Tais metais buvo minimas Sąjūdžio įkūrimo dešimtmetis. Buvęs Sąjūdžio Darbėnų grupės pirmasis pirmininkas Jonas Petrauskas rugsėjo 2 d. laikraščio puslapiuose dalinosi prisiminimais.
Sąjūdžio Darbėnų grupė buvo įkurta 1988 m. spalio 26 d. „Lūžo Darbėnų vidurinės mokyklos salė nuo joje susirinkusių žmonių, dažnas su ašaromis akyse žvelgė į kabančią trispalvę. Žmonės išrinko 26 asmenų Lietuvos Sąjūdžio rėmimo grupę, šie po savaitės – lapkričio 2 dieną, – pradėjo praktinę veiklą. Tiesa, iš dvidešimt šešių atėjo šešiolika. Atėjo ir liko. Man ir dabar malonu juos sutikti, spausti ranką, nė vienas iš šių Sąjūdžio pradininkų neišdavė savo idealų, nors dažnas, energingų alkūnių nustumtas, liko visuomeninio gyvenimo šalikelėje“, – rašė J. Petrauskas.
Vartydamas senus Sąjūdžio grupės posėdžių ir susirinkimų protokolus, jis prisiminė ir nesutarimus tarp Sąjūdžio veikėjų, kai kurių asmenų netgi skaldytojų veiklą, kas ypač išryškėjo renkant kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą: „Darbėniškiai siūlo palaikyti Liudviko Sabučio kandidatūrą, nors atkakliai ir rėksmingai peršami niekam nežinomi Jonas Gelažius ir Eimantas Grakauskas. Mūsų nesiklausoma, esame užgauliojami, pagaliau paliekame salę, palydėti švilpimų ir vienos energingos ponios plojimų: „Mūsų Jakinevičius – tai pažiba, Kretingos Zigmutis“. Mūsų grupė tąkart vienbalsiai nutarė atšaukti savo atstovus rajono Sąjūdžio taryboje, kol joje „šakosis“ Rimantas Jakinevičius ir stojo Bernardo Anužio pusėje. Nepadarėme tąkart klaidos, nesigėdijame to sprendimo ir šiandien“, – rašė J. Petrauskas. Dar jis prisiminė, kad Lietuvos Sąjūdį labai palaikė Ukrainos „Ruch“ atstovai, kaip buvo tvarkomos Darbėnų žydų kapinės, kaip buvusios KGB būstinės kieme bendrame kape buvo rasti ir kankinių palaikai, kaip buvo ieškoma jų pavardžių. „Tautos istoriją kuria žmonės. Gal ir mes padėjome mažą mažą taškelį joje“, – rašė buvęs Darbėnų Sąjūdžio vadovas.
Feliksas Rapalis „atkasė“ tarpukario leidinį „Žemės ūkio mašinų bei įrankių kainininką“, išleistą 1931 metais. Leidinio savininkas buvo kolekcininkas Mykolas Gižas, leidęs jį pavartyti ir įdomiausius faktus viešai panaudoti. Leidinyje gana išsamiai aprašomos to laikotarpio žemės ūkio mašinos ir įvairūs padargai, leidinys gausiai iliustruotas, nurodytos kainos. Leidinys toks išsamus, kad netgi paprastų ūkyje naudojamų šakių įvairovė gali nustebinti – jų būta net 8 rūšių. Pastebėta, kad visa žemės ūkio technika – tik užsienio gamybos, nors ant kai kurių padargų galima užtikti ir lietuviškus ženklus. „Kainininke“ buvo rašoma, kad „dabartinis ūkininkas negali apsieiti be pjaunamosios, kertamosios, grėbliamosios, kuliamosios ir kitų mašinų, juo labiau jis negali dirbti be gero plūgo, nuo kurio priklauso derliaus gausa ir kokybė. Todėl yra sakoma: parodyk man savo plūgą, o aš pasakysiu, koks tavo ūkis“.
Įdomiausia – tų laikų kainos. Vienvagio plūgo kaina – nuo 20-45 iki 75 litų, amerikoniškas dvivagis traktorinis plūgas kainavo 1150 litų. Kataloge buvo ir kretingiškiai plūgai. Nebuvo parašyta, kur jie gaminami, tačiau jų buvo penki dydžiai: traukiami vieno arklio, dviejų arklių, vagos gylis – 16-23 cm, vagos plotis – 22-28 cm. Kretingos plūgai kainavo 45, 52, 58, 65 ir 70 litų. Leidinyje buvo giriamos švediškos motorinės kuliamosios „“Thermaenius“, pelniusios labai gerą vardą Danijoje, Suomijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Tiesa, jų kainos, priklausomai nuo modelio, buvo gana „besikandančios“: nuo 3300 iki 13000 litų. Dar giriamos Munktelio firmos kuliamosios: „jų nepaini ir solidi konstrukcija, o grūdai surūšiuojami ir byra į prikabintus maišus švarūs, visai tinkami rinkai“. Munktelio kuliamosios dar brangesnės, jų kainos – nuo 6500 iki 16500 litų.
Kataloge buvo nurodyta, kad žemės ūkio techniką Kretingos apylinkių ūkininkams patogiausia pirkti būtų Klaipėdos „Lietūkio“ sandėliuose arba Plungės žemės ūkio draugijos sandėlyje.
Pažymėtas Kretingos rajono mero Juozo Šakinio dalyvavimas Lietuvos-Norvegijos seminare apie verslo ir pramonės bendradarbiavimą. Jis skaitė pranešimą kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. J. Šakinio pranešime buvo gvildenamos demokratijos problemos savivaldoje ir savivaldybių ekonominės plėtros galimybės.
Daugelis jau pamiršo, kad 1998 m. pasaulį buvo apėmusi finansų krizė. Ją ypač pajuto bendrovės, verslas, kuris turėjo glaudžius ryšius su Rusija. „Švyturys“ kalbino kai kuriuos Kretingos verslininkus, prašydamas įvertinti galimas tos krizės pasekmes. Kretingos žvėrininkystės ūkio direktorius Antanas Lapė teigė, kad nuo metų pradžios iki rugsėjo bendrovė gavo jau tris kartus mažiau pajamų. Ūkis paėmęs kreditą 4,5 mln. litų, jeigu verslo reikalai pasisuks į blogąją pusę, neaišku, kaip reikės grąžinti. A. Lapė pripažino, kad pagrindinė jų kailiukų realizacijos rinka – Rusija, nes „Rusijai kailių reikia, be kailių ji – ne Rusija“. Pasaulyje akivaizdžiai matoma kailių perprodukcija, daugelis stengiasi patenkinti didžiulę Rusijos rinką, net 20 valstybių veža kailius į tą valstybę.
Kitas pašnekovas – Lietuvos žemės ūkio banko Kretingos skyriaus valdytojas Saulius Rukša teigė, kad pasaulinė finansų krizė palies ne tik verslą, gamybą, bet ir bankinį sektorių. Visos būsimos krizės pasekmės – dar ateityje.
Kretingos rajono verslininkų darbdavių asociacijos prezidentas Vincas Jonikas taip pat bėdavojo, kad trūkinėja rajono įmonių ryšiai su Rusija, pastarajai nesugebant atsiskaityti už prekes ir paslaugas. „Įmonės nebegauna pelno. Nebegauna mokesčių ir savivaldybės biudžetas, ir valstybės, nebegauna mokesčių „Sodra“… Kai kuriuose, pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonėse, darbuotojai priversti eiti atostogų“, – teigė V. Jonikas.
Laikraščio „juodoji kronika“ rugsėjo pradžioje rašė apie skaudų eismo įvykį Kretingos Klaipėdos gatvėje. Automobilio BMW-318 nesuvaldė Bernardas Miklovas ir mašina atsitrenkė į medį. Avarijos metu žuvo dvi jaunos merginos, o sužeistas vairuotojas buvo paguldytas į ligoninę.
Raguviškių kaime buvo sužalotas dviračiu važiavęs Petras Mažonis. Jis iš šalutinio kelio sukdamas į pagrindinį nepraleido motociklu važiuojančio to paties kaimo gyventojo Albino Gudirgio.
Policijos komisariate buvo užregistruotas vieno plungiškio pareiškimas, kad iš kretingiškio A. B. sklypo dingo jo metalinis garažas. Tą garažą policija greit surado.
Rugsėjo 2-os naktį Darbėnuose degė nebaigtas statyti namas.
Prasidėjus naujiems mokslo metams – rugsėjo 1-ąją, – Kretingos J. Basanavičiaus gatvėje prie 99 namo apie 20 val. buvo sumuštas M. V., gimęs 1923 metais. Senolį buvo užpuolę net trys nepažįstami jaunuoliai.
Rudens pradžioje „Švyturio“ skaitytojus galėjo pralinksminti publikacija „Nešerkite deglosios apelsinais“. Iš kažkurio užsienio leidinio paimta publikacija rašė apie kiaules: kokios jos protingos, turinčios gerą atmintį, įsimenančios savo vardus ir šeimininkus, kokį maistą labiausiai mėgstančios. Teigiama, kad kiaulės visai nėra tokios rajūnės, besaikės ėdikės, kaip daugeliui atrodo. Žmogui tik tas kiauliškas ėdimo būdas – garsiai čepsint, – atrodo atgrasus. Be to, kiaulės anatominė sandara, širdies ir kraujagyslių sistema labiausiai artima žmogui, tad ji gali būti puiki donorė žmogui. Ir kaip parodė tyrimas, kiaulės visiškai nemėgsta apelsinų – net neverta jų siūlyti.
393 peržiūrų (-a)