Seimas skubos tvarka pradėjo svarstyti naują Valstybinių pensijų įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti socialinį teisingumą ir panaikinti valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų bei beveik dvigubai padidinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas.
Pasak projektą pristačiusios Monikos Navickienės, tai yra pirmasis valstybinių pensijų pertvarkos etapas. „Pertvarkos tikslas yra pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais bei siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių“, − Seimo posėdyje sakė politikė.
Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis siūloma pradėti pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos pertvarką nuo nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų didinimo, kuris, jei Seimas pritars, įsigaliotų jau liepos 1 d.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, kurie labiausiai nukentėjo nuo okupacijų, tremtiniams, politiniams kaliniams, asmenims, likvidavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, asmenims, buvusiems getuose, ir kitiems.
Teikiamomis pataisomis siūloma 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant šių valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir vidutinės nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydį priartinant prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio . Pasak M. Navickienės, vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (be nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų) nuo 2024 m. liepos 1 d. siektų apie 145 eurus.
Siekiant vienodinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas siūloma nevertinti, ar asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Pakeitimais taip pat numatoma panaikinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“. Pritarus šiam siūlymui, būtų įgyvendinamas vieno langelio principas, kai asmeniui dėl jam priklausančios pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ar dėl skirtingų rūšių pensijų skyrimo užtektų tiesiogiai kreiptis į „Sodrą“. Kaip pažymėjo M. Navickienė, taip pat atsirastų galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.
Tarp kitų planuojamų pokyčių – siūlymas nustatyti, kad prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skirtų Prezidento kanceliarija, šiuo metu tai daro Vyriausybė. Pakeitimais taip pat siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai arba tėvui, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų.
Skaičiuojama, kad 2024 m. naujoms siūlomoms priemonėms įgyvendinti reikės 16 mln. eurų, 2025 m. – 31 mln. eurų, 2026 m. – 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3906) balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 15 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 18 d.
Šiuo metu valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reguliuoja keturi įstatymai: Valstybinių pensijų, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Teisėjų ir valstybinių pensijų ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymai. Dar du įstatymai – Profesionaliojo scenos meno įstatymas ir Sporto įstatymas − reglamentuoja kompensacinių išmokų ir rentų skyrimo bei mokėjimo sąlygas kūrybiniams darbuotojams ir sportininkams. Šių teisės aktų keitimas planuojamas trimis etapais.
666 peržiūrų (-a)