Pastarosios savaitės įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje dar kartą apnuogino baisius ligos simptomus: žmonija kaip niekad anksčiau istorijoje yra pavojingai susiskaldžiusi.
Turbūt visus prikaustė ne tiek Anglijos pralaimėjimas ispanams futbolo čempionate, kiek gana keistas pasikėsinimas į kandidatą tapti JAV prezidentu Donaldą Trumpą. Kraujuojanti dešinioji ausis ir pakeltas kumštis į viršų tapo tikru kovos simboliu tiems amerikiečiams, tikėtina ir viso pasaulio žmonėms, kurie mano, jog metas stabdyti į chaosą vedančią progresyvią transhumanistinę darbotvarkę, nesiliaunančius karštus bei šaltus karus. Tačiau visuotinį visų karą su visais nauja revoliucija įveikti būtų sudėtingas reikalas. Pasikėsinimas – tai tik dar daugiau žibalo į ugnį. D.Trumpo ausis – tik simbolis, primenantis, jog žmonės vieni kitų tiesiog negirdi.
Milvokyje Trumpas ištarė jauno žmogaus pavardę: viceprezidentu ketins tapti JD Vance‘as – buvęs JAV jūrų pėstininkas. Tai jaunas žmogus, kuris yra kaip iššūkis sveikatos problemų turinčiam garbaus amžiaus oponentui – veikiančiam JAV prezidentui.
Nepavykęs pasikėsinimas į D.Trumpą priminė, jog vienai iš pusių kažkaip jau nebelaiko nervai. Pagal „MK Ultra“ paruoštas killer‘is – tai tik per socialinius tinklus valdomo agresyvaus socialinio spiečiaus įrankis. Nervai Klauso Shvabo darbotvarkės rėmėjams pašlijo dar anksčiau, kai prieš kelis mėnesius slovakiška tipinio „užingrido“ žmogaus pavidalo versija sumanė nušauti premjerą Robertą Ficą. Žmonėms tai neišėjo į naudą, nes po to Slovakijoje buvo stipriai užveržtos veržlės, priimtas įstatymas, kuris, be kita ko, riboja susirinkimų laisvę. Amerikoje taip nebus, nes tai ne Europa. Amerikoje veržlės bus atsukamos, kol sriegiai nenudils, o pelkės – dar kartą sausinamos. Pelkėmis neretai vadinami Baltieji rūmai.
Tuo tarpu Lietuvoje oponuojančioms pusėms nervai irgi nelaiko. Seime iškilmingai prisiekė Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda naujai penkerių metų kadencijai. Kunkuliuojančio politinio puodo katilas ėmė dar labiau kilnotis, o pavojingi garai – virsti lauk.
Teisybės ministerija, kuri tautos folklore vadinama Lietuvos radiju ir televizija, kartu su kitais papūginiais kaltintojais ėmė teisti inauguracijos puotos dalyvius: kaip čia su propagandos specialistais nebuvo suderintas svečių sąrašas? Sukeltas šaršalas apnuogino baisią tiesą: nervų sistema ne pas visus geležinė.
Pasak teisybės apaštalų, G. Nausėdos inauguracijos šventėje bene didžiausią atgarsį sukėlė ten pasirodę prieštaringai vertinami asmenys, ypač – aktorius ir modelis Žilvinas Tratas. Esą jis į renginį nekviestas ir pateko kaip lydintis asmuo. Tačiau inkvizitoriai velia į vatą ką tas aktorius padarė, kad gavo klasikinę „calcel“ kultūros nominaciją. Tiesa, nurodoma, jog šis asmuo, esą yra „prieštaringai vertinamas“ dėl savo pasisakymų. Žmogus greičiausiai turėjo nesuderinamą su viešu turiniu nuomonę, panašiai kaip vengrų vadas Orbanas, pirmininkaujantis ES, kurio atžvilgiu taip pat taikoma auklėjamoji „cencel“ kultūra, kuri, deja, nieko iš esmės nelemia, o tik gilina nesutarimus bei konfrontaciją.
Jau ne kartą rašėme, jog „cancel“, t.y. atšaukimo kultūra – žemiausias politikos žanras, kuris skaldo ir rūšiuoja visuomenę į tinkamus ir netinkamus. Trūksta tik galimybių paso arba socialinio reitingo, kaip Kinijoje. Netikėliai auklėjami ir baudžiami etiketėmis, tokiomis, kaip „prieštaringai vertinamas“. Pavyzdžiui, ministrai nevyksta į Orbano komandos rengiamus susitikimus, nes esą jiems gėda dėl to, jog pastarasis Putinui spaudė ranką, todėl, kad gėda užsienio reikalų ministrui, kuris taip ir nesulaukia Dievo malonės tapti eurokomisaru. Visa tai su objektyvia tikrove, žinoma, neturi nieko bendro. Tai tik vienos iš politinių grupių baimių kupinos akys, įsitikinimų sistema, kuri neprivalo būti bendra visiems.
Tačiau aiškėja, kad prezidentiniame renginyje buvo ir kitų dominuojančiam burbului neįtikusių asmenų, tokių, kaip Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir kt. Tai buvo puiki proga dar kartą apkandžioti šalies vadovą ir jo komandą. Nors aišku kaip dieną: Prezidentas išrinktas ir prisiekė. Šaukštai po pietų!
Prezidento vyriausiąsis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas žodžių kišenėje taip pat neieškojo, esą inauguracijos renginių dalyviai pasirinkti „atsižvelgiant į gerovės valstybės atskirčių mažinimo politiką“. Patarėjo teigimu, renginiuose siekiama užtikrinti kuo platesnį tiek socialinių, tiek visuomenės grupių atstovavimą. Ko gero, jei į pobūvį Prezidentūroje būtų pakviesti tokie vaikėjai kaip Monika Nanvickienė su vyru ar Italijoje poilsiaujantis Panevėžio teismo klientas Kristijonas Bartoševičius, viskas būtų savo vietose ir šaršalas greičiausiai nebūtų kilęs.
Aštri politinė-ideologinė kaktomuša buvo matoma ne tik glamūro kronikose, viešai aptarinėjant kokie asmenys gali, o kokie negali dalyvauti pirmųjų asmenų pobūviuose, bet ir Seimo tribūnoje. Viena iš antraščių skelbia: „Kerštas I.Šimonytei? Į Seimą atvykęs G. Nausėda jos kandidatūrą pristatė per keliolika sekundžių“. Tuo tarpu prieš penkerius metus Saulių Skvernelį jis neva pristatinėjo ilgiau. Premjero laikinumas po inauguracijos – tai tik Konstitucinis formalumas, nereikalaująs jokių liaupsių ar diterambų. Tam, kad sutelkti akivaizdžiai dėl M.Navickienės skandalo byrantį elektroratą, valdantieji ėmė mojuoti kažkokiais keistais sociologiniais tyrimais, esą 15 proc. respondentų nori I. Šimonytę ir toliau matyti per televizorių. Bartoševičius su Navickiene – irgi norėtų.
Mūsų provincijoje – ne ką kitaip. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, valstietis G. Petreikis, pagal visas geriausias „cancel“ kultūros tradicijas sulaukė etikos sargų išvadų. Taip leidžiama suprasti, jog kitokia nuomonė nereikalinga ir visuomenei žalinga. Pasitelkiami laiko patikrinti teisiniai įrankiai, nes blogo elgesio skleidėjus metas statyti į vietą, kad bijotų kiti. Tačiau, kaip dainuoja „G&G Sindikatas“, „… visi bijo tų, kurie nieko nebijo“.
Visų šių ir kitų šios ir praėjusios savaitės įvykių komentaras paprastas. Žmonija virsta į keistą kunkuliuojančią masę, kai kovojant už savo tiesas, žmogiškumas padedamas į pirmą lentyną nuo apačios pačiame tamsiausiame rūsyje. Europoje, Amerikoje ir pas mus Lietuvoje visuomenė susiskaldžiusį į nesutaikomas stovyklas, o kompromisų meną tiesiog pamiršo. Visos pusės įsivaizduoja, jog ant kortos stato labai daug, savo pačių ambicijas, darbus, vaikų ateitį bei įvairius nepamatuotus iliuzinius lūkesčius bei mano jog savyje nešioja tiesą nuo Aukščiausios Dievo instancijos. Ir tai neramina, nes panašu, jog laikas visuotinei taikai dar neatėjo. Laikų, kaip kad rašoma Pranašo Izaijo knygoje, kai „Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku“ (Iz 11,6) dar teks palaukti. Dar sergame.
434 peržiūrų (-a)