Aplinkos ministerijai paraginus savivaldybes aktyviau kovoti su invazinių augalų bei moliuskų (šliužų) paplitimų, Kretingos rajone tik Salantų seniūnija per socialinę erdvę kreipėsi į gyventojus prašydama padėti nustatyti invazinių rūšių paplitimo vietas.
Praėjusią savaitę Salantų seniūnė Jolanta Azondeniene per socialinę erdvę paprašė gyventojų, kad miesto seniūnijos teritorijos valstybiniuose ir privačiuose žemės sklypuose būtų nustatytos šių invazinių augalų bei gyvūnų paplitimo kolonijos. Tarp tokių paminėta bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum), didžioji rykštenė, (Solidago gigantea), kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) ir ispaninis arionas (Arion vulgaris).
Prašoma pranešti apie buveines
Arionai – tai visiems gerai pažįstami rudi invaziniai šliužai, kurie daro didelę žalą daržams, sodams bei viešiesiems gėlynams. Dažnai jų naikinimui gyventojai naudoja druską bei įvairius fungicidus.
Pastebėjimus šiuos augalus ir šliužus, prašoma informuoti el. paštu jolanta.azondeniene@kretinga.lt arba skambinti tel. +37061628062.
Tačiau dėl invazinių šliužų žmonės skundžiasi ne tik Salantuose, net ir Kūlupėnuose, Žalgirio seniūnijoje, kolektyviniuose soduose bei pačiame Kretingos mieste. Tačiau apie raginimus invazinius moliuskus naikinti ar skiriamas papildomas lėšas chemikalams pirkti – iš savivaldybės pusės – jokių naujienų.
Naikinti šliužus turės visi
Aplinkos ministerija informuoja, kad Iš Ispanijos kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta visoje Lietuvoje. Gamtininkų teigimu, iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelę žalą, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Šliužai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose.
„Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba tarsis, kokias invazines rūšis, pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintančius luzitaninius šliužus, ir juos siūlysime priskirti prie invazinių rūšių, kurias naikinti turėtų visi“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė.
Metodų kompleksas
Laukinių augalų ir grybų įstatymas numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato ir konkrečius įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, stabdančių jų plitimą, atsižvelgusi į konkrečios rūšies daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.
Kristina Klovaitė atkreipia dėmesį, kad šliužų problema aktuali daugumoje Europos šalių. Mokslininkai yra pasiūlę įvairių kovos būdų, tačiau visapusiškai efektyvaus nėra – reikia vertinti atskirus atvejus ir taikyti metodų kompleksą, būtina įvertinti ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, ypač naudojant cheminius preparatus.
Galima naudoti AARSP lėšas
Savivaldybės, nelaukdamos paraginimų, jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines rūšis. Šiam tikslui jos gali panaudoti savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be to, jos gali Tarybos sprendimais pasitvirtinti atskiras tvarkas dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo savo teritorijoje.
Kai kurios savivaldybės jau yra skyrusios finansavimą naikinti invazinius šliužus. Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybė įgyvendina luzitaninio ariono populiacijos gausos reguliavimo planą, kuriuo siekiama mažinti šio kenkėjo plitimą. Jį parengė Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkai, įvertinę situaciją savivaldybės teritorijoje.
Grės baudos
Aplinkos apsaugos departamentas primena, jog invazinių rūšių nenaikinimas gali užtraukti baudą nuo 300 iki 600 eur. Prie tokių priskiriami ne tik plėšrūs invaziniai šliužai, bet ir tokie niekuo nekalti augalai, kaip lubinai. Juos galima gausiai skinti ir merkti į vazas, bet patys veisti, auginti ir leisti veistis – draudžiama.
Kokių tik priemonių kovoje su invaziniais šliužais, sraigėmis neišbandė sodininkai. Vieni pastoviai beria druską, salietrą ar kitas chemines priemones, kiti į kiemą įsileidžia pulkelį ančių. Pasirodo, antys bėgikės – puikios sanitarės, surenkančios šliužus ir net kolorado vabalus. Taip pat „sanitarinį darbą“ atlieka ir paprastos naminės vištos, kurios išrenka spraiges, iškapso po žeme miegančias parazitų lervas, sujaukia šliužų buveines.
