Miego apnėja – pavojinga liga, apie kurią perspėja knarkimas
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo ir yra labai svarbus žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Miego kokybė ir žmogaus savijauta priklauso ne tik nuo bendro miego trukmės, bet ir nuo miego stabilumo, bei jo fazinės sudėties. Yra žinoma daugiau nei 80 miego sutrikimų. Vieną jų čia ir apžvelgsime – tai miego apnėjos sindromas.
Kas yra miego apnėja?
Apnėja – graikiškos kilmės žodis, reiškiantis „nekvėpuojantis“. Tai kvėpavimo sustojimas, pasireiškiantis miego metu ir trunkantis ne mažiau 10-ties sekundžių. Kvėpavimo pauzės kartais gali tęstis ir ilgiau nei minutę bei kartotis kleliasdešimt kartų per valandą. Paprastai normalus kvėpavimas atsistato vėl, dažniausiai lydimas garsaus knarkimo bei nubudimo. Miegant kūnas atsipalaiduoja. Atsipalaiduoja ir ryklės raumenys – jeigu jie yra paburkę, to gali užtekti, kad ryklė imtų ir užsidarytų visai, oras į kūną nebepatektų.
Kova už gyvybę !
Knarkimo metu trumpam sustoja kvėpavimas, organizmas gauna mažiau deguonies, sulėtėja širdies ritmas. Smegenys nuolat siunčia komandą „kvėpuoti“. Norėdama kompensuoti deguonies trūkumą, širdis ima stipriau plakti, kraujospūdis staigiai trumpam pakyla.
Visa tai kartojasi nuo 100 iki 500 kartų per vieną naktį. Tokie plaučių, širdies, smegenų ir kraujagyslių sistemos ritmo pakitimai miegant provokuoja kaskart pasikartojančią ir vis stiprėjančią širdies aritmiją, padidina tikimybę mirtinai pavojingų reiškinių, kaip infarktas ir insultas. Gali atsirasti ir hormoninių sutrikimų, todėl silpnėja lytinis potraukis, atsiranda impotencija. Knarkiantis žmogus miega neramiai, sapnuoja baisius sapnus, nuo savo knarkimo dažnai pats pabunda. Tai alina jo nervų sistemą, žmogus nepailsi, tampa irzlus. Knarkiančiojo organizmui tenka tiesiog kovoti už gyvybę ir jis šaukiasi pagalbos.
Kodėl knarkiama?
Plačiai atvėrus burną galima matyti tabaluojantį liežuvėlį, kuris tvirtinasi prie raumenų. Jei raumenų tonusas yra geras, jie puikiai prilaiko šį liežuvėlį. Jei raumenys yra nusilpę, liežuvėlis nukąra, ir kliudo normaliai kvėpuoti. Dėl šios priežasties kvėpuojama ne per nosį, bet per burną, o liežuvėlis ima vibruoti ir pasigirsta knarkimas. Sveikas žmogus paprastai knarkia tik tuomet, jei yra labai pavargęs ar išgėręs alkoholinių gėrimų. Jei knarkiama kasnakt, nepriklausomai nuo miego pozos, tai jau miego apnėjos požymis, ir kai kuriais atvejais tai gali tapti net staigios mirties priežastimi. Knarkimo priežastys gali būti kelios: taip nutinka dėl sutrikusios centrinės nervų sistemos veiklos, dėl nosiaryklės pažeidimų, arba knarkiama dėl abiejų šių priežasčių.
Ar knarkimas gali privesti prie skyrybų ?
Knarkimas labai nemalonus. Atrodo, kad nuo jo labiausiai kenčia ne pats knarklys, o aplinkiniai žmonės. Miegoti ar būti šalia knarkiančio žmogaus yra nemalonu, tai erzina, neleidžia atsipalaiduoti, normaliai išsimiegoti ir pailsėti. Daugelis jaučia antipatiją knarkliams, mėgsta iš jų pasišaipyti. Tokia neapykanta šeimoje neretai tampa barnių ar net skyrybų priežastimi. Bet iš tiesų knarkimas kelia daug didesnį pavojų pačiam knarkiančiajam.
Ar visi knarkiantys turėtų suklusti?
Dauguma knarkiančiųjų neserga miego apnėja. Nors knarkimas – dažna problema, šių problemų turintys žmonės tiriami retai. Yra įvairių metodų užkirsti kelią knarkimui – rekomenduojama vengti alkoholio, nemiegoti ant nugaros, numesti svorio, gydyti nosies ligas, galima atlikti gomurio operaciją arba naudoti specialius ant dantų dedamus įtaisus. JAV Kentukio Medicinos universiteto mokslininkai pasiūlė naują būdą knarkimui gydyti- burnos pratimus:
• Liežuvio galiuką prispauskite po priekiniais dantimis ir slyskite juo atgal, link gerklės (kartoti 20 kartų).
• Prisiurbkite liežuvį po priekiniais dantimis ir prispauskite visą liežuvį prie gomurio (kartoti 20 kartų).
• Visą galinę liežuvio dalį prispauskite prie burnos apačios, o jo galiuku lieskite apatinius priekinius dantis (kartoti 20 kartų).
• Sakydami A raidę į viršų kelkite galinę gomurio dalį kartu su liežuvėliu (kartoti 20 kartų).
• Kramtydami maistą keiskite burnos pusę, kuria kramtote.
Miego apnėjos diagnostika
Knarkiantiesiems kartu su jų artimaisiais rekomenduoja atsakyti į keletą klausimų:
Ar jūs garsiai ir dažnai knarkiate?
Ar rytais jaučiatės nepailsėjęs, apsnūdęs?
Ar jūs dažnai jaučiatės mieguistas, ir galite greitai užmigti dienos metu?
Ar jūs turite antsvorio arba jūsų kaklas yra storas?
Ar kas nors pastebėjo, kad jūs miegodami žiopčiojate, dūstate ar nustojate kvėpuoti?
Jei į bent vieną šių klausimų atsakoma teigiamai, pasitarkite su šeimos gydytoju, ar jau reikėtų specialistų konsultacijos.
Lietuvoje dar pernelyg mažai žinoma apie obstrukcinę miego apnėją – vieną dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Knarkimas, kvėpavimo pauzės naktį ir mieguistumas dieną gali būti rimtos ligos simptomas. Specialistai išskiria dviejų rūšių miego sutrikimus: centrinę miego apnėją (labai sunkių formų) ir obstrukcinę miego apnėją.
Todėl artimieji turėtų atkreipti dėmesį į šalia miegančiojo elgesį ir paskatinti, net jam pačiam nejaučiant simptomų, kreiptis į savo gydytoją.
Pacientai, kuriems šeimos gydytojas įtaria esant miego apnėją, yra siunčiami į miego laboratoriją išsamesnei gydytojo specialisto konsultacijai. įtariant miego apnėją arba kitus miego sutrikimus, kuriems reikia išsamesnio įvertinimo, gydytojas paskirs naktinį miego tyrimą vadinamą polisomnografija.
Polisomnografija – tai daugelio žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu. Šis tyrimas laikomas „auksiniu standartu“ nustatant miego sutrikimus.
Žmogus tiriamas specialiai tam įrengtoje vienvietėje palatoje visą naktį. Ant tam tikrų kūno vietų – galvos, veido, krūtinės, galūnių ir piršto prijungiami specialūs davikliai ir elektrodai.
Kol žmogus miega, prietaisai matuoja smegenų veiklą, akių judesius, raumenų veiklą, širdies dažnį ir ritmą, į/iš plaučių patenkantį ir išeinantį orą. Šis testas taip pat tikrina deguonies kiekį kraujyje. Polisomnografija yra visiškai neskausminga.
Asmenims, sergantiems miego apnėja, labai svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo. Tai apima reguliarius fizinius pratimus, sveiko svorio palaikymą, miego režimo nustatymą, alkoholio vartojimo ribojimą ir metimą rūkyti.
Sakoma, kad pasaulyje saldžiausias yra miegas. Dar sakoma, kad miegodami sveikstame.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
Parengė sveikatos specialistė
Virginija Mockutė
