, kuriais būtų užtikrinamas viešasis interesas ir nebūtų pažeisti valstybės (Vyriausybės) ir (ar) NŽT teisės ir teisėti interesai;
  • taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai turi užtikrinti, kad tokiu būdu bus išvengta didesnės žalos valstybei, negu taikos sutarties nesudarius;
  • taikos sutarties sudarymo galimybė svarstoma bylose, susijusiose su individuliais administraciniais aktais, valstybinės žemės sandorių vykdymu, darbo ginčais, civiline atsakomybe ir piniginiais ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo, ir kitose bylose, taip pat vykdymo proceso metu. Taikos sutarties sudarymo galimybė vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kompleksiškai įvertinus bylos aplinkybes bei susiklosčiusią faktinę situaciją, teismų praktiką tos kategorijos bylose, materialines ir proceso teisės normas.

Komisijos posėdžiai nėra vieši, juose dalyvauja tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžio sekretorius, atsakingi darbuotojai ir kviestieji asmenys. Komisijos posėdžiai gali vykti nuotoliniu, kontaktiniu ir mišriu būdu. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

Komisijos sprendimas pritarti taikos sutarties sudarymui priimamas 2/3 Komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi vieną balsą. Balsavimo metu Komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo.

Komisija, apsvarsčiusi taikos sudarymo klausimą, savo siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo / nesudarymo teikia NŽT direktoriui. Galutinį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo priima NŽT direktorius.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

 361 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes