Už tai, kad miesto stadionui būtų suteiktas „Kretingos Šaulių“ vardas, ketvirtadienį vykusiame rajono posėdyje “už” pasisakė visi savivaldybės tarybos nariai. Susilaikė tik Giedrius Petreikis.
Tačiau iš pačio ryto į Kretingos r. savivaldybės tarybos posėdį buvo pasiųstas uniformuotų vyrų desantas bei muziejininkas Julius Kanarskas. Iš pradžių „Kretingiškio“ tribūnoje pasisakė Lietuvos šaulių sąjungos Komunikacijos skyriaus tarnautojas Stasys Ignatavičius.
Jis prisipažino, jog atvyko įgaliotas Lietuvos Šaulių sąjungos vado Lino Idzelio. “Ir aš norėčiau savo kalbą pradėti klausimu: ar būtų čia sporto kompleksas, stadionas, jeigu prieš karą šauliai nebūtų išpirkę šios žemės ir pastatę stadioną. Atvykome tam, kad įrodyti tą teisingumą”, – rėžė komunikacijos specialistas.
Pasak jo, sportas visada užėmė didelę dalį Šalių sąjungos veiklos, todėl labai norėtų, kad tas šaulio vardas išliktų ir naujajame sporto komplekse.
“Aš atsivežiau su savimi Šaulių sąjungos istoriją, kuri išleista 1939 metais. Šioje knygoje esą daug yra rašoma apie Kretingos rinktinę. Tuo metu tai buvo 15 rinktinė. Šiame stadione buvo vykdomi bendri Šaulių sąjungos instruktorių kursai. 1990 metais man teko dalyvauti atkuriant Kretingos šaulių būrį. Žinant Šaulių sąjungos galimybes, mes juk neprašome, kad būtų Šaulių sąjungai priklausytų šis stadionas. Mes norime bendradarbiavimo sutartimi padėti vystyti sportinę veiklą. Sudarius sutartį, Šaulių sąjunga gali finansuoti bendrus projektus, padėti organizuoti sporto ir miesto renginius. Todėl prašome tik vieno – palikti vardą”, – dėstė vietos politikams uniformuotas vyras.
Jis esą atvyko “ištiesti ranką”. “Aš manau, kad jūs taip pat mums paspausite ranką”, – baigė savo kalbą šaulys.
Toliau pasisakė Vakarų jūrų 3-iosios rinktinės vadas Rolandas Lukšas. “Apsivilkau baltus marškinius, nes man didelė garbė dalyvauti jūsų Taryboje”, pasisveikindamas tarė baltai uniformuotas vyriškis.
Jis prisiminė, kad Klaipėdos apskrityje yra tik du merai, kurie priklauso Šaulių sąjungai. Tai Skuodo ir Kretingos merai. Oratoriaus duomenimis, Kretingoje yra apie 70 šaulių sąjungos narių. Iš jų – apie 20 – tai komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo šauliai. Tai rajono žmonės, kuri krizės atveju pirmiausia kartu su komendantu užtikrintų, kad būtų vykdomos tiek mero, tiek tarybos narių pareigos.
Užbėgdamas už akių galimoms sąmokslo teorijoms ir melagienoms, jis priminė, jog praėjusios savaitės pratybos nebuvo specialiai rengtos prieš Šaulių vardo suteikimo stadionui svarstymą Taryboje. Šios pratybos buvo esą buvo senai suplanuotos. Tokios pratybos, imituojant komendantines veiklas, buvo surengtos pirmą kartą. „Didžiuokitės, kad esate šios bendruomenės nariai. Didžiuokitės, kad turite patriotiškai nusiteikusius gyventojus, kurie yra Šauliai”!, – toliau gražindamas savo kalbą patriotiniais šūkiais, džiūgavo vadas.
Anot jo, daugiausiai jaunųjų šaulių yra būtent Kretingos rajone – apie 80. O išdėstęs šią statistiką ėmė pats sau ploti. Tarybos nariai taip pat neatsiliko ir ėmė įkandin ploti. „Tai dar karą parodo jūsų pilietiškumą“, – priminė R.Lukšas.
Vadas taip pat priminė tarpukario istoriją, kad 1923 metais Lietuvai atgavus Palangą, pirmieji į miestą įžygiavo būtent Kretingos šauliai. Į kalbos pabaigą vėl prisiminė stadiono reikalus, esą jaunimas, pamatęs, jog stadionas pavadintas „Šaulių“ vardu, uoliau jungsis prie šios patriotinės organizacijos, o visuomenė nebepainios Šaulių su Šiauliais. Baigdamas vadas vos nepamiršo svarbiausio: Šaulių sąjunga, pasirodo, turi galiojančią sutartį su Kretingos savivaldybe.
Tame pačiame Tarybos posėdyje stadiono klausimus buvo svarstomas 25-uoju klausimu. Pasak mero A.Kalniaus, kadangi šis klausimas sukėlė viešoje erdvėje daug diskusijų, į posėdį pasisakyti buvo pakviestas muziejininkas Julius Kanarskas. Jis glaustai argumentavo, kodėl būtent toks “Šaulių” pavadinimas stadionui yra sutekimas.
Žymus muziejininkas savo kalbą pradėjo nuo to, jog jam buvo nemalonu perskaityti viename iš laikraščių (greičiausiai tai buvo “Švyturys”) subjektyvią žurnalisto nuomonę.
„Turbūt niekas iš jūsų neabejoja tuo, kad stadioną iš tiesų pastatė Šauliai”, – argumentavo J.Kanarskas, pridurdamas, jog Tarybos posėdžio pradžioje pasisakę Šaulių sąjungos atstovai kalbėjo, jog organizacija ir naujausiais laikais aktyviai vykdo sportinę veiklą. Šauliai esą visada buvo patriotai, aktyviai plėtojo kultūrinę veiklą. Jie turėjo didžiulį ryšį su visuomene, vykdė patriotinę ugdomąją veiklą.
Pasak J.Kanarsko, šita teritorija Savanorių gatvėje istoriškai priklausė dvarui, priklausė Vaitiškiu valakui. Per žemės reformą Vaitiškių valakas iš dvaro buvo nusavintas ir perduotas Kretingos apskrities savivaldybei. Iš pradžių sklypas buvo paskirtas Kretingos gimnazijai, kitą šios teritorijos dalį apie 1930 metus nusipirko miškų departamentas. Šalia parko buvo pastatyta urėdija, teritoriją buvo planuojama paversti parku. Tačiau pačiu laiku į šiuos reikalus įsijungė šauliai. Jie kartu su miškininkais įkūrė parką, o šalia sumanė įrengti stadioną bei pastatyti sau namus. Ir tai atsitinka 1934 metais. Tokiu būdu čia atsiranda Šauliai su savo stadionu ir namai, prasideda visos miesto dalies nauja raida. Tuo pasinaudojo pranciškonai ir mėmė tiesti Savanorių gatvę. Taip šiose teritorijose įsibėgėjo miesto plėtra.
Kretingos muziejininkas priminė, kad šauliai labiausiai nukentėjo pokario metais. Jie buvo pirmieji, katrie patyrė sovietų represijas.
Daugelis diskusijose dalyvavusių Tarybos narių pritarė, kad stadionas vadintųsi ne “Šaulių”, o „Kretingos šaulių“. Tai esą didelis skirtumas. Kai sakė Juozas Mažeika to vietos politikai ir pageidavo kad prie „Šaulių“ atsirastų žodelis „Kretingos“. Už nutarimą balsavo visi Tarybos nariai. Susilaikė tik Giedrius Petreikis.
