Netoli Joskaudų ir Lazdininkų kaimų planuojama įrengti atvira šaudykla nenorom sukelia nemalonių sąsajų su neseniai Darbėnų apylinkėse nuvilnijusiu ketintos statyti metanolio gamyklos skandalu.
Kaip ir gamyklos atveju, apie šaudyklą kaimų bendruomenės bei aplinkiniai rekreacijos bei turizmo krypties verslininkai sužinojo tik privalomai savivaldybės interneto svetainėje paskelbus informaciją apie pradedamą poveikio aplinkai vertinimą. Savivaldybė ir toliau nemato reikalo žmonėms detaliau paaiškinti apie jų gretimybėje atsirasiančios militarizuotos veiklos naudą rajonui ir galimą žalą.
Žodžiu, rajono valdžia lipa ant to paties grėblio, tačiau šį kartą grėblio kotą iš anksto pasitrumpino, kad šis kaktos nepasiektų.
Atvira šaudykla kaimo miškuose – ne metanolio gamykla nemažo rajono miestelio pašonėje. Todėl ir Darbėnų bendruomenės reakcija ne ta, kokios buvo sulaukta metų pradžioje. Tačiau šaudykla – ir ne golfo laukai. Nei gyventojams, nei verslininkams ištisomis dienomis būti lyg mūšio lauko pakraštyje nesinori.
Nuo chemijos pramonės gamyklos vargais negalais apsigynusi organizuota Darbėnų bendruomenė dabar vengia atvirai prieštarauti šaudyklai, nenorėdama būti visų išjuokta, kad, esą, baidosi visko, kas tik aplinkui Darbėnus ima judėti.
Negana to, pasimokiusi iš gamyklos istorijos, šį kartą savivaldybė griebėsi naujos taktikos. Rajono meras A.Kalnius pagrįstai tikėjosi, kad prieš dvi savaites į ataskaitos pristatymą Darbėnuose gausiai susirinkę gyventojai kels klausimą dėl šaudyklos.
Todėl jis apdairiai atsivežė Aplinkos apsaugos agentūrai skirtą savivaldybės raštą, kuriame teigiama, kad šaudyklą įrengti planuojančiai įmonei priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl jame numatoma ūkinė veikla prieštarauja rajono bendrojo plano sprendiniams ir savivaldybė jai nepritarianti.
„Kiti klausimai?“, – tai perskaitęs A.Kalnius neslėpdamas susierzinimo kreipėsi į darbėniškius. Tuo kaip ir nukirsdamas, kad daugiau jokių diskusijų šiuo klausimu nebus.
O padiskutuoti dar reikėtų. Visų pirma, mažai tikėtina, kad kovo mėnesį būsimai šaudyklai verslininkai už 40 tūkst. eurų perka 4 hektarų sklypą, pradeda nepigiai kainuojančią poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, planuoja ne mažiau nei 100 tūkst. eurų investicijas prieš tai neužsitikrinę savivaldybės paramos.
Savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė teigia, kad apie prieštaravimą bendrajam planui viešosios įstaigos „Vakarų šaulių šaudykla“ savininkai buvę įspėti, tačiau jie bendrąjį planą skaitantys kitaip ir linkę rizikuoti.
Anot R.Kasnauskės, sklypo paskirtis – žemės ūkio, o verslininkai jame ketina teikti paslaugas, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tai yra jau komercinė veikla, kuri nesuderinama su žemės ūkio veikla.
Tačiau žurnalistams būsimos šaudyklos valdas aprodę ir apie ją viską papasakoję, viešosios įstaigos savininkai nė neužsimina apie kažkokius prieštaravimus teritorinio planavimo dokumentams. O visas pasakojimas apie planuojamą statyti šaudyklą labiau panašus į atsargų šios veiklos pristatymą visuomenei, kaip viskas būsią gerai.
O gal savivaldybės išreikštas prieštaravimas tokiai veiklai yra viso labo aplinkinius gyventojus ir verslininkus turinti užmigdyti valdžios gudrybė? Gal tariamo prieštaravimo spraga slepiasi po vienu bendrojo plano aprašomosios dalies punktu, kuris sako, kad saugomo žemės ūkio kraštovaizdžio zonoje, į kurią patenka minėtas sklypas, esamose užstatytose teritorijose be gyvenamojo namo gali būti vykdoma statyba paslaugų objektų veiklai vystyti.
Negana to, tolimesnis punktas kalba, kad šioje zonoje prie kelių gali būti įrengiami transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirti paslaugų statiniai. Iš tiesų, į būsimą šaudyklą bus patenkama žvyruotais keliais, kuriuos prižiūrės ir tvarkys patys šaudyklos verslininkai.
Kaip čia pamirši, kad ir Kretingos rajono meras, kaip ir viešąją įstaigą įkūrę verslininkai, yra šaulys. Pati įmonė pavadinta „Vakarų šaulių šaudykla“. Tokiu pačiu pavadinimu kaip ir Vakarų šaulių 3 – oji rinktinė, kurios prašymu taryba neseniai suteikė Kretingos šaulių vardą miesto stadionui.
Įtartina ir tai, kad beveik prieš dvi savaites Aplinkos apsaugos agentūrai išsiųstas raštas, kuriame išsakoma savivaldybės, tai yra – Kretingos rajono gyventojų pozicija, iki šiol nėra paviešintas savivaldybės svetainėje. Kodėl? Kad gyventojai neturėtų galimybės išanalizuoti rajono valdžios argumentų?
Vos už kilometro nuo arčiausio vienkiemio ir už pustrečio kilometro nuo Joskaudų kaimo bei Monciškės kvartalo Palangos teritorijoje nutolusi atvira šaudykla tikrai ne golfo laukai. Svarbiausia jos daroma žala žmonėms – nuolatinių šūvių garsai. Ir tai nebus pavieniai pokšt pokšt. Tai jau bus ištisi tratata.
Verslininkai ginasi, kad išmatavus maksimalų triukšmo lygį, jis artimiausiose gyvenamosiose ir poilsio vietovėse neviršys higienos normų leidžiamų decibelų. Žmonių sveikatai toks triukšmas gal ir nekenks, bet ir ramybės nepridės.
Jau kitą vasarą planuojanti atsidaryti šaudykla darbo dienomis veiks nuo 10 iki 19 val., o šeštadieniais – iki 17 val. Vienu metu čia galės šaudyti 25 asmenys. Skelbiama, kad šaudykloje užsiiminės policijos pareigūnai, krašto apsaugos savanoriai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kurie naudos A kategorijos ginklus: automatus, kulkosvaidžius, didelio kalibro graižtvinius šautuvus, kurių šūvių garsas sklinda keletą kilometrų ir planuojami pylimai jų nenuslopins.
Numatoma, kad per metus šaudykloje atliekų pavidalu susidarys 30 tūkst. žalvarinių ir 35 tūkst. plastikinių tūtelių. Vadinasi, per metus čia būtų iššaunama 65 tūkst. kartų. Vidutiniškai beveik 5,5 tūkst. per mėnesį, 211 šūvių per dieną, 23 – per valandą. Aišku, tai tėra verslininkų pageidavimas, kuris nebūtinai išspildys. Tačiau pagal planuojamą intensyvumą, gali būti, kad kokią vasaros dieną aplinkiniai išgirs ir pusę tūkstančio šūvių.
Kas norėtų gyventi ar ilsėtis tokioje aplinkoje?
916 peržiūrų (-a)