Žalos sveikatai ieškiniai teikiami įvairiausiose situacijose – nuo galimai dėl kito kaltės patirtų traumų darbo vietose, medicininėse įstaigose, viešose vietose, kelionėse ir pan. Nors scenarijų gali būti daug, svarbu žinoti, kaip elgtis atsidūrus nepavydėtinose situacijose. Kalbant apie sėkmingus žalos sveikatai ieškinius ir sąžiningos kompensacijos galimybę, svarbu žinoti, kaip elgtis ir kokių klaidų vengti. Toliau – apie kelias jų.
Medicininės dokumentacijos trūkumas
Nepriklausomai nuo to, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ir kur planuojamas teikti ieškinys, teisininkas Lietuvoje ar patikimas advokatas Londone patvirtintų tą patį – medicininė dokumentacija, susijusi su žala sveikatai, yra vienas kertinių sėkmingo ieškinio aspektų. Pavyzdžiui, jei trauma įvyko darbo vietoje dėl galimai darbdavio aplaidumo, tačiau nesikreipiama į medikus iškart – tampa bent kelis kartus sunkiau susieti patirtą sužalojimą su galimai dėl kito kaltės nutikusiu nelaimingu atsitikimu. Kartais tai gali tapti net neįmanoma.
Taigi, nepaisant to, kad trauma nedidelė, svarbu kreiptis į medikus – pirmiausia, dėl savo sveikatos gerovės užtikrinimo, o tuomet ir dėl įrodymų, kurių gali prireikti nusprendus teikti ieškinį.
Nenuoseklus ir neatsakingas kitų įrodymų rinkimas
Dar viena dažna klaida yra ne tik medicininės dokumentacijos trūkumas, bet ir nenuoseklus kitų įrodymų rinkimas. Kai kurie scenarijai gali būti itin painūs, tad tokios detalės kaip liudytojų parodymai, komunikacijos įrodymai ar nuotraukos bei vaizdo įrašai iš įvykio vietos gali būti lemtingos. Atsidūrus nepavydėtinose situacijose, kurios galimai įvyko dėl kito kaltės, svarbu fiksuoti kiekvieną detalę.
Pirmuoju atveju, kai nėra medicininių išrašų, tai gali ne tik sumažinti sėkmingo ieškinio tikimybę, bet ir išvis panaikinti šansus įrodyti savo tiesą. Jei nėra daugiau žalos mastą pagrindžiančių įrodymų, ieškinys galbūt ir realus, bet nebūtinai bus toks sėkmingas. Juk dažniausiai, jei yra pagrindas teikti ieškinį, jo sėkmė vertinama tuo, kiek sąžininga gauta kompensacija. Kuo mažiau įrodymų, tuo mažiau šansų gauti kompensaciją už fizinę, emocinę, finansinę žalą, apgadintus daiktus, patirtas medicinines ar su trauma susijusias kelionių išlaidas ir t. t.
Laiko vilkinimas – gali būti per vėlu teikti ieškinį, net jei jis galėjo būti sėkmingas
Galiausiai, kartais net ir tie scenarijai, kurie gali tapti žalos sveikatai ieškinių pagrindu, galiausiai netenka „svorio“. Priklausomai nuo aplinkybių, nukentėjusiųjų bei tam tikros šalies teisinės sistemos, dažniausiai yra aiškūs terminai, per kiek laiko nukentėjusieji turėtų pateikti žalos sveikatai ieškinį. Terminas gali būti net trys metai nuo patirto sužalojimo. Vis dėlto, jei vilkinamas laikas, šansas teikti ieškinį gali dingti.
Kita vertus, teisininkai pabrėžia, kad laikas svarbus ne tik dėl to, bet ir dėl įrodymų – bėgant laikui tampa vis sunkiau atsiminti svarbias detales, surinkti reikalingus išrašus, čekius ir pan.
Tai tik kelios klaidos, kurių svarbu vengti, tiek siekiant įrodyti sėkmingo ieškinio pagrindą, tiek gauti kuo sąžiningesnę kompensaciją. Žinoma, dažnai atsidūrus nepavydėtinose situacijose mažai susimąstoma apie teisinius niuansus. Tačiau būtent jie lemia tai, ar bus įmanoma įrodyti kito kaltę, žalos mastą ir laiku pateikti reikalingus įrodymus. Nenuostabu, kad nukentėjusieji dažnai konsultuojasi su srityje patyrusiais teisininkais, kurie padeda objektyviau įsivertinti situaciją ir nusimatyti tolimesnius žingsnius bei suprasti sudėtingesnius teisinius terminus.
